Antazavės dvaro parkas įkurtas XVIII a. pabaigoje. Jis išsidėstęs nuo rūmų ežero link besileidžiančiose terasose, užima 5,5 ha plotą. Priešais rūmus yra iki šių dienų išlikęs parteris su geometriniam planui būdingais  takais ir želdiniais. Parką puošia keturi tvenkiniai, apatinėje terasoje esantis Žalvės ežeras. Pokario metais parko teritorijoje įsikūrė Antazavės vaikų globos namai ir vidurin

44 hektarų plotą užimanti Didžioji Zaraso ežero sala – viena didžiausių Lietuvoje. Anksčiau ji turėjo ir kitus pavadinimus – Anglijos, Draugystės. Inventorizacijos dokumentuose minimas XVIII amžiaus viduryje saloje stovėjęs dvaras, o jam sunykus, čia buvo miesto sodai. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių kariai atsargas laikė saloje, į kurią jie buvo nutiesę povandeninį tiltą. Kari

Piliakalnis įrengtas Sartų ežero Bradesių (kitaip – Stintinės) įlankos rytinio galo krante, tarp Zalvės ežero ir Zalvės upelio kairiajame krante. Iš trijų pusių piliakalnį supa vanduo, iš ketvirtos – drėgna tarpukalvė, todėl piliakalnis dar žinomas Salos pavadinimu. Piliakalnio aikštelėje išliko kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta lipdytinės lygiosios keramikos fragmentų, geležies š

Ežeras tyvuliuoja 1332 ha plote, yra unikalus hidrografiniu požiūriu: sudarytas iš kelių atšakų. Savo ilgumu Sartai nusileidžia gal tik Dubingiams. Užtai nė vienas Lietuvos ežerų negali su Sartais susilyginti atšakų gausumu. Dusetose, šio ežero pakrantėje, sukurta patraukli erdvė poilsiui ir gražiam kraštovaizdžiui pažinti: įrengtos pavėsinės, takai, sūpuoklės, informatyvus stendas, tiltelis, prie

Antalieptės marios susiformavo 1959 metais, kai buvo patvenkta Šventosios upė ties Jūžinto ežeru ir pradėta eksploatuoti Antalieptės hidroelektrinė. Vandens lygis, pakildamas septyniais metrais ir užliedamas 26 ežerus, iš kurių didžiausi – Dusetas (519,1 ha), Diegis (104 ha), Jūžintas (98 ha), Uolys (72 ha), Abisavas (61 ha), Zazubras (46 ha), suformavo reto gražumo, sudėtingiausią konfigūra

Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas iš seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias medis. Spėjama, kad jo amžius yra apie 1000-1500 ar net 2000 metų. Ąžuolas yra 23 m. aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties prie žemės (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų). Stelmužės ąžuolas – medis, matęs nemažai. Čia užklysdavo Lietuvos kunigaikščiai, kryžiuočių ir kalav

Verslavos piliakalnis su gyvenviete (2,89 ha) įrengtas atskiroje kalvoje Šventosios dešiniajame krante. Tai žmogaus apdorotas paskutinio ledynmečio traukimosi metu susiformavęs keimas – kalnas iš smėlio, molio ir žvyro horizontalių sluoksnių. Piliakalnio aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės – vakarų kryptimi, 45x24 m dydžio. Joje rasta brūkšniuotos keramikos, geležies garga

Brūkšniuotosios keramikos kultūros palikimą menantis piliakalnis yra nutolęs apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Antazavės, apie 7 km į šiaurės rytus nuo Dusetų, 1 km į pietus nuo Pakačinės kaimo, 1 km į rytus nuo Dembų vienkiemio. Anot Petro Tarasenkos, tai apeiginis I tūkst. pr. Kr. – V a. po Kr. piliakalnis. Jis panašus į suomių apeiginius Djakovo tipo piliakalnius. Pakačinės piliakalnio šlai

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Ramio ežero šiaurės vakariniame krante. Jis datuojamas I tūkst. per. Kr. – I tūkst. pradžia.

Drūkšių ežeras – Europinės svarbos gamtinė teritorija. Ežeras ir jo pakrantės driekiasi pačiame Lietuvos pakraštyje, jos šiaurės rytų dalyje, Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino savivaldybės sandūroje ir šliejasi prie valstybinės šalies sienos. Ežeras yra tarpvalstybinis vandens telkinys, kurį kerta valstybinė Lietuvos – Baltarusijos siena. Apie 700 ha jo teritorijos priklauso Balt

Luodis – vienas didžiausių ir žuvingiausių Lietuvos ežerų. Ežeras priklauso Šventosios upės baseinui. Per ežero rytinį galą Šventoji (dar vadinama Dūkšta) įtekėjusi į ežerą netoliese išteka ir maždaug už 0,5 km įsilieja į Luodykščio ežerą. Vakariniame krante į ežerą įteka Bebrinės ir bevardis upelis. Luodyje yra 2 didelės salos – Alaunė (Juodojo Astravo) ir Sadausko, (Krutamoji) ir dvi

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga šiaurės-pietų kryptimi, 25x17-22 m pločio. Aikštelės pietiniame gale supiltas 0,4 m aukščio, 22 m pločio pylimas, šiauriniame gale – 0,3 m aukščio, 19 m pločio pylimas, už kurio yra 7 m pločio, 0,3 m gylio griovys. Piliakalnis datuojamas I tūkst.   

Kultūros paveldo departemto prie Kultūros ministerijos foto Archeologinio paminklo kompleksą sudaro: 1) Liaudiškių, Laukesos piliakalnio su gyvenviete piliakalnis(5708); 2) Liaudiškių, Laukesos piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė (24105). Piliakalnis įrengtas atskiros ilgos kalvos aukščiausioje dalyje. Jis randasi 0,3 km į vakarus nuo. Liaudiškių kaimo, 0,6 km į šiaurės v

Lūžų miške, netoli Lūžų piliakalnio,  Šavašos slėnyje XVI–XVII amžiuose buvo pasislėpusi senovės lietuvių šventykla, jos liekana – Lūžų akmuo su dubeniu. Akmuo netaisyklingo cilindro formos, 130x80 cm. dydžio, su iškaltu dubeniu viršuje. Gali būti, kad šventykloje ugnis negeso dar 200 metų po krikščionybės įvedimo. Aplink rusvai pilkos spalvos akmenį iškasus perkasą paaiškėjo, kad

Piliakalnio šlaitai yra statūs ir siekia iki 14 metrų aukščio. Maniuliškių piliakalnis yra nutolęs apie 0,5 km į šiaurės rytus nuo Maniuliškių kaimo, netoli Kumpuolaičio ir Kumpuolio ežerų. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje. Aikštelė trapecinė, pailga vakarų-rytų kryptimi, 50 m ilgio, 29 m pločio rytiniame, 18 m vakariniame gale. Jos vakariniame krašte supiltas 2 m aukščio, 20 m pločio pylim

Velikuškių piliakalnio (Zarasų r.) archeologinių kasinėjimų dalyviai. © Kėdainių krašto muziejus Velikuškių piliakalnis su gyvenviete randasi Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, Sartų regioniniame parke, 1 km į šiaurę nuo Velikuškių kaimo, Antazavės seniūnijoje. Velikuškių piliakalnis įrengtas rytiniame&nbs

Vosgėlių piliakalnyje senaisiais laikais buvo medinė pilis, siejama su 13 šimtmečio valdovu Vaisgėla iš Nalšios. Tai vienas žymiausių ir vaizdingiausių Sėlijos piliakalnių. Piliakalnyje rasta akmeninių kirvukų, dirbinių iš kaulo, metalo liejimo formų, papuošalų, geležinių strėlių ir įrankių. Padavimai apie Vosgėlių piliakalnį mini raganą Laumę, žemėmis užbertą švedų bažnyčią ir atveria duris į bal