PradžiaNaujienos Rugsėjo 27d. - pasaulinė turizmo diena
Rugsėjo 27d. - pasaulinė turizmo diena

 

       Apie tai kokia buvo turizmo pradžia, ką išgyvenome, kuo esame išskirtiniai ir kokios mūsų krašto turizmo perspektyvos pasakoja Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro projektų vadovas Ramūnas Keršys

        Zarasų kraštas išsiskiria savo gamta, nuo seno stebina ežeringumu, kalvotumu, gaiviu oru, rekreaciniu potencialu. Todėl natūralu, kad jį kaip patrauklų gyventi bei poilsiauti atrado dar carinės Rusijos laikotarpiu. Tada tarp jos pareigūnų buvo populiaru baigus valstybinę tarnybą Sankt Peterburge ar kitur Zarasų krašte įsigyti dvarelius, pasistatyti vilas ir čia arba šalia esančioje Mėdumėje gamtos ir ežerų apsuptyje praleisti savo senatvę. Taip mūsų kraštuose apsigyveno generolas, istorikas, senatorius Pavelas Brobrovskis, garsus dailininkas, peizažistas, akademikas Sokratas Vorobjovas ir kiti. Vykti čia bei įsigyti turtą skatino ir politinės aplinkybės: po 1863 m. sukilimo dešimtys dvarų buvo konfiskuoti ir perduoti rusams, o likusius uždrausta parduoti ar paveldėti vietiniams - juos galėjo pirkti išimtinai rusai. Pagal laikinąsias taisykles stačiatikiai gavo teisę įsigyti dvarus už nedidelę sumą, galima sakyti, veltui, t. y. grynaisiais sumokėdami dešimtadalį tikrosios jų vertės, o 90 proc. išsimokėdavo palaipsniui.  

         XIX a. pabaigoje krašto augimą lėmė Zarasams suteiktas apskrities statusas, šalia esantis antras pagal dydį Latvijoje Daugpilio miestas, kirtęs Zarasų miestą pašto traktas ir šiek tiek vėliau, 1860-aisiais, atsiradęs geležinkelis su Novo-Aleksandrovsko vardo stotimi Turmante. Šie infrastruktūriniai objektai vaidino labai svarbų vaidmenį susisiekiant su Rytais ir Vakarų Europa bei čia vystant prekybą.  Tačiau spartų Zarasų krašto vystimąsi sustabdė Pirmasis pasaulinis karas, po kurio jis buvo nuskurdęs, išplėštas, netekęs daug gyventojų ir savo strateginės (prekybinės) reikšmės. Zarasai tampo paprastu pasienio miesteliu su sutrikdyta prekyba susikūrus Latvijos valstybei ir šalia esančia demarkacine linija - Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu, kuris iš Zarasų atėmė Turmantą ir svarbią tuo metu susisiekimo priemonę - geležinkelį.    

       Nepaisant to tarpukaryje Zarasų kraštas atsigavo, o 1932 m. gavo kurorto bei vasarvietės statusą ir pradėjo savo kurortinę perspektyvą: steigė apgyvendino vietas, statė įdomius turizmui ir sportui infrastruktūrinius objektus. Zarasai jau tuomet garsėjo kaip modernus kurortas, sudarantis rimtą konkurenciją Palangai, Birštonui, Druskininkams. Tuo metu ypatingai buvo vystomas Magučių kalnynas, atsirado pirmosios vilos ,,Aušra“ ir ,,Užuovėja“, atviras baseinas, tramplynas, pradėtas plėtoti vandens turizmas.

       Kurortinės perspektyvos neapleidome ir sovietmečiu: sėkmingai dirbo Zarasų kelionių ir turizmo biuras, buvo pastovūs dideli bei stabilūs poilsiautojų srautai iš Rytų. Jau tuo metu pastebėta, kad mieste trūksta apgyvendinimo ir maitinimo vietų, todėl pastatomas viešbutis, restoranas, o Kauno gatvėje – visas priemiestinis kurortinis miestelis pusiasalyje bei buvusiame tarpukario stadione. Juos planuota sujungti požemine perėja, kad turistams būtų saugu ir patogu, o šalia suplanuotas statyti kitas viešbutis, renginiams skirta estrada, apie 400 turistų gebanti priimti maitinimo įstaiga. 1980–1985 m. Zarasų kelionių ir ekskursijų biuro organizuotose ekskursijose pabuvojo 994 tūkstančiai žmonių iš įvairiausių tuometinės Sovietų sąjungos kampelių, o biuro paslaugomis pasinaudojo beveik 28 tūkstančiai vietos gyventojų. Tuo laikotarpiu Zarasai gavo kelis apdovanojamus, vienas iš jų skirtas už urbanistinę plėtrą, pritaikant miestą turizmui ir jo poreikiams. Miesto perspektyviniame plėtros plane buvo numatyta nevystyti didelės pramonės ir kiek įmanoma Zarasus pritaikyti rekreaciniams poreikiams. 

         Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, Zarasų krašto turizmas išgyveno sunkų pereinamąjį laikotarpį. Nutrūkus turistų srautams iš Rytų, užsidarė Zarasų kelionių ir ekskursijų biuras, buvo privatizuota Zarasų pusiasalyje esanti turizmo infrastruktūra, užsidarė viešbutis ,,Vilnis“, restoranas ,,Undinė“, o didesnės pramonės nebuvimas lėmė aukštesnę nei visoje Lietuvoje bedarbystę.   

         Tačiau nepaisant vėl iškilusių sunkumu, Zarasų kraštas išsaugojo savo kurortinę perspektyvą – tai atsispindi Zarasų krašto plėtros planuose ir investiciniuose projektuose bei LR Vyriausybės sprendimuose – 2008 m. Zarasų miestas gavo (tiksliau atgavo!) kurortinės teritorijos statusą, o Europos Sąjungos parama skatino turizmo sektoriaus atsigavimą.

         Turiu pripažinti, kad viena iš Zarasų krašto turizmo plėtros silpnybių  – aukšto lygio viešbučio stoka, o iš stiprybių - pakankamai didelis kaimiškų turizmo sodybų skaičius. Per dešimtmetį Zarasai atrado naujas turistų rinkas, o Zaraso ežero Didžiąją ir Duburio salas - festivalių ir kultūrinių renginių organizatoriai. Zarasų rajono savivaldybės pastangomis gyventojams bei turistams atnaujinamos erdvės Magučių šile, atsirado Zarasų vandenlenčių ir laipynių parkai, apžvalgos aikštelės, pėsčiųjų takai, viešojoje bibliotekoje ir kitose erdvėse vystoma Zarasų HUB (nutolusio darbo vietų steigimo iniciatyva) veikla, rekonstruojamos kultūros erdvės Zaraso ežero Didžiojoje saloje ir modernizuotas Zarasų kultūros centras, kuris 2020 m. gavo geriausią Lietuvos kultūros centro įvertinimą.

       Sukurta mažoji architektūra, kuriamos naujos erdvės didina turistų ir krašto lankytojų srautus, kuria laikinas ir pastovias darbo vietas, tačiau kol kas nepasiekia tokio lygio, kad vietos gyventojams turizmo paslaugų sektorius būtų reikšmingas pajamų šaltinis. Viena iš priežasčių – esame periferinis rajonas, į kurį verslui nepatrauklu investuoti. Esame labai priklausomi nuo sezoniškumo, šiltų ir saulėtų dienų, o jų Lietuvėje, lyginant su užsienio kurortais, yra mažai. Pagrindines investicijas į krašto traukos objektus daro Zarasų rajono savivaldybė, įgyvendindama vietos ir Europos Sąjungos projektus. Buvo nemažai verslo iniciatyvų Zarasuose statyti viešbučius, tačiau atlikus galimybių vertinimus ne viena iš jų kol kas nebuvo įgyvendinta. O pačios rajono Savivaldybės investavimo galimybes į trūkstamų objektų statybas riboja konkursinių programų nuostatos ir teisės aktai – teikti apgyvendinimo paslaugas ne savivaldybės vykdytina funkcija.      

         Visada džiugina vietinio verslo iniciatyvos – Šlyninkos ir Tiltiškių malūnų teikiamos paslaugos bei edukacinės programos, Gintaro Sino vyno, Vasaknų dvaro ir Ramūno Čižo alaus, UAB ,,Emertos“ sraigių ūkio vykdomos sraigių degustacijos – visa tai Zarasų krašto turistams ir lankytojams jau tapo jo vizitine kortele.

         Ir šventinę dieną negaliu negalvoti – o kas toliau? Naujoje Zarasų rajono savivaldybės plėtros vizijoje ir jos strateginiame plėtos plane atsispindi didelės kurortinės ambicijos: išvystyti Zarasus į kurortą, o Dusetas - į kurortinę teritoriją. Manau, tai ambicingi, tačiau pasiekiami tikslai. Zarasų rajono savivaldybės strateginiame plėtros plane išdėstyta ir daug gerų iniciatyvų, kurios apima turistinės infrastruktūros plėtrą, rinkodarines priemones ir pan. Svarbu, kad jos neliktų tik patvirtintame dokumente, o turėtų finansinius šaltinius ir žmogiškuosius išteklius tikslams pasiekti ir juos įgyvendinti. Zarasų, Ignalinos rajonai ir Visagino miestas pasirašė funkcinių zonų (VISA) steigimo iniciatyvą, kurioje vienas iš ateities investavimo prioritetų yra viešosios turizmo infrastruktūros atnaujinimas, lankytojų srautų regione didinimas. Tai apims investicijas į esamos turizmo infrastruktūros atnaujinimą ir pritaikymą didesniems lankytojų srautams, viešuosius tualetus, stendus, rodykles, esamų pėsčiųjų takų sujungimą, turistinių maršrutų, apimančių kelias savivaldybes, vystymą. Naujoje finansinėje perspektyvoje kol kas neužsimenama apie apgyvendinimo sektoriaus ar SPA plėtrą. Viena  Zarasų rajono savivaldybė, kaip ir praeitame finansiniame periode, negalės pastatyti taip reikalingo viešbučio su SPA kompleksu, galinčio iš karto apgyvendinti bent 60  žmonių,  nors tai labiausiai paskatintų Zarasų krašto turizmo plėtrą bei spręstų sezoniškumo klausimus. Viena iš išeičių: tai daryti savivalda galėtų viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pagrindu, sudarant palankias sąlygas verslo investicijoms. Pavyzdys – verslo ir vietos savivaldybės bendros investicijos ir veikla Zaraso ežero Didžiojoje saloje.

         Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras vysto keletą įdomių projektų, kurie siejasi su lankytojų srautų didinimu regione. Praeitais metais mums pavyko gauti Sporto rėmimo fondo lėšas ir kartu su Zarasų rajono savivaldybės administracija kempinge ,,Zarasai“ įrengti laipynių parką su skydžiu į Putinų salą bei trasa neįgaliems žmonėms. Parkas veikia pelningai ir generuoja nemažus Zarasus aplankančius lankytojų srautus. Kuriame Pirmojo pasaulinio karo ekspoziciją ir pažintinį istorinį maršrutą, o kartu ir vystome bendradarbiavimą su šalia esančia Aukšdaugavės savivaldybe Latvijoje. Centras yra Zaraso ežero pusiasalyje esančio kempingo ,,Zarasai“ bei svečių namų ,,Zarasai“ administratorius - tai labai svarbūs objektai Zarasų kurortinei teritorijai ir jos plėtrai, nes yra ir mažiau pajamų turintiems turistams ,,įkandamos“ apgyvendinimo vietos.

         Be abejo, centro darbas tuo nepasiriboja – teikiame turizmo informacijos paslaugas, organizuojame ekskursijas, rengiame pažintinius maršrutus, dalyvaujame informacinėse parodose, rengiame ir platiname informaciją apie mūsų krašto turistinių paslaugų teikėjus bei lankytinus objektus. Galvojame apie ateities projektus bei iniciatyvas, kurios paskatintų informacinę sklaidą ir didintų lankytojų srautus į Zarasų kraštą.

      Stebėdami lankytojų srautus Zarasų turizmo ir verslo informacijos centre ir mūsų interneto puslapyje, galime džiaugtis bei konstatuoti, kad susidomėjimas Zarasais nuolat auga, o lankytojų krašte srautas priklauso nuo kiekvienos pozityvios iniciatyvos. Todėl labai svarbu ką šioje srityje daro ne tik savivaldybė, bet ir verslas, įstaigos ir vietos gyventojai.

Spaudai parengė Gražina Ragauskaitė

© 2014-2020 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas