PradžiaNaujienos Pažink ir atrask Suvieką.
Pažink ir atrask Suvieką.

Suvieko seniūnija yra toliausiai į šiaurę nutolusi Zarasų rajono seniūnija. Šiaurės rytuose ji ribojasi su Latvijos Respublikos teritorija. Seniūnijos administracinis centras – Suvieko kaimas. Ši gyvenvietė įsikūrusi visai greta rytuose telkšančio Suvieko ežero bei kiek toliau į pietus nutolusio Čičirio. Seniūnijos administracinis centras nuo Dusetų miesto nutolęs per 46 km, nuo Zarasų - kiek daugiau nei 19 km, o nuo Utenos - 68 km. Gyventojų skaičius  nesiekia ir 600.

 

Suvieko seniūnijos herbas

Suviekas turistams ir keliautojams dar neatskleistas kraštas, apie kurio apylinkes galima rasti daug mitų ir padavimų, kurie atskleidžia senovinės istorijos faktus, čia gyvenusių žmonių perpasakojimus, siekiančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ir Livonijos ordino įsigalėjimo šiuose kraštuose laikotarpį. Ir dar senesnius laikus. Kadangi šis kraštas nėra ypatingai pritaikytas pažintiniams tikslams, siūlome vykstant čia pasirūpinti gido paslaugomis.

Suvieko kaimas (seniau ir dvaras) yra į vakarus nuo Zarasų, prie Suvieko ežero. Žinoma vietovė jau seniai – dar nuo lietuvių kovų su Livonijos ordinu laikų. Pasak pasakojimų, Suviekas kitados buvo didelis miestas, turėjęs 700 namų, aptvertas siena, kurioje buvo dveji vartai, kuriuos saugojo sargyba. Pasak kai kurių šaltinių Suvieką saugojo net trys piliakalniai: rytuose – Žyto, pietuose – Suvieko, Šiaurėje – Vaidminų. Oficialiuose registruose Suvieko piliakalnis yra siejamas su Žyto piliakalniu, kitų dviejų rasti nepavyko.  Suviekas net tris kartus jis buvo sunaikintas, nes ne kartą esanti Lietuvos pakraštyje vietovė buvo puolama ir siaubiama: po 1275 m. kalavijuočių įsikūrimo Dinaburge (Daugpilyje), kovose žuvo narsus krašto gynėjas – kunigaikštis Žytas, o gyvenimas Suvieko apylinkėse atgijo tik nusistovėjus sienai su Livonija.

Žytkalnis ar žytkapis. Suvieko ežero pakrantėj stovi garsus kalnas vadinamas Žytkalniu ar Žytkapiu. Pakalnėje galima pastebėti liekanos tų volų, kurie seniau supę ir saugoję šį piliakalnį. Tai pilies ar šventyklos pamatų liekanos. Senų žmonių padavimai sako, kad Suvieką kadaisę valdęs narsus kunigaikštis Žytas. Kartą jį užpuolę vokiečiai kardininkai. Žytas narsiai gynęsis ir priešą nugalėjęs. Šiai pergalei įamžinti Žytas įsakė supilti aukštą kalną. Metams praėjus kardininkai iš pasalų užpuolė Žytą. Nors lietuviai ir dabar narsiai kovoję, bet negalėję atsilaikyti. Šiame kare žuvęs ir karingas Suvieko kunigaikštis Žytas. Jo kūnas buvo sudegintas ir kalne palaidotas. Nuo to laiko šis kalnas yra vadinamas Žytkalniu ar Žytkapiu“. P Gipiškis ,,Zarasų kraštas“, 1936 m.

 

 

Žyto piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. - I tūkst. pradžia. Tad Suvieko apylinkės buvo apgyvendintos senai, o gausūs sėliški vietovardžiai įdentikuoja čia buvus ir gyvavus Sėlių gentį.

Istoriniai šaltiniai liudija Suvieką kaip stambų kaimą ir mini jį XV a. raštijoje, 1522 m. minima medinė bažnyčia. 1533 m. vietovė vadinama miesteliu, o iš 1596 m. dokumentų sužinome apie Suvieko dvarą, 1617 m. dokumentų – evangelikų reformatų bažnyčią ir unitų vienuolyną.

XVIII a. pradžioje, Šiaurės karo metu, Suviekas buvo sugriautas, o 1802 m. perduotas Ilūkstės unitų vienuolynui. Palikta Suvieko žemėje ir Prancūzijos istorijos ženklų. 1812 m., prancūzų karo metu, po jos apylinkes klaidžiojo prancūzų kariai, o vienas jų ir šeimą čia sukūrė.

