Zarasų miesto seniūnijoje

 

Zarasų stačiatikių visų šventųjų cerkvė

@ A.Navicko foto

@Roberto Kiburto foto

 

1839 m., Zarasų mieste, tuomet vadintame Novoaleksandrovsku, buvo pastatyta stačiatikių cerkvė, pavadinta Gospodnia vardu. Šioje cerkvėje buvo nemažai graikų stiliumi tapytų ikonų, saugotas Dievo Motinos paveikslas, puošęs Suvieko unitų vienuolyną, laikytas stebuklingu ir garbintas ne tik stačiatikių, bet ir katalikų. 1869 m. mieste apsilankius M. Muravjevo įpėdiniui A. Potapovui, buvo nutarta šalia senosios medinės cerkvės pastatyti naujus mūrinius maldos namus. Senąją medinę cerkvę 1885 m.tikintieji perkėlė į naujai paskirtą provoslavų kapinių vietą (dabar Valstiečių g.) ir tuomet ją pašventino Visų Šventųjų vardu.  Adresas: Valstiečių g. 15, Zarasai 32134

Koordinatės (GIS) - 55.72120109416036, 26.241570099999997

 

Zarasų krikščionių evangelikų bažnyčia

@Roberto Kiburto foto

 

Vienas iš tarpukario Zarasų medinės architektūros perlų, vienas ryškesnių tarpukario kurortinės architektūros pavyzdžių. Pastatas nebuvo nuomuojama turistams apgyvendinti, bet savo laiku buvo išnuomuota mokyklai, vėliau šiame pastate veikė karinis komisariatas. Tikėtina, kad pastatą projektavo, ir sau bei savo broliui pastatė architektas - Feliksas Bielinskis, kuris suprojektavo ir mokytojų vilą Zarasuose. Adresas: Vilniaus g. 61, Zarasai.

Koordinatės: 

GPS: 55.736749, 26.244194 (WGS)

Tarpukario vila ,,Užuovėja“

@ Ramūno Keršio foto

@ Ramūno Keršio foto

Paskutiniaisiais prieškario metais Zarasuose ėmė formuotis slidinėjimo centras. 1937 m. iškilo savivaldybei priklausanti žiemos sporto stotis – vila „Užuovėja“, kuri oficialiai imta vadinti žiemos sporto stotimi. Magučių miške ant 170 m virš jūros lygio iškilusios kalvos buvo ir pastatytas pirmasis šuolių su slidėmis tramplinas Lietuvoje. Savo laiku jis buvo pats didžiausias visoje Lietuvoje. Tik ką pastatytas 40-ies metrų aukščio tramplinas pasitarnavo 1938 m. rengtose Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žiemos olimpiados varžybose. Tačiau žiemos sporto centro plėtrą Zarasuose pristabdė prasidėjęs Antrasis Pasaulinis karas. Jo pabaigoje atsitraukdama nacistinės Vokietijos kariuomenė 1944 m. susprogdino medinį trampliną (Šaltinis: https://www.mignalina.lt/2020/05/08/tramplinai-egzotiskos-sporto-sakos-gyvenimas-ir-mirtis/). Vila ,,Užuovėja" išliko iki šių laikų - dabar ten privatūs gyvenamieji butai.  Adresas: Aušros g. 18, Zarasai 32133

Koordinatės:

GPS: 55.722969, 26.266564 (WGS)

Zarasų seniūnijoje

Šlyninkos malūnas

@Roberto Kiburto foto

Šlyninkos vandens malūnas yra apie 320 m. į pietryčius nuo kelio Zarasai – Mukuliai, ant kairiojo Nikajos upelio kranto, Šlyninkos kaime, Dusetų seniūnijoje. Technikos paveldas.  300 metų iki šių dienų veikiantis technikos paveldo statinys su autentiška įranga. Šlyninkos k., Zarasų r. 

