PradžiaNaujienos Naujas turizmo traukos objektas Zarasuose – maršrutas Pirmojo pasaulinio karo pėdsakais
Naujas turizmo traukos objektas Zarasuose – maršrutas Pirmojo pasaulinio karo pėdsakais

Šiaurės Rytų Lietuva, Zarasų kraštas pasipildė nauju turizmo objektu – maršrutu, vedančiu Pirmojo pasaulinio karo pėdsakais Lietuvos ir Latvijos pasieniu. Beveik 100 km. ilgio maršrutas įveikiamas pėsčiomis, dviračiais, automobiliais ar turistų grupėms autobusais. Maršrute aplankoma virš penkiasdešimt prieš 100 metų pastatytų fortifikacijos įtvirtinimų ar jų fragmentų, kurie ir šiandien stebina unikaliais architektūriniais sprendimais, atskleidžia per Rytų Europą nusiritusių mūšių mastą, primena pirmojo didžiojo karo istoriją.

Gidas Ramūnas Keršys 

 

Lietuvos Zarasų ir Latvijos Aukšdaugavos savivaldybių teritorijose išsibarsčiusius fortifikacijos objektus maršrutas, kaip ir prieš 100 metų, vėl sujungė į nuoseklią praėjusio karo logikos ir sąlygų padiktuotą įtvirtinimų grandinę, tik šiandien ji pasitarnauja nebe karybai, o pažintiniams, edukaciniams tikslams, karo inžinerijos istorijos ir nuostabaus ežerų krašto pažinimui, kurį smagu lankyti ir pailsėti norintiems, ir aktyvaus turizmo mėgėjams.

Turmanto geležinkelis (Ramūno Keršio nuotr.)

 

Lietuvoje analogų kol kas neturintis maršrutas atsirado įgyvendinus 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Pirmojo pasaulinio karo paveldo turistinių maršrutų ir ekspozicijų sukūrimas lankytojų srautų padidinimui pasienio regione“ (WWI-Route, Nr. LLI-501). Projekto tikslas – pritraukti lankytojus į Lietuvos ir Latvijos pasienio regioną, panaudojant Pirmojo pasaulinio karo paveldo objektus, esančius Daugpilio ir Zarasų rajonuose.

 

Unikalus Pirmojo pasaulinio karo fortifikacijos objektų paveldas

Kaip 15min sakė istorikas, Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro projektų vadovas bei gidas Ramūnas Keršys, vietovėmis, kur šiandien veda pažintinis maršrutas, Pirmojo pasaulinio karo metais nusistovėjo fronto linija ir buvo vienas iš svarbiausių kaizerinės Vokietijos atsparos taškų Šiaurės Rytų Lietuvoje. Čia susitelkusi vokiečių armija rėmėsi į Daugpilį ir aplink jį koncentravosi labai daug karinių pajėgų – apie 40 tūkst. kareivių vien tik Zarasų (iki 1919-ųjų vadintu Novoaleksandrovsku) krašte ir apie 200 tūkst. Rusijos imperinės kariuomenės karių priešais.

Bunkeris Zarasų apylinkėse (Ramūno Keršio nuotr.)


„Inžinieriai, projektavę fortifikacijos įtvirtinimus detaliai viską užfiksavo, nes tikėjo, jog jų patirtis pravers ateityje, bus aprašoma karybos vadovėliuose. Nors egzistavo tipiniai reikalavimai fortifikacijos objektams, tačiau iš tiesų įtvirtinimai unikalūs, buvo projektuojami atsižvelgiant į vietovės reljefą, prie jos pritaikant atitinkamų statinių formas, todėl vienodų pastatų yra labai nedaug. Kiekviena divizija turėjo vadinamąsias pionierių komandas, kiekviena jų savo dislokavimo vietose projektavo ir statė savitus įtvirtinimus. Kai kurie pastatai yra įtraukti į kultūros paveldo registrą, o jų vertingosios savybės būtent ir yra architektūros objektų unikalumas – tarp jų retai arba iš viso nėra pasikartojančių“, – pasakojo istorikas.