 

Buvusios Suvieko bažnyčios vieta miestelio kapinėse

 

Suvieko dvaras

 

Dvaro rūmai buvo mediniai, vieno aukšto, dažyti tamsiai mėlynais dažais. Rūmuose buvo didelė salė ir daug kambarių. Pirmojo pasaulinio karo metais, kai vokiečiai okupavo Suvieką, dvaro rūmuose buvo įrengtas medicinos punktas, kur teikdavo pagalbą fronte nukentėjusiems kariams. Kaip atrodė dvaro rūmai – nežinoma, tačiau jie buvo sunaikinti 1919 m.

Ar čia Suvieko dvaro rūmai? Suvieko kraštotyros muziejuje pavyko rasti  panašiai aprašyto pastato fotografiją

Tačiau metai užrašyti ant nuotraukos kitos pusės su dvaro gyvavimo laikotarpiu nesutampa. Gal pas kažką yra likę buvusio Suvieko dvaro nuotraukų ar piešinių? Būtų vertinga, kad pasidalintumėt, nes tikslios buvusio dvaro vizualizacijos ar pastatų schemos, kaip kas ir kur stovėjo,  rasti nepavyko.

 

GRIŪVANČIO SUVIEKO DVARO PASTATŲ LIKUČIAI

 

 

 

 

 

 

Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kapinės

 

Pirmojo pasaulinio karo metais Suviekas tapo vienu iš pafrontės atramos punktu. Dvaro patalpose buvo įrengtas vokiečių kariuomenės štabas, medicinos punktas. Tarp Suvieko ežero ir dvaro parko buvo įrengtos vokiečių karių kapinės, pastatyti kryžiai žuvusiųjų tapatybei nustatyti, taip pat yra išlikęs unikalus paminklas su užrašu ,,Fur uns“ , kuris apgriuvęs išliko iki mūsų dienų. (Juozas Kaladinskas ,,Suviekas“).

 

Paminklas Rudėnuose nugriautos sentikių maldos namų vietoje, žymi apie kažkada čia buvusią gausią sentikių bendruomenę.

Pirmieji bėgliai sentikiai iš Rusijos Rudėnuose (Rudancuose) apsigyveno dar XVII a.  Pagal archyvinius duomenis Ignatijus, Petras  ir Grigorijus Kurakinai čia 1844 m. atstatė maldos namus, kurie, pasak kai kurių šaltinių, buvo pastatyta dar XVIII a.  Atstačius maldos namus, jie ne kartą kentėjo ir nuo gaisrų, ir nuo caro valdžios draudimų, ir nuo kitokių nelaimių, tačiau ši sentikių bendruomenė po kiekvieno sukrėtimo, tegul ir po ilgesnės pertraukos, atstatydavo bei atnaujindavo savo kaimo šventovę. XX a. viduryje, mažėjant kaimo gyventojams, cerkvė neteko savo parapijiečių, ilgą laiką buvo uždaryta, o 1992 m. išardyta. Dabar jos vietoje stovi 2004 m. gegužės 23 d. atidengtas paminklas sentikiams, kuriame įrašyta: „Šioje vietoje XVIII a. buvo įkurta sentikių cerkvė. Ateikite ir nusilenkite“. 

Čičirio ežeras

Suvieko apylinkių puošmena – 144 m (kai kuriuose krantuose prie Vėdarių kaimo – net iki 180 m) virš jūros lygio pakilęs sėlišku vardu pavadintas Čičirio ežeras. Tai didelis, turintis 715 ha plotą ir 35,4 km ilgio kranto liniją bei keistus kontūrus ežeras, kurio ilgis su Didėjos atšaka – 11,6 km, didžiausias plotas – 2,5 km, giliausia vieta – 39,2 m, o vidutinis gylis – 7,7 m. Ežere esančios 6 salos - Šienaujama, Didžioji, Perkasas, Astraviukas, Juodoji ir Didėjos išsibarsčiusios abiejose ežero atšakose, kurios, žiūrint iš viršaus, primena „V“ raidę, o prie vieno iš įtekančių 9 upelių, Melnytėlės, kadaise veikė malūnas, kurio žymės matomos ir dabar. Čičirio pakrantėse yra Didėjos ir Vėdarių kaimai, kuriuose dar išlikę senosios kaimų kapinaitės. Patį ežerą siūlome apžiūrėti atvykus į Andrioniškį, nuo kurio kalno atsiveria įspūdingi jo vaizdai.

 

 

O štai ką apie Čičirio ežerą pasakoja sena legenda: kartą sumanė velnias išmatuoti Čičirį ir Rokiškio rajone esantį Dirdų ežerą. Kaip tarė, taip ir padarė, tik bėda - išmatavęs pastebėjo, kad Čičirio ežeras yra didesnis. Sumanė velnias abu ežerus dydžiu sulyginti – pasiėmęs didelį kaušą jis pradėjo iš Čičirio į Dirdų ežerą vandenį nešioti. Gal ir būtų pavykus jo užmačia, bet nešant dvyliktą kaušą ėmė ir užgiedojo gaidys: kaušas iškrito, išsiliejęs vanduo nutekėjo į nuolaidesnę vietą ir atsirado naujas nedidelis ežerėlis, žmonių Kaušeliu pavadintas.

 

Vaidminių akmuo su „arklio“, „meškos“ ir kitomis pėdomis

 

Šis archeologijos paminklas yra Vaidminių kaime, apie 400 m į rytus nuo kelio Zarasai – Samaniai. Sako, kad 170 x 142 cm dydžio akmuo pėduotas arklio, meškos, katės ir vaiko pėdomis. Jis - netaisyklingos formos, plokštokas, šiaurės ir vakarų pusėse apsamanojęs, gilokai prasmegęs į žemę. Pasakojama, kad po akmeniu yra paslėpti turtai, tad dažnai vakarais ir naktį virš jo matomos ugnelės. Išvydę šviesą žmonės teigia, kad tai dega auksas, nes akmens prislėgti turtai yra užkeikti ir nepaimami.

Šalia akmens yra duobė, iš kurio jis ir buvo ištrauktas. O ištraukimą organizavęs asmuo gavo baudą nuo vietos paveldosaugininko. Tad akmuo stovi ne savo vietoje, o visai šalia jos. 

 

Salaviškio šaltinis arba Žaibo šulinys

Salaviškyje, Suvieko seniūnijoje esantis ŽAIBO ŠULINYS (ŽAIBAŠULNYS). Šaltinio vietoje iškasta 75 cm skersmens, ne mažesnio kaip 1 m gylio duobė. Jos stačios sienelės išdėtos vidutiniškai 10x5 cm dydžio akmenimis.

Žaibo šulinio versmės  gydomąsias savybes teko išmėginti ir man. 

„Eidava moterys, ten buva Žaibašulnys. Buva seniau ty gydomas vanduo, žmonės y anksčiau Tikėja. Ten, būdava ir akis, ir burnų pasplauna, ima tų vandenį. Ten Žaibašulny, tai [ susirinkdava] baisiausia žmanių. Ty stebuklai koki buva.. ty gal žaibus trinkė ir prasdėja tas visa." 

P.V.Pučinskienė, 89 m., nuo 1969 m. gyv. Suvieke. U. V. Vaitkevičius 1999 m.TR 6180/290.

1937 m. A.Urbono iš A.Poličiūtės (100 m., Vaidminiuose) užrašytas platus pasakojimas apie Suvieko senovę. "Nuo jaunystės akla pateikėja papasakojo ir tai, jog Žaibašulnys buvęs stebuklingas. Jo vandeniu daugybė žmonių pagydė savo akis. Bandžiau ir aš savo akis tuo vandeniu plauti, bet aklumo nepagydžiau. (LTR 1048130). Tame pačiame pasakojime minima ir Žaibaus šeimyna. Taip pat pažymima, jog ,,kadaise čia gyvenęs Žaibus (LŽV, Salaviškis). Pavardė Žaibus paplitusi tik izoliuotame Antazavės-Dusetų areale ir, spėjama, kilusi iš žodžio žaibyti "silpnai matyti" arba žaibti „raibti (LPŽ). Taigi šventvietės pavadinimas, matyt, tiesiogiai susijęs su papročiu čia gydyti regėjimą Vait.).

1935 m.: Šaltinis, kuriame seniau prausdavosi žmonės norėdami pagyt (LŽV).Š 1999 m. LII žv., LIIR F.1-3389, 62; LŽV CV Baukytė,1935; Suviekas).

Lygumų akmuo

Netoli Stelmužės dvarvietės, nužingsniavę keliuku nuo ąžuolo į šiaurinį parko pakraštį apie 1,6 km, Lygumų miške, rasite pasislėpusį akmenį, kuris ilgio matmenimis (18 m) gali lenkti garsųjį anykštėnų Puntuką. Taip pat platus ir jo paviršius.

Apie akmens galybę pasakoja ir išlikusi legenda. Pasak jos, kai Velnias Milžinas paleido akmenį žemėn, nuo jo kritimo visa Žemė sudrebėjo. Ir nors visas jis susmego, smūgio būta tokio stipraus, kad nuo jo atsirado kalvos, kalneliai ir daubos.

 

Kamariškių dvaras

 

 

Buvusi Kamariškių dvaro sodyba išlikusi Kamariškių kaime, Suvieko seniūnijoje, Zarasų rajone, apie 2,3 km į šiaurės rytus nuo Samanių kaimo, į pietus nuo Kamariškio ežero. Sodybvietėje stūkso apgriuvę rūmų pastatai (šiuo metu pradedami atstatinėti), keli dvaro gyvavimo laikotarpio akmens mūro ūkiniai pastatai; pastebimi buvusio parko, sodų, tvenkinių fragmentai.

Dvarvietė minima nuo Livonijos, vėliau Kuršo istorinio regiono periodo laikų ir ilgą laiką priklausė jos teritorijai. Nuo 1564 metų dvarą valdė fon Berkenų šeima, nuo 1759 metų – Lopacinskių šeima. 1870–1900 metais dvaras priklausęs Tiškevičių šeimai,1911–1927 metais jį valdė Stolypinų šeima.

1919 metų rugpjūčio 26–27 dienomis dvaro sodyboje bei apylinkėse vyko ne viena bolševikų bei Lietuvos kariuomenės akistata. Paskutinysis dvarą valdė vokietis Nikolajus Richteris. Dvaro teritorijai priklausė 80 ha žemės, Kamariškių ežeras ir miškas. Vietos gyventojai pasakoja, kad 1944 metais N. Richteris, kartu su lietuvaite išvyko gyventi į Vokietiją, tačiau norėdamas išsaugoti savo tėvų kapus ir kiek įmanoma dvarvietę, kas mėnesį vietiniams gyventojams siuntė pinigus. Tačiau veikiamas gamtos sąlygų, neprižiūrimas ir žmonių niokojamas dvaras sunyko.

 

Senovinis Kamariškių dvaro planas

 

Sovietmečiu dvaro sodyba ir jo žemės buvo nacionalizuoti, tapo „Tautų draugystės“ tarybinio ūkio nuosavybe. Jį panaikinus, dvaro statinių niekas neprižiūrėjo. 1992 m. nustatyta buvusio dvaro teritorija, kuri užima 8,6 ha. Po privatizacijos, neprižiūrimus mūro pastatus veikė gamtos sąlygos, be to, jie buvo nusiaubti. Ūkiniais pastatais kurį laiką dar naudojosi šalia gyvenę kaimo žmonės, įsikūrę dvarvietėje pastatytame mūriniame daugiabutyje name (šiuo metu ištuštėjęs).

Šiuo metu dvarvietę yra įsigijo VšĮ Nacionalinės socialinės integracijos institutas, kurie ją atstato ir bando prikelti naujam gyvenimui. Plačiau apie dvarą ir tikslesnę jo istoriją galite pasiskaityti jų interneto svetainėje: http://www.kamariskiudvaras.lt/

O šioje nuorodoje atrasite straipsnį apie Kamariškių dvaro dabartinius savininkus ir jo vystymo perspektyvą. Tai vienos įdomesnių Suvieko krašte objektų, kuris bus atkurtas ir pritaikytas lankymui.  

 

Raudinės dvarvietė

Raudinė – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, 6 km nuo Suvieko. Dvaras įkurtas prie kelių Zarasai - Latvijos respublika ir Vaidminiai - Raudinė sankryžos. Dvaro sodyba apėmė 4,9 ha plotą.

 

Vokiečių ordino magistras Valteris fon Pletenbergas Valmieros pilyje už „ilgametę ištikimą tarnybą ir tinkamą elgesį“, Daugpilio pilies kapitonui Heinrichui fon Berkenui 1533 m. suteikia leno teise valdyti Stelmužės (Steinensee) ir Raudinės (Rautensee) dvarus. 

 

 

Vokiečių ordino magistras Valteris fon Pletenbergas

Šis leno aktas vienas seniausių (o gal ir seniausias) dokumentas, kur minimi šių vietovių vardai. Leno akte smulkiai nupasakojamos dvarų ribos. Dvarai ilgą laiką buvo valdyti fon Berkenų šeimos, todėl Stelmužės, Raudinės dvarų, o vėliau įsigyto Kamariškių polivarko istorijos yra tampriai susijusios.

 

Raudinė garsėjo baltais mūriniais rūmais, pastatytais aukščiausioje vietoje. Jie neišliko.

