Laikomasi nuomonės, kad nedidelis, septynių ežerų bei miškų apsuptyje įsikūręs miestelis, priklausęs
Vilniaus vyskupams čia galėjo stūksoti jau paskutiniame XV amžiaus ketvirtyje. Tada miestelis buvo
vadinamas Jeziorosy, o lietuviškas šio pavadinimo atitikmuo tikriausiai būtų Ežerėnai.
Bene seniausias Zarasų paminėjimas siekia 1506 metus. Bent jau taip savo knygoje apie Vilniaus
vyskupiją rašė lenkų istorikas Jerzy Ochmanski (1933-1996). Šią datą (518) mes ir minime, tačiau svarbu pastebėti, kad istorikas nepaliko nuorodos į konkretų dokumentą, o galbūt data buvo nustatyta tik remiantis jo prielaidomis. Tad anksčiausiu išlikusiu dokumentu, kuriame minimi Zarasai galime laikyti 1516 rugsėjo 28 d. Salake surašytą suteiktį Maišiagalos Švč. Trejybės bažnyčios altarijai, kurioje liudininku paminėtas Zarasų klebonas Jonas Gerhatas. Šis dokumentas saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyriuje, F3-82).
Ilgasis Žolinių savaitgalis miesto gimtadieniui paminėti taip pat pasirinktas neatsitiktinai – juk pirmoji
Zarasų bažnyčia, pastatyta dar XV a. pabaigoje, buvo pašventinta Švč. Mergelės Marijos Dangun Emimo titulu ir nuo tada kasmet čia švenčiamos Žolinės (Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo iškilmės). Sena tradicija tapo ir po Šv. mišių čia vykdavę prekymečiai, suburdavę gyventojų bei pirklių minias.
Šiemet, kaip ir kasmet, kartu su žolinėmis švęsime ir švęsime Zarasų miesto gimtadienį (rugpjūčio 14-17 dienomis), čia bus tautodailės, prekybos ir pramogų mugė, vyks daug renginių, kuriuose labai kviečiame apsilankyti!
ZARASŲ MIESTO ŠVENTĖS – FESTIVALIO „ZARASAI 2024“ PROGRAMA:
https://renginiaizarasuose.lt/renginiai/festivalis-zarasai-2024
Iliustracijoje: 1613 m. M. K. Radvilos Našlaitėlio LDK žemėlapio fragmentas, kuriame matyti ne tik Zarasai, bet ir aplinkiniai miesteliai – Dusetos, Salakas, Smalvos, Vencavai.