GPS: 55.734068, 26.197756 (WGS)

Romancų dvaras

 

 

Romancų dvaras Dvaras sodyba (Kultūros vertybių registre – palivarkas) yra Romancų kaime, Zarasų sen.  1859 m. dvarą įsigijo Varšuvoje gyvenę Janas ir Francas Prušokai. Dvarui priklausė 200 ha žemės plotas. 1888 m. dvaro valda sumažėjo iki 170 ha. Prušokai daugiausia gyveno Varšuvoje, todėl vėliau dvaras su žeme buvo parduotas Vadišių šeimai. Nepriklausomos Lietuvos metais dvarą valdė 3 broliai – Bonifacas, Robertas, Stanislovas Vadišiai. Pokario metais šeimininkai buvo ištremti į Sibirą, o dvaro sodybos pastatuose įrengta biblioteka. Rūmai – stačiakampio plano, 13x20 m dydžio, vieno aukšto, su mansardomis ir dviem bokšteliais. Pamatai mūryti iš lauko akmenų ir kalkių skiedinio. Sienos – rąstų, apkaltos lentomis iki palangių vertikaliai, aukščiau – horizontaliai. Dvišlaitis stogas dengtas šiferiu, bokštelių stogeliai aštuonkampės piramidės formos, dengti skarda. Pagrindiniame fasade, centre, įrengta veranda su mansardomis virš  Pastatas restauruotas 1992 m.  Šaltinis - sudarytoja Ilona Vaitkevičienė, ,,Zarasų krašto dvarai"

GPS: 55.719125, 26.155737 (WGS)

Minaukos sentikių Švč. Dievo Motinos Globėjos cerkvė

Minaukos sentikiai gyvuoja nuo XVIII a. antrosios pusės, pagal kitus duomenis, ši bendruomenė kūrėsi caro Aleksandro II valdymo laikotarpiu (1855-1881). Parapijos kapinės Minaukoje įsikūrė 1904-1905 m. Šiuo metu stovinti medinė cerkvė pastatyta 1904 m. 1930-jų pabaigoje bendruomenėje buvo daugiau kaip 800 narių. Adresas: Minauka, Zarasų r. sav.

GPS: 55.697706, 26.254824 (WGS)

Rusteikių sentikių cerkvė

 

Archyviniai duomenys nurodo sentikių bendruomenės Rūsteikiuose pradžią 1890 m. Sentikiai čia buvo apsigyvenę daug anksčiau, bet valdžios persekiojami jie negalėjo susivienyti. Pasikeitus aplinkybėms į gerąją pusę, atsirado proga pasistatyti savo maldos namus. Jie iškilo 1908 m. Iki tol pamaldos vykdavo parapijiečių namuose. 1915-1919 m. šventovė buvo uždaryta. 1930–aisiais bendruomenėje buvo apie 500 narių. Jie kreipėsi į valdžią su prašymu atidaryti religijos mokymo kursus, o vaikus mokyti dėstomąja rusų kalba, nes apie 100 jų mokėsi lietuviškose mokyklose. Po 1929 m. kreipimosi į Lietuvos Prezidentą cerkvės remontui buvo skirta paskola įsigyti medienai. Per Antrąjį pasaulinį karą nukentėjo dauguma Rūsteikių sentikių. Po 1960 m. bendruomenė ilgai neturėjo savo šventiko. 1990–ųjų viduryje maldos namai liko be ikonų ir bažnytinių knygų, pamaldos nebevyko. (Šaltinis: https://lt.wikipedia.org)

GPS: 55.64310064003222, 26.2694173 (WGS)

Imbrado seniūnijoje

Stelmužės koplyčia su varpine

Tikslus bažnyčios pastatymo laikas nežinomas. Tikėtina, kad gali siekti 1569 m. Žinoma tai, kad 1596 m. Stelmužės bažnyčia jau stovėjo ir įvairiuose šaltiniuose įvardinama kaip von Bercken giminės koplyčia, kurią tuo metu aptarnavo Egiptės liuteronų parapijos dvasininkai. Dažnai minima, kad bažnyčia pastatyta 1650 m. tuometinio dvaro valdytojo Folkerzambo - tai klaidinga informacija. Tuo laikotarpiu Stelmužės dvarą valdė von Bercenų giminė, 1533 (Henrichas von Berckenas) gavusi dvarą  leno teise iš tuometinio Livonijos magistro von Pletenbergo. Bažnyčia suręsta naudojant tik kirvį, o durų lentų sutvirtinimui - kaltinius vinis. Bažnyčios interjeras įrengtas 1713 m. Jame išsiskiria medinis altorius ir medžio drožyba dekoruota sakykla. Dekore daug augalinių, figūrinių motyvų, reljefų ir apvaliųjų skulptūrų. Vakarinėje šventoriaus dalyje yra darnių proporcijų varpinė, statyta XVII a. viduryje. Ąžuolo g. 14, Stelmužės k., Zarasų r.

Stelmužės bažnyčia, Gerardas Bagdonavičius, paišyta apie 19č8, © Šiaulių „Aušros“ muziejus

GPS: 55.829486, 26.217421 (WGS)

 

Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Bažnyčia medinė, turi liaudies architektūros bruožų, ilgo stačiakampio plano, vienanavė su 3 altoriais. Bažnyčia statyta 1786 – 1787 m. Pranciškaus Molio lėšomis, o 1891 m. brolių Jono ir Pranciškaus Prūsokų lėšomis išdekoruota ir atnaujinta. Šventoriaus tvora akmenų mūro, jame yra medinė varpinė. Ežero g. 2, Imbrado k., Zarasų r.

GPS: 55.775144, 26.11869 (WGS)

 

Kvintiškių Švč. M.Marijos Apsireiškimo koplyčia

 

@ Ramūno Keršio foto

Įprasminant šio piligriminio traukos centro svarbą į Mergelės Marijos apsireiškimo vietą prie Ilgio ežero,  čia buvo pastatyta koplyčia. 2014 m. vasarą vyskupas emeritas Jonas Kauneckas pašventino Kvintiškių Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią. Koplyčia išsiskiria savo forma – ji primena popiežiaus mitrą. Adresas: Kamšos k., Zarasų r.

GPS: 55.8028, 26.083537 (WGS)

Antazavės seniūnija

Avilių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia

@ Ramūno Keršio foto

Vienas iš kunigaikščių Giedraičių 1712 m. Avilių kapinėse pastatė medinę koplyčią, kuri priklausė Dusetų parapijai. 1744 m. ją aptarnavo čia apsigyvenę vienuoliai pijorai. 1794 m. Aviliai priskirti Antazavės parapijai. 1812–1818 m. Avilių dvaro savininkė Gertrūda Kaminskienė dabartinės bažnyčios vietoje pastatė naują koplyčia. Vincentas Belikovičius 1815 m. prašė Vilniaus vyskupo leisti Aviliuose laikyti pamaldas (koplyčią jis suremontavęs). Kunigas L. Misevičius, gavęs iš Vencavų dvarininkų Kruvičių paramos, 1875 m. koplyčią pertvarkė į bažnyčią. Iš abiejų pusių buvo pristatyta po zakristiją, pastatas pailgintas. Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano (24,5×16,5 m), su bokšteliu. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventoriaus tvora akmenų mūro. (Šaltinis: https://lt.wikipedia.org). Adresas: Bažnyčios g. 1, Avilių km., Antazavės sen., Zarasų sen.

GPS: 55.754423, 26.027951 (WGS)
 

Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia

 

Antazavės centre 1794 metais pastatyta medinė, barokinio stiliaus, kryžminė, stačiakampio plano, apie 24 m. aukščio trinavė Dievo Apvaizdos bažnyčia. Pastogės ir bokštų konstrukcijos, net ir kerčių sukirtimai, atlikti tik kirviu. Didysis bažnyčios altorius yra vėlyvojo baroko pavyzdys. Vargonų choras paremtas dviem apvaliomis kolonomis, jo plane – išlenktas baliustradas. Greičiausiai tuo metu pastatyta mūrinė varpinė. Adresas: Zalvės g. 15, Antazavė, Zarasų r.

1859 m. Antazavės vaizdas. 

