PradžiaNaujienos Savivaldybių pokyčiai – jaunųjų kūrėjų ir profesionalų rankose
Savivaldybių pokyčiai – jaunųjų kūrėjų ir profesionalų rankose
Ar kada susimąstėte, kad dar svajonėse gvildenamus pokyčius nuo visiškai naujos realybės skiria tik plonytė linija? Kartais tai yra iniciatyva, o kartais garsiai išsakyta geniali, drąsi idėja. Tuo įsitikinęs ir architektas
 
Tomas Kuleša: „Pokyčiams nereikia milijoninio biudžeto, reikia tik gerų idėjų.“ Naujų, išskirtinių idėjų gūsiai, lydimi inovatyvių sprendimų, yra labai trokštami ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Lietuvos rajonų savivaldybėse. Jose pokyčių dažnai laukiama ne vienus metus, o ir savo svarba jie ypatingi: bendruomeniškumo skatinimas, investicijų pritraukimas, modernizavimas ir darnaus miesto vystymas,
o kur dar siekis sukurti geresnį rytojų miesto gyventojams. Visa tai – ne tik savivaldybių, bet ir mūsų pačių rankose. Juk, norint sukurti modernų, išmanų miestą, kartais tereikia sutelkti komandą bendram tikslui.
 
Šią misiją jau septintą kartą vykdo nacionalinis, socialinis projektas „Išmanusis miestas“, suburdamas septynias savivaldybes, pradedančiuosius bei profesionalius kūrėjus. Kartu jie sieks įgyvendinti projektus, skirtus savivaldybių probleminėms teritorijoms sutvarkyti bei atnaujinti. Kokių permainų labiausiai laukiama savivaldybėse?
 
Vizijomis ateities miestams dalinasi savivaldybių merai.
 
Anykščiai – miestas, kupinas kultūrosPasak Anykščių rajono mero Sigučio Obelevičiaus, šiais metais „Išmaniajame mieste“ dalyvauja trys labai svarbios ir be galo skirtingos teritorijos: A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus teritorija, Anykščių centrinė turgavietė, labai apleista senoji Anykščių ligoninė, senoji Anykščių gaisrinė prie Šventosios upės ir pačioje miesto širdyje, prie Šv. Mato evangelisto Anykščių bažnyčios įsikūrusi teritorija. Anykščių miesto ateities vizija – sukurti sveiko, ambicingų tikslų miesto modelį: geros architektūros, humaniškų miesto žaliųjų jungčių urbanistiniame audinyje, išskirtinių parkų, nepatrauklių objektų konversijos į kultūrinę funkciją, taip pat smulkųjį verslą orientuoti į ekologiją.
 
 
Ignalina – ne tik poilsiui, bet ir verslui
Ignalinos rajono meras Justas Rasikas teigia, kad pagrindinis savivaldybės tikslas – suaktyvinti naujų darbo vietų kūrimą, verslo plėtrą bei investicijų pritraukimą į Ignalinos rajoną. „Ignalinos miestui siekiant kurorto statuso, ieškoma investuotojų kurti poilsio, pramogų, turizmo bei sanatorinėms paslaugoms. Savivaldybė suinteresuota, kad Ignaliną garsintų ne tik gamta, ramus poilsis, turizmas, bet ir kultūros, sporto renginiai, kurie pritrauktų daugiau dalyvių, žiūrovų ir investuotojų, pasirengusių gerinti infrastruktūrą, mažinti sezoniškumą ir teikti kokybiškas paslaugas visus metus“, – ateities siekiais dalinasi meras. Projekto dalyviai kviečiami kurti idėjas trijose vaizdingose Ignalinos miesto teritorijose: prie Gavio ir Gavaičio ežerų esančiam gamybiniam ir administraciniam pastatui, rekreacinei vietovei prie Paplovinio ežero bei Lietuvos žiemos sporto centrui su gretimybėmis. Pasak Ignalinos rajono mero J. Rasiko, visos projektui pasiūlytos teritorijos reikšmingos miesto ateičiai: „Ateities Ignaliną matome įgijusią kurorto statusą, teikiančią poilsio ir sveikatingumo paslaugas, garsinamą ne tik ežerų, vaizdingo kraštovaizdžio, ramaus poilsio, turizmo, bet ir visus metus veikiančio Lietuvos žiemos sporto centro. Tikime, kad projekto „Išmanusis miestas VII“ dalyvių idėjos ir jų vizualizavimas Ignaliną pavers patrauklesne investuoti, kurti verslą bei naujas darbo vietas.“
 