 

Šalia išsidėstę kiti pastatai: arklidė, svirnas, kumetynas, tvartas ir tvenkinys. Iki pat 1914 m. dvarą valdė Kalninis ir Grinius. Po Pirmojo pasaulinio karo dvaro savininke tapo Imharda Ona Kornelija Valterytė. Jai priklausė 560 ha žemės, kuri žemės reformos metu beveik visa buvo konfiskuota ir išdalinta, dvarininkei tepalikus tik 80 ha žemės.

 

 

Vėliau Raudinės dvarą nusipirko iš JAV grįžę Jurgis Vėgelis ir Kazys Tumonis, tačiau sovietmečiu abu naujieji Raudinės ponai buvo ištremti į Sibirą. 1919 m. vasarą Raudinės dvaro teritorijoje vyko aršūs lietuvių mūšiai su bolševikais. Per I-ąjį pasaulinį karą nukentėjęs dvaras vėl patyrė didelių nuostolių. Šalia dvaro buvo 3 ha sodas, gėlynai, įrengti takeliai. Šiuo metu išlikę gyvenamasis namas-mokykla, arklidės, svirnas, tvartas. Visų pastatų būklė avarinė. Dvaro rūmai buvo sunaikinti melioracijos sovietmečiu. (Šaltinis: Zarasų krašto dvarai 2011)

 

 

Neišlikę Raudinės dvaro rūmai

 

Dvaro gyvenamasis namas (išlikęs)

Plačiau mūsų buvo rašyta čia:

Akmenų ir Rūtų ežerai arba dešimt įdomių ir nežinomų faktų apie Stelmužę ir jos apylinkes

Suvieko kraštotyros muziejus

Suvieko daugiafunkciniame centre veikia kraštotyros muziejus, kuriame yra eksponatų, pristatančių Suvieko krašto istoriją. Muziejuko pradžią iniciavo Juozas Kaladinskas, Suvieko pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas. Muziejaus eksponatus nemokamai galite apžiūrėti užsukę į Suvieko seniūniją.

 

 

Šaulių parkas Suvieko apylinkėse.

 

Netoli Suvieko kuriamas ir puoselėjamas Šaulių parkas.

 

 

 

PAMINKLAS LIETUVOS PARTIZANAMS

 

Kelių Suviekas – Raudinė – Zarasai sankirtoje stovi paminklas Lietuvos partizanams. 2007 metais giminių ir artimųjų lėšomis pastatytame paminkle iškalta 21 kovojusiojo ir žuvusiojo Raudinės, Suvieko, Kumpuolių apylinkėse bei Latvijos teritorijoje pavardė.

 

 

 

 

 

(Naudota literatūra: publikacijos laikraštyje „Zarasų kraštas“, žurnale „Kelionės ir pramogos“, J. Nemanio „Zarasų rajono kultūros paveldas“, A. Žilėno „Zarasų rajonas“, P. Gipiškio „Zarasų kraštas“, V. Baranovskio „Amžinos šventovės“, J. Kaladinsko istorinė apybraiža „Suviekas“, „Lietuvos gamta“, Zarasų rajono sav. Medžiaga http://www.zarasai.lt/informacija-suvieko_155, https://lt.wikipedia.org/wiki/Kamari%C5%A1ki%C5%B3_dvaras ir kitų viešai prieinamų šaltinių internete)

Sudarė VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro projektų vadovas Ramūnas Keršys

Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro iniciatyva pradėta informacinė rubrika, kurios metu norime supažindinti su kiekvienos Zarasų krašto seniūnijos turizmo potencialu, pristatyti kiekvienos Zarasų krašto seniūnijos istoriją, lankytinus objektus, edukacines programas. Kai ką Jūs galite aplankyti savarankiškai, ar su šeima, o pasibaigus karantinui - su turistinėmis grupėmis, užsisakyti turistinę kelionę su gidu.

Sudarant tekstą naudojame įvairių šaltinių informaciją ir jame vyrauja turistiniai, technikos, gamtos ir kultūros paveldo objektai, kuriuos dažniausiai siūlome aplankyti atvykstantiems į mūsų kraštą svečiams, turistams. Didžioji dalis pateikiamos informacijos yra Zarasų krašto gide. Siūlome Zarasų krašto bendruomenei būti aktyviai, vertinti ir siūlyti įtraukti naujus objektus į mūsų lankytinų objektų sąrašą.

Informaciją su pasiūlymais galite siųsti el. paštu info@visitzarasai.lt arba pateikti kitais Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro kontaktais, kuriuos lengvai rasite puslapyje https://www.visitzarasai.lt/.

 

 

© 2014-2020 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas