1845 metais plento Daugpilis – Kaunas (Sankt Peterburgo – Varšuvos pašto trakto) nutiesimui įamžinti buvo pastatytas 11,1 metro aukščio ketaus obeliskas su laiptuotu cokoliu (4,28x4,28 m). Priekinėje plokštumoje buvo metalinė plokštė su įrašais rusų kalba ir Rusijos imperijos herbas. Paminklas buvo skirtas Rusijos caro Nikolajaus I įsakymu 1836 metais nutiesto 193 varstų kelio nuo Kaun

Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę karių savanorių (1919-1920 m. nepriklausomybės kovų) atminimą pagerbė pavasarininkai, kurie 1924 m. pastatė obeliską. Penkių metrų aukščio iš akmenų sumūrytas obeliskas stovi Zarasų katalikų kapinėse Turmanto gatvėje. Jo viršuje kryžius, o sienoje niša, kurioje už stiklo – medinis kryželis.

Ji skirta Zarasų miesto 500 metų jubiliejui įamžinti, atidengta 2006-aisiais rugpjūčio 13-ąją. Jos autorius – skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Henrikas Orakauskas. Skulptūra simbolizuoja Zarasų miesto herbą.     

Salako akmuo, vad. Napoleono akmeniu Napoleono akmuo žmogaus apdorotas riedulys (akmuo pilkas smulkiagrūdis granitas, trikampės piramidės nupjauta viršūne formos, maždaug 1,25x1,2x0,9 m dydžio ir iki 0,5 m aukščio nuo dabartinio žemės paviršiaus. Akmens šiaurės – rytinėje plokštumoje iškaltas 20 cm skersmens apskritimas, nuo kurio eina apie 40 cm ilgio kryžius su dvejomis kryžmomis ir puslan

Lietuvos Nepriklausomybės paminklas pastatytas 1930 m., veikiant Salako tautininkų sąjungai. Paminklo autorius – profesionalus skulpt. Maksas (Mordechajus) Farbmanas (Max Mordechai Farbmann). Paminklo statybą finansavo Salako vaistininkas Mačius. Paminklo statybos darbus atliko: Petras Jasinavičius (už darbą gavo 200 Lt) – Silvo. Jis gyveno Zarasų rajone, Salako apylinkėje, Salako mies

Skulptūrų parkas atidarytas 2008 metų vasarą, Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalkai pradėjus Sartų ežero pakrantės atnaujinimo darbus. Kasmet parke pastatomi nauji kūriniai – Dusetų dailės galerijos organizuojamų projektų rezultatas. Kasmet organizuojamos kraštiečių šventės metu jame pastatomi nauji kūriniai. Pirmųjų skulptūrų autoriai – Dusetų krašto menininkai Virgili

Netoli Stelmužės dvaravietės Lygumų miške slepiasi Lygumų akmuo. Jo ilgis – 18m, ir manoma, kad dydžiu jis gali lenkti net Puntuką, taip kaip didžioji jo dalis yra po žeme, o archeologų akmuo kol kas nėra tyrinėtas. Akmens paviršius labai platus. Pasakojama, jog medžiotojai čia rinkdavęsi aptarinėti savo reikalų. Jis turi ir savo legendą. Pasak jos,Velnias Milžinas (ne veltui jis dar vadinam

Rokėnų kaime (Antazavės seniūnija) stovi skulptūrinis stogastulpis su rodykle, vedantis į Juozo Gruodžio – kompozitoriaus, pedagogo, dirigento, muzikos visuomenininko – gimtinę. Jos vietoje 1966 m. lapkričio 13 d. buvo atidengtas paminklinis akmuo su (autorius – L. Žuklys) kompozitoriaus bareljefu ir užrašu ,,Čia, buvusioje sodyboje 1884.XII.20 gimė įžymus kompozitorius Juozas Gr

Po D. Bukonto mirties artimiausių žmonių pastangomis buvo sudaryta jo atgimimo draugija. Draugijos užsakymu 1939 m. išleista Juozo Žagrakalio studija “Dr. Domininkas Bukontas“ (vienas egz. saugomas Zarasų viešojoje bibliotekoje). Rinktos lėšos paminklui pastatyti pagal skulptoriaus Vinco Grybo parengtą projektą. Deja, sovietų okupantams nužudžius skulptorių, karas, okupacija sutrikdė š

2016 metų vasarą atidengtas paminklas yra skirtas atminti nuo XVIII amžiaus čia stovėjusiai sinagogai, manoma, sudegusiai 1910 metais. Paminklo autorius - Romualdas Pučekas. 

Skulptūra skirta įamžinti Zarasų krašto fotografą Moisiejų-Mauša Botviniką. Zarasuose gyvenęs fotografas daugelyje nuotraukų įamžino miestą, jo apylinkes ir gyventojus, todėl jo fotografijos turi didelę istorinę vertę. Miesto gyventojai ir svečiai į garsaus fotografo ranką įstatę telefoną gali nusifotografuoti vaizdingame Zarasų miesto fone. Be to, nuskaičius QR kodą yra galimybė pamatyti fotograf

Pastatytas šaulių iniciatyva 1928 m.  (dailininkas A. Rūkštelė), pašventintas – 1935 m., atstatytas 1990 m. Paminklas iš trijų dalių, vidurinė iškilusi virš dviejų žemesnių sparnų. Jų viršutinėse dalyse pastatyti apvalūs cementiniai rutuliai. Fasadinėje paminklo dalyje pritvirtinta metalinė lenta su užrašu: „Per aukas ir vienybę laisvę atgavus tegyvuoja Lietuva“.

1830 – 1831 m. sukilimas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvoje buvo carizmo pavergtų tautų kova dėl laisvės. Tarp sukilimo dalyvių drąsa ir ryžtingumu pagarsėjo lietuvių Žana d‘Ark − grafaitė Emilija Pliaterytė. 1831 m. kovo 29 d. su savo adjutante Marija Prušinskaite ir Cezariu Pliateriu Dusetų bažnyčioje paskelbė sukilimo pradžią, iškėlė vėliavą ir surinko būrį, kurį sudarė 280 šau

Paminklas simbolizuoja ir primena tiek pravažiuojantiems, tiek praeiviams, jog Zarasai per daugiau nei 500 metų turėjo net keturis pavadinimus.

Ant akmens lietuvių, hebrajų ir anglų kalbomis parašyta, kad paminklas skiriamas tūkstančiams Zarasų miesto ir apylinkių žydų, Lietuvos piliečių – vaikų, moterų ir vyrų, 1941 m. rugpjūčio 26 d. nužudytų Krakynės miške.

Skulptūra skirta Zarasų rajono laisvės kovų dalyviams atminti. Granito skulptūra – surištas Angelas kardu perkertantis pančius. Jo - autorius Gintaris Juozas Česiūnas Šis paminklas skirtas už Lietuvos laisvę kovojusiems nukentėjusiems ir žuvusiems zarasiškiams.

Zarasų miesto širdyje, šalia Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios, yra įrengtas skveras, kurio centre yra pastatyta skulptūra „Metamorfozė“ bei paminklas Holokausto aukoms atminti. Turistai, lankydami Zarasų miesto kultūros paveldo objektus, užsuka į šį skverą pasigrožėti įspūdinga skulptūra bei pagerbti Holokausto aukas.

Medinės skulptūros simbolizuoja šešis ežerus, supančius Zarasus.

Krakynės miške 1941 m. buvo žiauriai nužudyti ir užkasti  Zarasų krašto žydų tautybės gyventojai. Jų atminimui čia pastatytas paminklas.

Akmuo „Raganos sostas“ arba Lapeliškių akmuo, tai valstybės saugomas gamtos objektas. mitologinis akmuo. Jis yra 3 km į pietvakarius nuo Turmanto, 30 m į vakarus nuo Lapeliškių kaimo senųjų kapinių. Akmuo yra nupjauto kūgio formos.  Akmens viršutinėje dalyje yra įduba, vadinama „raganos sostu“.