 

Artilerijos aikštelės, stebėjimo postai, blindažai, apkasų juostos.... Pasak Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro gido, Lietuvos pusėje yra apie 40 įdomių ir vertingų objektų, kuriuos verta apžiūrėti, 30 jų lengvai pasiekiami keliaujant maršrutu, o pasiekti visus - rekomenduojama su gidu. Fortifikaciniai įtvirtinimai labai įvairūs – tai stebėjimo postai, sandėliai, labai įdomios artilerijos aikštelės, kurių yra bent kelios – viena netoli Turmanto Latvijos pusėj, kita – didžiulė dviejų baterijų artilerijos aikštelė yra Šakių kaime. Maršute matomi į kalvas įkasti blindažai, taip pat ugniavietės su pertvaromis, kurios saugojo karius nuo priešo artilerijos. Šalia kelio yra išlikęs karo ligoninės pastatas, taip pat yra bent kelios vokiečių karių kapinės su išlikusiais originaliais paminklais.

„Nors lyginant pievas, vykdant ūkinę veiklą daug kas suardyta, tačiau išliko betoninės pastatų dalys, fragmentiškai matyti vingiuotos apkasų grandinės, kai kur išlikusi visa fortifikacija, kuri juolab įspūdinga, kai žinai ką ji reiškia ir dėl ko vienoj ar kitoj vietoj buvo įrengiama. Didžiulį apkasų juostų mastą ypač galima suvokti Latvijos pusėje nagrinėjant to meto žemėlapius“, – teigė Pirmojo pasaulinio karo istorijos šaltinius tyrinėjęs specialistas.

 

57 km – Lietuvoje, 42 km – Latvijoje

Kaip sakė R.Keršys, Lietuvos teritorija maršrutas tęsiasi 57 km, o Latvijos pusėje – 42 km. Keliautojams jį pasiekti labai patogu, nes Lietuvos pusėje praktiškai visi pagrindiniai objektai išsidėstę netoli kelių, tad keliauti galima tiek pėsčiomis, tiek bet kokia transporto priemone. Tik autobusais kai kur sudėtingiau pravažiuoti miško keliukais, tad tektų juos palikus iki fortifikacinių įtvirtinimų neiti. „Yra bent kelios vietos, kur galima pradėti maršrutą, tačiau turistų grupėms rekomenduojame startuoti iš Turmanto, nuo pagrindinės mokyklos, kur patogu susirinkti, be to ten veikia ir šiam maršrutui skirta ekspozicija, kurioje demonstruojama visa, ką pavyko iš prieš 100 metų vykusių karo batalijų surinkti bei išsaugoti. Analogišką šiam Pirmojo pasaulinio karo istorijos tarpsniui skirtą ekspoziciją galima apžiūrėti ir Medumi mieste Latvijoje“, – sakė Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro gidas.

Turmanto mokykla (Ramūno Keršio nuotr.) 

 

Maršruto centras Lietuvoje – Turmanto seniūnija

Pasak R.Keršio, galima daug ką įdomaus pamatyti keliaujant ir 5 km atstumu, tačiau galima įveikti ir visus 90 km. Kadangi dauguma objektų pasiekiami keliais, maršrutą galima įvairiai modifikuoti atsižvelgiant į tai, kokie yra keliautojų poreikiai ir kokia transporto priemone jie ketina keliauti. Dažniausiai važiuojantiems dviračiais rekomenduojamas 40-50 km maršrutas, o pėsčiomis – 10-20 km. Daugiausia objektų, kuriuos verta apžiūrėti Lietuvos pusėje yra susitelkę Turmanto seniūnijos teritorijoje. Jau nusistovėję ir lankytojų išbandytos dvi pagrindinės atkarpos – tai 10 km aplink Turmantą bei apie 12 km įdomus aštuoniukės formos maršrutas Drūkšių, Bestinio ir Skirnos ežerų pakrantėmis.
„Yra išlikusių fortifikacinių įvirtinimų ir netoli Zarasų. Ypatingai įdomus objektas yra ties Smėlynės kaimu. Latvijos pusėje Egipte kaimelyje stūkso Liuteronų bažnyčia, šalia jos – vokiečių karių kapinaitės. Pati bažnyčia apardyta – dar Pirmojo pasaulinio karo metais į ją yra pataikęs sviedinys. Lietuvos pusėje – neišlikusios Smėlynės bažnytėlės vieta, tebestovi senoji klebonija, o toliau einant galima rasti 77 vokiečių divizijos vadavietės vietą, kuri buvo įsikūrusi neišlikusiame Laukesos dvare. Dar kiek toliau paėjus bent kelis fortifikacinius įtvirtinimus keliautojai ras ant Laukesos piliakalnio“, – pasakojo gidas.

Fronto užnugaris – kareivių namai poilsiui, pramogos ir kapinės

Pasak istoriko, įdomių objektų esama ir buvusių fortifikacinių įtvirtinimų užnugaryje. Pirmojo pasaulinio karo metais frontas ėjo per visą dabartinės Zarasų savivaldybės teritoriją ir toliau, Latvijos teritorija, iki Daugpilio. Ši vietovė turėjo didžiulę karinę reikšmę dėl geležinkelių tinklo. Turmantas yra pirmasis Lietuvos miestas, į kurį, 1862 m. nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas – Varšuva, atvyko pirmasis traukinys. Geležinkelio linija nuo Turmanto veda link Daugpilio, ten daro lanką ir toliau eina link Rokiškio. Šio senojo geležinkelio trasą Pirmojo pasaulinio karo metais kirto vokiečių įrengtas „siauruko“ geležinkelio tinklas.

Turmanto apylinkės (Ramūno Keršio nuotr.) 

„Visa teritorija palei Dauguvą žygiavo kaizerinės Vokietijos pajėgos. Priešakinės vokiečių pozicijos nuo Zarasų buvo nutolusios apie 5 km link Latvijos, o didesni miesteliai – Salakas, Novoaleksandrovskas bei Stelmužės, Laukesos, Imbrado, Antazavės dvarai buvo naudojami, kaip užnugario fronto dalis. Ten iš priešakinių linijų atitraukti kareiviai ilsėdavosi, rašydavo laiškus, buvo įkurti kareivių namai, veikė teatras, kazino, bordeliai ir pan. Giliau užnugaryje buvo laidojami žuvę kareiviai“, – pasakojo Pirmojo pasaulinio karo Zarasų krašte istorijos žinovas. Pasak R. Keršio, keturias vokiečių karių kapines galima pamatyti maršrute, o iš viso jų Zarasų savivaldybėje yra virš dešimties. Įdomios, tik sunkiau surandamas yra kapinės su lakūno kapu (vokiečiai čia buvo įsirengę aerodromą). Taip pat išlikusios 88 pėstininkų divizijos 175 brigados, kurią sudarė du pėstininkų pulkai, kapinės Šakių kaimelyje. 88 divizijos didžiulės kapinės išlikusios Turmante. Jos sovietiniais metais buvo sunaikintos, o ten stovėjęs didžiulis vokiečių kariams pastatytas paminklas buvo perdarytas į paminklą sovietų kariams, žuvusiems per Antrąjį pasaulinį karą. Kadangi jau dabartiniais laikais buvo surasti senieji vokiečių karių antkapiai – yra ketinimų šias kapines Turmante atkurti.

Vokiečių karių kapinės Zarasuose (Ramūno Keršio nuotr.)

Turmantas pasiekiamas traukiniu iš Vilniaus

Nors maršrutą Turmantas – Medumi – Zarasai galima lankyti ir savarankiškai – įrengtos nuorodos bei informaciniai stendai, tačiau R.Keršys rekomenduoja pradėti planuoti jį nuo kontakto su Zarasų turizmo ir verslo informacijos centru, kur gaus visą informaciją, naudingas nuorodas bei patarimus, arba pasitelks gidų paslaugas. Taip pat su Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro pagalba galima suorganizuoti maitinimą bei sutarti dėl kt. paslaugų. Tarkim, Turmante galima užsisakyti edukacinį žaidimą, vietiniam koloritui pritaikytą „pabėgimo kambario“ interpretaciją, – surasti Turmanto bunkerius.

Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro projektų vadovas ypač pabrėžė šio maršruto sukuriamas galimybes Turmanto miesteliui, kuris šiais laikais prarado nuo seno nusistovėjusią „miesto šalia geležinkelio“ funkciją, kai čia telkėsi krovinių sandėliai, buvo susiformavęs tam tikras logistikos centras. Tikimasi, kad miestelis gali atgimti kaip įdomus traukos objektas ilgainiui išsiplėtus su turizmu susijusių paslaugų spektrui. Juolab, kad Turmantas yra patogiai pasiekiamas keliaujantiems geležinkeliu iš Ignalinos, Švenčionėlių bei Vilniaus. Turmanto seniūnija, be Pirmojo pasaulinio karo istorinio paveldo, įdomi ir kitais aspektais – pietinė seniūnijos riba eina didžiausio Lietuvos ežero Drūkšių pakrante, taip pat seniūnijos teritorijoje galima aplankyti bene švariausią Lietuvoje ežerą Šventą, kurio vandenį vietiniai iki šiol drąsiai naudoja troškuliui malšinti bei maistui gaminti.
 

Jei keliai veda į Zarasus – kurortinių ambicijų turintis kraštas suras kuo nustebinti ir pradžiuginti

Pasak R.Keršio, lankantis Zarasų krašte keliautojus be abejo domina Stelmužė, tačiau kaimelis įdomus ne tik dėl garsiojo Stelmužės ąžuolo, bet ir dėl ten esančio seniausio medinės architektūros paminklo – Stelmužės bažnytėlės su unikaliais drožiniais. Keliautojus taip pat sudomins naujai restauruotas klasicizmo stiliaus Antazavės dvaras, iš kurio Emilija Pliaterytė pradėjo 1931-ųjų sukilimo kovotojos kelią. Aktyvaus sporto mėgėjus sudomins Zarasų laipynių parkas, kuriame yra įrengta trasa ne tik sveikiesiems, bet ir neįgaliesiems. Čia sudarytos galimybės pravažiuoti medžių viršūnėmis.

Turmanto geležinkelis (Ramūno Keršio nuotr.)

 

„Zarasų mieste, kuris turi kurortinės teritorijos statusą, yra įdomu pasivaikščioti apžvalgos ratu, aplankyti Zaraso ežero Didžiąją salą, pasivaikščioti ežero pakrantėmis nutiestais takais. Kiekviena savivaldybės seniūnija turi kažką unikalaus, yra suformavusi ilgesnį ar trumpesnį maršrutą, kuriuo įdomu pakeliauti. Atvykus į Zarasus ilgesniam laikui, pradėjus nuo Zarasų ar Turmanto, aplankius maršruto dalį Latvijoje ir pro Medumi grįžus atgal į Zarasus, čia keliautojai suras pakankamai nakvynės vietų, kempingą, maitinimo įstaigų, taigi turės smagų laiką Zarasų krašte“, – teigia Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro gidas.

 

Maršrutas Turmantas – Medumi – Zarasai – laukia žygeivių ir poilsiautojų

R.Keršys viliasi, kad maršrutas Pirmojo pasaulinio karo pėdsakais nuo Turmanto – Medumi – Zarasų galėtų išsiplėsti į gretimus rajonus – Visaginą, Ignaliną, Švenčionis, kadangi visame ruože palei geležinkelį yra išlikusių fortifikacinių įtvirtinimų, težinomų vietiniams gyventojams ar netyčia surandamų keliaujančių po šiuos kraštus žygeivių.

Maršrutas Zarasuose dar tik įsibėgėja, tačiau vien tik šiais metais jau surengta 15 ekskursijų. Ekspozicijos Turmante ir Medumi dar yra pildomos naujais surastais artefaktais, pėsčiųjų takai dar ne visur praminti lankytojų srauto, tad susirengus pakeliauti po Lietuvą – Zarasų kraštas gali nustebinti unikaliais objektais, įdomiu istorijos pažinimu ir smagiais kelionės ežerų krašte įspūdžiais.

Apie projektą. VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras kartu su partneriais, Aukšdaugavos rajono savivaldybe, parengė projektą „Pirmojo pasaulinio karo paveldo turistinių maršrutų ir ekspozicijų sukūrimas lankytojų srautų padidinimui pasienio regione“ (arba trumpiau „WWI ROUTE“, projekto Nr. LLI-501). Projektą finansuoja 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa. Bendras projekto biudžetas yra 731 450 Eur. 85 procentus, t.y. 621 730 Eur, sudaro Europos regioninės plėtros fondo bendrasis finansavimas. Projektą bendrai finansuoja Zarasų rajono savivaldybė, jam skirdama 15 proc. projekto lėšų. Projektas prasidėjo 2021 metų sausio mėnesį ir bus įgyvendintas iki 2023 m. kovo mėn. pabaigos.

 

Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras. Jokiomis aplinkybėmis negalima laikyti, kad straipsnis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

 

 

Šaltinio nuoroda www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/naujas-turizmo-traukos-objektas-zarasuose-marsrutas-pirmojo-pasaulinio-karo-pedsakais

© 2014-2020 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas