Vasario pirmąjį savaitgalį organizuojamos žirgų lenktynės Dusetose, ant Sartų ežero - seniausios ristūnų lenktynės Lietuvoje. 2024 metais lenktynės įvyks 221, o oficialiai skaičiuojamos – 112 kartą. Tačiau ir šie skaičiai nėra tikslūs, nes lenktynių organizavimo tradiciją pertraukdavo karai, o pastaraisiais metais - šylantis klimatas ir gripo epidemijos.
Porą kartų lenktynės neįvyko dėl blogų orų. 1894 m. Rusijos imperijos caras, išgirdęs apie kasmet vykstančius gausius susibūrimus Dusetose, lenktynes buvo oficialiai uždraudęs. Iš kur toks carinės Rusijos imperijos dėmesys spontaniškai rengiamoms lenktynėms? Reikia pastebėti, kad lenktynės vykdavo buvusioje Didžiadvario dvaro teritorijoje. Iš čia į 1831 m. sukilimą prieš carinę valdžią suburtus sukilėlių būrius išvedė broliai Cezaris ir Vladislovas Pliateriai su pussesere Emilija Pliateryte.
Nuo 1905 m. lenktynės vyksta kasmet ir tapo Lietuvos ristūnų sporto tradicija. Paskutinį kartą rungtynės vyko 2019 m. Dusetų hipodrome, nuo to laiko surengti varžybas trukdė nepalankūs orai, neleidžiantis įšalti hipodromo trasai ir ant jos išlieti ledą. O ant Sartų ežero ledo rungtynės paskutinį kartą vyko net 1996 m. Kad jų būta ant ežero ledo – byloja ir sovietmečiu įrengtos tribūnos pamatai ir teisėjų namelio likučiai ties Sartų ežero pakrante.
Sartų žirgų lenktynės 1956 m. | Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos nuotr
Mitai ir legendos apie Sartų lenktynes
Sartų ristūnų lenktynių pradžia turi savo legendą. Išlikę rašytiniai šaltiniai liudija, kad jau nuo XIX amžiaus pradžios žiemą ant Sartų ežero vykdavo žirgų lenktynės. Bene gražiausia legenda pasakoja, kad lenktynių ant Sartų ežero ledo iniciatoriumi buvęs kadaise Dusetų apylinkėse gyvenęs piktas ponas. Kartą pas jį atėjęs samdinys ir paprašęs leidimo tuoktis su gražuole mergina. Ši ponui taip kritusi į akį, kad tas išsyk sugalvojęs, kaip paveržti nuotaką. Pikčiurna pirmiausia pasiūlęs jaunikiui palenktyniauti žirgais ant ežero ledo. Varžybų nugalėtojui ir turėjusi atitekti mergina. Ponas pasikinkė eikliausius savo sartus žirgus, o kaimo vaikiui liko tik sena kumelė, kuria ir buvo atvykęs miestelin. Nežinia, kaip ten kas nutiko, bet vaikinas laimėjo. Ponas baisiai supyko ir liepė nugalėtoją nuplakti, tačiau sulig tais žodžiais po kojomis lūžo ledas ir gelmė jį prarijo kartu su visomis rogėmis bei eikliaisiais žirgais.
Apie šimtmečius gyvuojančias tradicijas išlikęs ne vienas pasakojimas. Tautiečiai dar prisimena pagarbos vertus žmones, iš kartos į kartą puoselėjusius žirgų lenktynių tradicijas, kuriomis garsėjo Dusetos. Vasario pradžioje, per Grabnyčias, buvo švenčiami vieni didžiausių parapijoje atlaidų, į kuriuos susirinkdavo gausybė žmonių. Būtent tomis dienomis vykdavo niekieno neorganizuojamos lenktynės, o tarpusavyje susilažinusiems valstiečiams atsirasdavo puiki proga įrodyti, kieno žirgas eikliausias.
Įdomu yra tai, kad Sartų ristūnų lenktynių istorijoje į Sartų ežero vandenis lūžo ne tik žirgai, bet buvo paskendęs ir traktorius, kuris rengė trasą ant Sartų ežero ledo ir valė ją nuo sniego.
Lenktynių pradžia
Sartų ristūnų lenktynės turi dar vieną, kertinę tradiciją – jos visada turėtų vykti pirmąjį vasario šeštadienį, nes yra siejamos su Grabnyčiomis. Grabnyčios dar vadinama Pašvęstojo gyvenimo diena ir vasario 2 d. Dusetose buvo švenčiami vieni iš didžiausių parapijos atlaidų, tad suvažiavę iš plačiosios apylinkės, valstiečiai pradėdavo lažintis vieni su kitais savo žirgų greitumu, o įrodymui pradėdavo lenktyniauti. Važiuodavo trys - keturi, kartais ir daugiau. Važiuodavo ne vienu metu. Vieni pravažiuoja, už kelių valandų kiti. Kada susitaria, tada ir važiuoja. Niekas lenktynių tikslingai neorganizavo. Jos vykdavo vietinių valstiečių iniciatyva. Lenktynių trasa nebuvo specialiai ruošiama - jei ant ežero nebuvo daug sniego, važiuodavo ledu, jei daug prisnigdavo-važiuodavo pagrindine miestelio gatve - nuo bažnyčios iki valsčiaus. Dusetų apylinkių dvarininkų ir valstiečių rengiamos žirgų lenktynės kiekvienais metais vis populiarėjo, sutraukdavo vis daugiau lenktyniautojų ir žiūrovų ne tik iš Dusetų apylinkių, bet ir Rokiškio, Utenos, Zarasų apskričių. Dusetiškių pavyzdžiu pradėta organizuoti lenktynes ant Obelių ir Kamajų ežerų, tačiau Sartų ežeras su senomis tradicijomis niekam neužleido pozicijų.
Trasos parengimas
Jei šiais laikais organizaciniame komitete didžiausias galvos skausmas yra tinkamai parengti lenktynių trasą suformuojant tinkamo storio ledo sluoksnį, tai prieš keliolika dešimtmečių visi pergyveno, kad lenktynių trasą gali sugadinti gausiai iškrentantis sniegas, kurį reikėdavo laiku išstumdyti. Lenktynių trasa iki traktorių atsiradimo šiuose kraštuose valyta tik arkliais, pakinkius juos į specialiai trasos valymui sukonstruotus „ožius“, kurių noragai sluoksnis po sluoksnio stumdavo sniegą į trasos pakraščius.
Dabar parengti trasą užtrunka apie savaitę laiko. Reikia kad iššaltų gruntas, ir tik tada liejama ledo danga stadione. Jei tako pagrindas per minkštas, ristūnai gali lengvai susižeisti. Takui suformuoti išpilama apie 2600 tonų vandens.
Nuotrauka: Algimanto Navicko
Senesniais laikais nepavykus laiku išvalyti tako ant ežero, lenktynės vykdavo centrine miesto gatve. Tarpukario, nepriklausomybės metais, lenktynės vykdavo per žiemos kermošius, jos būdavo rengiamos miesto centre, Vytauto gatvėje. Vadeliotajai startuodavo nuo Bažnyčios gatvės ir trasą baigdavo ties Vilniaus gatve (Vilniaus ir Vytauto gatvių sankryžoje). Vėliau lenktynes rengti miesto centre buvo uždrausta dėl pernelyg didelio žmonių judėjimo.
Lenktynės ant Sartų ežero ledo, bet ne ant ežero.
Paskutinį kartą lenktynės ant Sartų ežero ledo vyko prieš pora dešimtmečiu, nuo 1997 m. lenktynės vykdomos Sartų ežero suledėjusiu vandeniu aplietame hipodrome. Kaip paminklas lenktynėmis vykusioms Sartų ežere liko tribūna, kurią mėgsta naudotis vietos žvejai. Tribūną laiko net 14 metrų gylio gelžbetoniniai poliai, sukalti į ežero dugną, o šiuo metu ji yra pritaikyta rekreaciniams tikslams ir poreikiams.
Tribūna ne vienas infrastruktūrinis palikimas, saugantis Sartų ristūnų lenktynių tradiciją. Dusetose veikia Valstybinio žirgyno filialas. Čia saugomas žemaitukų genofondas. Netgi daugiabučių Dusetose statybų pradžia buvo susijusi su Sartų lenktynėmis:
„Už lenktynių organizavimą pagal seną tradiciją kasmet būdavo atsakinga Žemės ūkio ministerija ir vietos savivaldybė (ankstesniais laikais – vykdomasis komitetas), – prisimena S. Svetlauskas. – Tačiau ministerija ir jos darbas rengiant lenktynes kasmet atsidurdavo ir po Lietuvos Ministrų Tarybos padidinamuoju stiklu. Prisimenu, kartą dar gerokai prieš lenktynes, į Dusetas atvažiuoja Ministrų Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Ksaveras Kairys. Braunamės mes per Sartų ežero pakrančių karklynus, žvelgiame į Dusetų miestelio pakraščius. Vaizdas toks nykus – nors verk. Į gatvę – namų fasadai, o į ežero pusę – gyvulių tvarteliai ir sukrypę, vos ne eile išrikiuoti, surūdijusiom skardom apkalti lauko tualetai.“ Tai krito ne tik į aukšto svečio akį, bet ir į širdį. Po poros metų, su vietinės valdžios pagalba, labiausiai akį gadinusioje vietoje iškilo du aštuonbučiai namai, o į juos persikėlė labiausiai suklypusių bakūžių gyventojai. Neliko akis badančių lauko tualetų, imta tvarkyti pakrantę.
Prezidentas Algirdas Brazauskas ir Sartų lenktynės
Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas po kol kas išlieka vienintelis iš valstybės vadovų vadeliojęs ristūną Sartų lenktynių metu. Algirdas Brazauskas visokeriopai globojo ir rėmė Sartų ristūnų lenktynes, ir net po jo mirties tradiciškai, iš jo paramos fondo buvo skiriamas piniginis prizas jauniausiam vadeliotojui.
Na, o prablaškius istorinę miglą, teikiame informaciją iš 2005 m. Algirdo Mykolo Brazausko vyriausybės pranešimo spaudai. Tuo metu buvo nemažai prieštaraujančių dėl skiriamos paramos šių lenktynių infrastruktūros vystymui. Manau to meto vyriausybė gana tiksliai išdėstė motyvus, dėl ko reikėtų puoselėti ir plėtoti Sartų ristūnų lenktynių legendas ir tradicijas, juolab, kad visai nedidelių investicijų reikia, kad stadiono tako danga būtų pritaikyta žiemos sezonui ir nereikėtų laužyti tradicijas dėl klimato užgaidų: „Biudžeto sandaros įstatymas numato, kad Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose. Tačiau jos gali būti naudojamos ir kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus.
Nuotrauka: Algimanto Navicko
2002 m. sausio 14 d. Vyriausybės nutarime yra nustatyti devyni prioritetai, kuriais vadovaujantis naudojamos Vyriausybės rezervo lėšos. Tarp tų prioritetų yra minima nacionalinės kultūros plėtra ir sporto rėmimas. Taigi, lėšų skyrimas Sartų žirgyno hipodromo rekonstravimui užbaigti, rengiantis 100-osioms žirgų lenktynių metinėms, yra visiškai teisėtas. Nors opozicija teigia priešingai, tačiau, matyt, teks sutikti, kad 100-metis – pakankamai ilgas laiko tarpas, ir tai jau tapo neatsiejama mūsų kultūros dalimi. Kita vertus, net ir nedidelis sporto žinovas yra girdėjęs apie tokias lenktynes, kuriose dalyvauja ne tik geriausi mūsų vadeliotojai, bet ir geriausi ristūnai, ir tai pačios žinomiausios žirgų lenktynės Lietuvoje. Ristūnų žirgų lenktynių tradicija ant Sartų ežero ledo tęsiasi nuo 1905 m., 1933 m. lenktynes pradėjo remti Žemės ūkio ministerija. Varžybos nevyko tik karo metais. Lenktynės, kuriose dalyvauja geriausi visos šalies vadeliotojai, jau kelinti metai dėl pavojingai plono ledo rengiamos ne ant Sartų ežero, o ne mažiau slidžiame elipsės formos 1600 m ilgio specialiosios paskirties UAB „Sartų žirgynas“ hipodrome. Pernai jis pradėtas rekonstruoti ir visai nedaug trūksta, kad atitiktų tarptautinius standartus. Už vakar Vyriausybės posėdyje skirtus pinigus – 253,7 tūkst. litų – bus įrengtos ir sutvarkytos automobilių aikštelės, privažiavimo keliai, įrengtas teisėjų paviljonas ir išplėsta žiūrovų tribūna.”
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija ir garsusis Dusetų ponis ,,Ežys“
Viena iš įdomesnių dovanų, kurią Zarasų rajono savivaldybės administracija beveik prieš 20 m. gavo iš Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos yra garsusis Dusetų ponis ,,Ežys“. Ponis iki šiol yra sveikas. Tiesa – ponis panaudos sutarties būdu yra perleistas vietos ūkininkams prižiūrėti ir džiugina Dusetų vaikus besimokančius ant jo jodinėti.
Didžiausia žiemos šventė ir mugė.
Šventės dalyvių skaičius labai priklauso nuo oro. Jis maždaug svyruoja nuo 30 iki 60 tūkst. žmonių. Tai vienintelė diena metuose kai Dusetų gatvėse ir miestelio prieigose nusidriekia kilometrinės eilės atvažiuojančių ir išvažiuojančių šventės dalyvių. Kiekvienais metais, „Sartų“ šventė mirga amatų, tautodailės, kulinarinio paveldo mugė. Nacionalinį kulinarinį, kultūrinį ir liaudies amatų paveldą propaguojanti mugė užimą rekordinį, 3 hektarų plotą. Į ją susirenka prekeiviai iš visos Lietuvos.
Nuotrauka: Algimanto Navicko
Mes patariame į vykstantiems planuoti savo laiką, ir atvykti į šventę prieš porą valandų iki prasidedant oficialioms varžyboms. Kitaip jų pradžią galite praleisti spūstyse.
Trasos rekordas pasiektas 2017 m.
2017 m. lenktynių puošmena tapo naujas Sartų hipodromo trasos rekordas. Jo autorius – uteniškis Egidijus Gudonis, laimėjęs ir pagrindinį, „Didįjį žiemos“ prizą, kurio vadeliojamas Gardens Fairytale 1609 metrų distancijos finišo liniją kirto per 2 min. 00,165 sek.
Trasos ilgis
Dusetų hipodromo ilgis šalia Sartų ežero 1609 metrai – maždaug toks pats atstumas, kaip ir vykdavo pirmosios lenktynės ant Sartų ežero ledo – nuo Sartų miestelio, apsukant pirmąją salą ir atgal.
Sartų ristūnų lenktynes turi savo himną. Jį atlieką Sadūnai.
https://youtu.be/Tpz1PPMlig8?si=3LrAlVD3kDsfjOos
Turite įdomių faktų ar vaizdinės informacijos apie Sartų lenktynes? Būtinai susisiekite su VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro specialistais.
Straipsnį parengė ir informaciją sudarė:
Ramūnas Keršys, VšĮ Zarasų turizmo ir verslo infomacijos centro projektų vadovas www.visitzarasai.lt.
Tačiau šią Sartų ristūnų lenktynių tradiciją koreguoja klimato kaita ir laikas. Dabar tradiciškai lenktynės organizuojamos pirmąjį vasario šeštadienį. Šiais 2024 m. jos įvyks vasario 3 dieną. Kartais rungtynes koreguodavo ir šaltis, per kurį įmanoma išlieti trasą hipodrome. Tad žirgų sporto entuziastams, mėgėjams ir šio sporto fanatams siūlome atydžiai sekti lenktynių organizatorių teikiamą informaciją (www.zarasai.lt). Taip pat apie organizavimo eigą informuosime ir mes, Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras per www.visitzarasai.lt .
.png)
.png)
.jpg)