1845 m. Sankt Peterburgo-Varšuvos plento nutiesimui įamžinti buvo pastatytas 11,1 metro aukščio ketaus obeliskas su  masyviu Rusijos imperijos herbu ir  užrašu „Po velenijem gosudaria imperatora Nikolaja I sooruženana sipnaja doroga ot Kovno do Dinaburga 193 versti. 1836 g.“ Autorius – Petr Šteinkeller. Pirmosios Nepriklausomos Respublikos metais, nuėmus herbą, obeliska

Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę karių savanorių (1919-1920 m. nepriklausomybės kovų) atminimą pagerbė pavasarininkai, kurie 1924 m. pastatė obeliską. Penkių metrų aukščio iš akmenų sumūrytas obeliskas stovi Zarasų katalikų kapinėse Turmanto gatvėje. Jo viršuje kryžius, o sienoje niša, kurioje už stiklo – medinis kryželis.

Ji skirta Zarasų miesto 500 metų jubiliejui įamžinti, atidengta 2006-aisiais rugpjūčio 13-ąją. Jos autorius – skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Henrikas Orakauskas. Skulptūra simbolizuoja Zarasų miesto herbą.   

Šalia Salako pilkapių, kairėje kelio pusėje guli akmuo su ženklais – Napoleono akmuo. Padavimas pasakoja, kad žygiuodamas į Maskvą Napoleonas ant šio akmens valgė pietus ir atminimui liepė iškalti jame dubenį ir valgymo įrankius. Iš tiesų Napoleonas šiose vietose niekada nebuvo ir nepietavo, o visa tai tik gražus pasakojimas. Akmuo yra pilkai rausvo granito 120x100 cm. dydžio. Jame iškaltas

Pastatytas ir iškilmingai atidengtas 1930 metais rugsėjo 28 d., minint Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto 500-ąsias mirties metines. Skulptorius - Mordechajus Farbmannas, jam talkino Petras Jasinavičius, Mykolas Traigys ir kiti Salako gyventojai. Pakylos ir paminklo aukštis – 5,31 m. Pakylos šiaurės, pietų ir vakarų pusėje yra laipteliai, ties kampais – stulpeliai, viduryje

Skulptūrų parkas pradėtas kurti 2008 m. vasarą. Čia ne tik stūkso garsių šalyje autorių darbai, bet auga ir Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus pasodintas ąžuoliukas.

Netoli Stelmužės dvaravietės Lygumų miške slepiasi Lygumų akmuo. Jo ilgis – 18m, ir manoma, kad dydžiu jis gali lenkti net Puntuką, taip kaip didžioji jo dalis yra po žeme, o archeologų akmuo kol kas nėra tyrinėtas. Akmens paviršius labai platus. Pasakojama, jog medžiotojai čia rinkdavęsi aptarinėti savo reikalų. Jis turi ir savo legendą. Pasak jos,Velnias Milžinas (ne veltui jis dar vadinam

Rokėnų kaime (Antazavės seniūnija) stovi skulptūrinis stogastulpis su rodykle, vedantis į Juozo Gruodžio – kompozitoriaus, pedagogo, dirigento, muzikos visuomenininko – gimtinę. Jos vietoje 1966 m. lapkričio 13 d. buvo atidengtas paminklinis akmuo su (autorius – L. Žuklys) kompozitoriaus bareljefu ir užrašu ,,Čia, buvusioje sodyboje 1884.XII.20 gimė įžymus kompozitorius Juozas Gr

Po D. Bukonto mirties artimiausių žmonių pastangomis buvo sudaryta jo atgimimo draugija. Draugijos užsakymu 1939 m. išleista Juozo Žagrakalio studija “Dr. Domininkas Bukontas“ (vienas egz. saugomas Zarasų viešojoje bibliotekoje). Rinktos lėšos paminklui pastatyti pagal skulptoriaus Vinco Grybo parengtą projektą. Deja, sovietų okupantams nužudžius skulptorių, karas, okupacija sutrikdė š

2016 metų vasarą atidengtas paminklas yra skirtas atminti nuo XVIII amžiaus čia stovėjusiai sinagogai, manoma, sudegusiai 1910 metais. Paminklo autorius - Romualdas Pučekas. 

1830 – 1831 m. sukilimas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvoje buvo carizmo pavergtų tautų kova dėl laisvės. Tarp sukilimo dalyvių drąsa ir ryžtingumu pagarsėjo lietuvių Žana d‘Ark − grafaitė Emilija Pliaterytė. 1831 m. kovo 29 d. su savo adjutante Marija Prušinskaite ir Cezariu Pliateriu Dusetų bažnyčioje paskelbė sukilimo pradžią, iškėlė vėliavą ir surinko būrį, kurį sudarė 280 šau