GPS: 55.812297, 25.925568 (WGS)

 

Dusetų seniūnija

Vencavų malūnas 

Vencavų vėjo malūnas pastatytas 1937 m. Tai trijų aukštų, aštuonkampio plano, į viršų plonėjančio tūrio medinis pastatas, kurio fasadus skaido maži statūs langeliai. Erdviausias yra pirmas aukštas, kiti tolydžio mažėja. Viršutinis aukštas baigiasi šiek tiek laužyto profilio „kepurėle“, kuri uždengia sukimosi ratą su įrenginiais: po ja yra gulsčias, su krumpliaračiu volas, „kepurėlės“ sukimo mechanizmas su metaliniais krumpliais bei mediniu pasukimo ratu ir malūno stabdymo įtaisas. Malūną puošia ant stogelio įtaisyta metalinė vėtrungė su kiaurai išpjaustyta statybos data. Malūnas veikė iki 1965 metų, vėliau sunyko sparnai, išmontuoti įrenginiai. 1980 m. pastatas buvo restauruotas pagal Paminklų konservavimo instituto architektės R. Vėlyvienės projektą. Viltė Migonytė. Literatūra: Indrašius, V. Antalieptės kraštas. Nr. 3. Vilnius, 2010, p. 403–415. Vencavai. In Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. 3. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971.

Adresas: Malūno g. 1, Vencavai, Zarasų r. 

Koordinatės: 55.698946, 25.963801

 

Degučių seniūnija

Baltriškių Šv. Kazimiero bažnyčia

Šv. Kazimiero bažnyčia - liaudies architektūrai būdingų formų maldos namai, pastatyti 1920 m. Juose taip pat pastebimi klasicizmui būdingi bruožai – stačiakampis planas ir bokštelis.Tiberiados bendruomenė – katalikiškos vienuolių brolijos nariai iš Belgijos, kurie čia nuolat gyvena nuo 2001 m. Tiberiados bendruomenė, Baltriškių k., Zarasų r. 

GPS: 55.675494, 25.973471 (WGS) 

 

Degučių sentikių maldos namai

(Foto iš https://www.regionunaujienos.lt/gera-daryti-gera/)

 

Degučių sentikių maldos namai (koplyčia) – naujai pastatyta medinė sentikių koplyčia Zarasų rajone. Koplyčia stūkso šiaurės rytiniame Degučių pakraštyje, į pietus nuo veikiančių senųjų sentikių kapinių. Pastatyta už suaukotas lėšas, dovanotame privačiame sklype. Šioje vietoje stovi sentikių atminimo kryžius. 1756–1851 m. Degučių vienuolynas buvo Baltijos šalių sentikių dvasiniu centru. Čia suvažiuodavo tūkstančiai maldininkų, stovėjo nakvynės namai, senelių prieglauda. 1799 m. Tito Tanajevo  rūpesčiu pastatyta Švč. Dievo Motinos Užtarytojos soborinė didžioji maldykla. 1851 m. carinė valdžia likvidavo vietos sentikių bendruomenę.  

Degučių sentikių kapinių koplyčia

 

Kapinės įkurtos XVIII a., Degučiuose įsikūrus sentikių bendruomenei. Kapinėse gausu paminklų ir senovinių kryžių. Nuo 2004 m. Degučių sentikių kapinėse vykdomi kapinių tvarkymo, paminklų restauravimo, koplyčios atstatymo, aukų rinkimo darbai. 2006 m. rugsėjo mėnesį įsteigta kapinių bendruomenė „Degučių rimtis“. 2007 m. buvo restauruota ir pašventinta koplyčia.

GPS: 55.661731, 26.071398 (WGS)

Degučiai, Zarasų r.

 

 

Raistiniškių sentikių cerkvė

 

Raistiniškėse sentikių bendruomenė įsikūrė 1855 m., po to, kai 1840 m. buvo uždaryta Degučių cerkvė. Literatūroje yra minima, kad Raistiniškėse medinė cerkvė pastatyta caro laikais ir kaime gyvena vien sentikiai. 1937 m. Raistiniškių bendruomenėje buvo beveik 1600 sentikių. Raistiniškių cerkvės formos nesudėtingos, artimos lietuvių etninei architektūrai. Pastatas suręstas iš sienojų, dengtas dvišlaičiu skardos stogu. Sienos skaidomos vertikaliomis sąvaržomis ir apkaltos lentomis horizontaliai. Pastato planas simetriškas, stačiakampis, su nedideliu prieangiu. Statinio erdvė išilgai daloma į atskiras dvi dalis, skirtas vyrams ir moterims (iš prienavio į jas veda dvejos durys). 

(https://lt.wikipedia.org/wiki/Raistiniškių_sentikių_cerkvė).

Salako seniūnija

 

Salako dviaukštė koplytėlė su Šv. Jono Nepomuko ir Nukryžiuotojo skulptūromis