Kauno rajonas – unikali vietovė kokybiškam gyvenimui
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebi, kad jau kurį laiką savivaldybėje vyksta sparti urbanizacija, atverianti kelią naujoms idėjoms kurti, teritorijoms planuoti ir įsisavinti, tačiau kartu kelianti ir nemenkų iššūkių. Atsižvelgiant į tai, projektui pateiktos trys kurortinės teritorijos: Kačerginės, Zapyškio ir Kulautuvos miestelių dalys. „Šios vietovės patenka į didelės ir vidutinės potvynių rizikos tikimybės ribas, todėl kol kas yra neurbanizuotos, o šis gamtos potencialas neišnaudotas“, – įžvalgomis dalinasi V. Makūnas. Kauno rajono savivaldybės vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė teigia, kad savivaldybė savo rajoną mato kaip unikalią vietovę kokybiškam gyvenimui, socialiai atsakingam verslui vystyti, žemės ūkio veiklai plėtoti, kartu išsaugant gamtą, draustinius, regioninius parkus ir čia esantį kultūros paveldą. „Darnios plėtros principai – dar vienas svarbus savivaldybės siekis“, – tikslus atskleidžia architektė.
 
 
Inovatyvios idėjos Marijampolės vystymui
Marijampolės meras Povilas Isoda pasakoja, kad 2019–2023 m. veiklos prioritetuose numatytas titaniškas tikslas – pastatyti daugiafunkcę areną: „Atsižvelgiant į tai, svarbiausia mūsų pateikta teritorija „Išmaniajam miestui“ yra neurbanizuota žemė greta numatomos arenos sklypo. Kitos pasiūlytos teritorijos yra ne mažiau svarbios mūsų miestui, tad joms tikimės išmanių sprendimų. Tai Marių sala su prieigomis, J. Basanavičiaus aikštė ir Kvietiškio dvaro sodybos vandentiekio bokštas.“
Pasak P. Isodos, savivaldybė kiekvienais metais įgyvendina keliasdešimt infrastruktūrinių projektų, keičiančių Marijampolės veidą. Kiekvienas iš jų pasirenkamas neatsitiktinai – kuriama jauki, žalia ir gyva Marijampolė. „Būtent tokią ją matome dabar ir ateityje“, – Marijampolės vizija dalinasi meras.
 
Palanga – modernus ir ekologiškas ateities kurortas
„Siekiame, kad kurortas būtų patrauklus, modernus bei ekologiškas, o kartu išsiskirtų iš kitų miestų inovatyviais bei profesionaliais sprendimais. Dalyvaudami projekte tikimės sulaukti modernių Vytauto gatvės atkarpos nuo Druskininkų g. iki S. Dariaus ir S. Girėno g. sutvarkymo sprendimų“, – ateities lūkesčius išsako Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Jis pabrėžia, kad, kuriant modernaus bei ekologiško kurorto veidą, ne mažiau svarbu ir per Palangą bei Šventąją tekančių upių – Rąžės ir Šventosios – krantinių sutvarkymas. „Tikimės, kad, įgyvendinus pasiūlymus, šiuo metu nereprezentatyvios šių upių krantinės taps patrauklios visuomenei ir bus mėgstama pasivaikščiojimų, laisvalaikio praleidimo vieta.“
 
 
Vilkaviškiui – modernios infrastruktūros ir darnios aplinkos vystymas
Vilkaviškio rajono savivaldybė yra išsikėlusi aiškius plėtros prioritetus: tvarios ekonominės plėtros skatinimas, darnios aplinkos ir modernios infrastruktūros vystymas. „Tikimės iš projekto vykdytojų sulaukti kūrybingų ir drąsių sprendimų, kurie ne tik papildytų miesto estetinę ir vizualinę raišką, bet ir sukurtų miesto aplinką, patogią gyventi ir dirbti“, – lūkesčius įvardija Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka. Šiuo metu Vilkaviškio rajonas ir miestas vis labiau atsinaujina ir nori tapti patrauklia vieta ne tik čia gyvenantiems, bet ir atvykstantiems žmonėms, siekia kurti palankią verslo aplinką potencialiems investuotojams, tad projektui pateiktos keturios probleminės teritorijos: Vilkaviškio mieste išlikęs buvusio spirito fabriko pastatų ansamblis, Paežerių ežero pakrantė miesto dalyje, teritorija prie naujai rekonstruoto sporto komplekso ir pagrindinis miesto kvartalas.
 
 
Bendra erdvė, kultūra ir dvasia Zarasų rajonui
Zarasų rajono savivaldybės tikslas – išryškinti teritorijų rekreacinį, reprezentacinį ir ekonominį potencialą. Taip pat svarbu numatyti investuotojams patrauklius ir įgyvendinamus teritorijos bei būsimo pastato modernizavimo sprendinius. Anot Zarasų rajono mero Nikolajaus Gusevo, šiuo metu laukiami siūlymai, sprendžiantys teritorijų lankymo ir sezoniškumo problemas: „Rajono savivaldybė pagrindinį dėmesį skiria turimos infrastruktūros gerinimui. Šiuo metu siekiama įveiklinti Zaraso ežero salą. Norime, kad Zarasų kraštas taptų dar patrauklesnis, įdomesnis bei labiau lankomas turistų, o rajonas domintų savo savitumu.“
 
 
Teksto autorė Gabija Bujokaitė
© 2014-2020 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas