PradžiaNaujienos Lietuvos Šveicarija. Dešimt įdomių faktų apie Zarasų ežerus ir vandens telkinius.
Lietuvos Šveicarija. Dešimt įdomių faktų apie Zarasų ežerus ir vandens telkinius.

Roberto Kiburto foto

 

Toliau tęsiame informacinį ciklą apie Zarasų krašto turistinius resursus. Šį syki pristatome didžiausią Zarasų krašto turtą - jo ežerus. 

 

1. Zarasų rajone telkšo 324 ežerai, kurie didesni kaip 0,5 hektaro. Tai didžiausia ežerų koncentracija Lietuvoje. Įdomu tai, kad dar 1959 m. Zarasai turėjo 26 ežerais daugiau, kurie „nuskendo“, patvenkus Antalieptės marias. Įvairiuose šaltiniuose Zarasų rajone pateikiamas skirtingas ežerų skaičius, matyt dėl to, kad bandoma skirtingai skaičiuoti įvairaus dydžio vandens telkinius. Zarasų krašto ežeringumas siekia 10 proc. turimos teritorijos. Menant istoriją, buvo laikotarpis, kai Zarasų krašte (Novoaleksandrovsko apskrityje) galėjo būti ir per penkis šimtus ežerų, nes šis administracinis darinys buvo sudarytas iš šalia esančių ežeringų žemių esančių ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos bei Baltarusijos teritorijose. Europos komisijos skelbtame konkurse 2010 m. Zarasai buvo pripažinti kaip patraukliausia Lietuvoje vandens turizmo vietovė.

 

Plačiau galite pasiskaityti čia..

 

 

Evelinos Veličkaitės foto

 

2. Zarasų rajone telkšo didžiausias ežeras Lietuvoje – Drūkščių ežeras. Drūkščių ežeras – europinės svarbos gamtinė teritorija. Ežeras ir jo pakrantės driekiasi pačiame Lietuvos pakraštyje, jos šiaurės rytų dalyje, Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino savivaldybės sandūroje ir šliejasi prie valstybinės šalies sienos. Ežeras yra tarpvalstybinis vandens telkinys, kurį kerta valstybinė Lietuvos – Baltarusijos siena. Apie 700 ha jo teritorijos priklauso Baltarusijai, 728 ha – Ignalinos rajonui ir net 3498 ha – Zarasų rajonui. Netoli Drūkščių ežero yra ir Latvijos  siena, ir punktas, kur susikerta trys valstybės – Lietuva, Latvija, Baltarusija. Nuo 1984 m. iki 2009 m. Drūkšių ežero vanduo buvo naudojamas atominės elektrinės reaktoriams aušinti. Aušinimui naudojamas vandens kiekis 9 kartus viršijo ežero vandens tūrį (367,6 mln. m2 ). Iš aušinimo sistemos išleidžiamas vanduo buvo šiltesnis už įprastą ežero vandens temperatūrą, todėl didelė akvatorijos dalis žiemą neužšaldavo. Šiltas vanduo smarkiai paveikė Drūkšių ežero augaliją ir gyvūniją bei lėmė visą ežero raidą. 

 

Plačiau galite paskaityti čia..

 

 

3. Antalieptės marių tvenkinys – žinomas kaip antras pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, po Kauno marių. Tai vienas gražiausių ir švariausių vandens telkinių visoje  Lietuvoje, turintis daugiausiai salų – net 75. Tai pats giliausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, turintis net 46 m. gylio duobę. Kranto linija - 160 km ilgio, labai vingiuota. Antalieptės tvenkinys priklauso Gražutės regioniniam parkui. Didžiausia sala šiame dirbtiniame vandens telkinyje - 37 ha Brėkiškės sala, unikali 6 šakų formos. Verta dėmesio telkinio Skeldų (7 ha) sala, dar vadinama Pasaga-ji pakeri aukštais krantais, yra lenktos formos ir apaugusi pušynu.

 

Algimanto Navicko foto

 

4. Zarasų krašte yra 19 didelių dirbtinių vandens telkinių-tvenkinių. Vasaknų tvenkiniuose veikia vienas didžiausių Lietuvoje žuvininkystės ūkių. UAB „Vasaknos“ įkurta 1993 metais, buvusiame Vasaknų valstybiniame žuvininkystės ūkyje. Veiklai vykdyti bendrovė nuomoja iš valstybės 1487,52 ha žemės, iš jų 897,49 ha plotą užima nuomojami ežerai, 460 ha- tvenkiniai. UAB „Vasaknos“ vykdoma veikla- žuvų veisimas, jų auginimas tvenkiniuose ir baseinuose, žuvų pardavimas. Čia veisiami ir auginami: karpiai, lydekos, baltieji amūrai, upėtakiai, eršketai. Tai viena iš perspektyviausių žuvininkystės bendrovių Lietuvoje. Bendrovėje esančiame inkubatoriuje, inkubuojami karpių ir lydekų ikrai. Šių žuvų lervutėmis įžuvinami tvenkiniai. Didžiausią dalį produkcijos sudaro karpiai. Jų per metus užauginama apie 500 tonų.

 

Plačiau http://www.vasaknos.lt 

 

Arvydo Veikšros foto

Arvydo Veikšros foto

Arvydo Veikšros foto

 

Arvydo Veikšros foto

 

 

5. Sartų ežerą Zarasai dalinasi su Rokiškio rajonu. Šis legendomis apipintas ežeras turi ilgiausia kranto liniją Lietuvoje – 79 km. Sartai - ketvirtas pagal dydį ežeras Lietuvoje (1337 hektarai). Didžiausios ežero daubos bei stačiausi krantai yra šiaurinėje Sartų dalyje. Krantai čia kyla iki 30 metrų aukščio, o giliausia vieta siekia 22 metrus. Ežere yra 7 salos. Didžiausia sala yra 6,5 hektaro ploto ir vadinama Didžiąja sala. Antra pagal dydį - Dumblynės sala - nuo seno yra gyvenama. Archeologai ją įvardija kaip kelių laikotarpių archeologijos paminklą (Neolito pabaigos - Žalvario amžiaus pradžios ir I-ojo tūkstantmečio pirmosios pusės gyvenvietės), o vietinių gyventojų saloje rastą lobį datuoja X-XII amžiais. Ši sala gyvenama ir šiandien. Sartų ežerą ir Sartų regioninio parko kraštovaizdį apžvelgti galima nuo Sartų (Baršėnų) apžvalgos bokšto, kurio aukštis - net 35 metrai. Ant Sartų ežero, o dabar Sartų ežero pakrantėje, Dusetose vyksta garsiosios tradicinės Sartų ristūnų lenktynės, savo istoriją skaičiuojančios jau virš šimtą metų.

 

Skaitykite daugiau čia..

 

Arvydo Veikšros foto

 

6. Mažai kam turėtų kilti abejonių, kad ežerų sostinė Zarasai, tai daugiausiai Lietuvoje turintis salų kraštas. Tikslaus salų skaičiaus sunku ir suskaičiuoti. Pavyzdžiui, vien tik dviejuose vandens telkiniuose salų skaičius viršija šimtą (Antalieptės marių – (75) ir Avilių ežero (31). Kai kuriuose nuo seno gyveno žmonės. Garsiausia Zarasų krašte - Zaraso ežero Didžioji sala – lyg miesto lopšys, jaukiai priglaudžiantis ir vietinius, ir atvykusius trumpam ja pasidžiaugti. Ssala užima net 44 ha - bet tai ne didžiausia, o tik antra pagal dydį sala Zarasuose. Anksčiau joje buvo užveistas medelynas miestui apželdinti, o dabar ji tapo pagrindine sporto bei kultūrinių renginių vieta, kurioje yra ir pagrindinis miesto paplūdimys. Didžioji sala yra viename iš didžiausių krašto ežerų, užimančiame daugiau kaip 313 ha plotą. Pirmojo pasaulinio karo metais salą su žeme jungė vokiečių statytas medinis, povandeninis tiltas. Vėliau į salą buvo galima patekti tik valtimis. 1958 m. siauriausioje vietoje tarp žemyno ir salos buvo supiltas pylimas ir pastatytas gelžbetoninis tiltas. Saloje buvo įrengta estrada, hipodromas, išasfaltuotas kelias. Savitą istorija turi didžiausia ežero sala Lietuvoje – Astravo (Dūburio) sala. Dūburio ežeras įdomus  tuo, kad keturios jo salos užima beveik trečdalį viso telkinio ploto (ežero plotas-151 ha, o salų-47,1 ha). Astravos saloje buvo dvaras, žmonės keldavosi plaustu į salą ir dirbdavo baudžiauninko darbus, tačiau pasikeitus technologijoms, žmonės pastatė pylimą skersai ežerą, kuris tiesiu keliu veda į salą. Ši sala festivalio ,,Mėnuo juodaragis“ nuolatinė rezidencija. Kita sala su įdomia istorija - Zaraso ežero Liepos sala - tarpukaryje buvusi viena iš turistinių traukos objektų, vėliau tapusi diplomato Mykolo Savicko šeimos nuosavybe, čia jaunystėje gyveno ir Zarasuose mokėsi žymi Lietuvos teatro pedagogė Algė Savickaitė...

 

Skaitykite daugiau čia..

 

Roberto Kiburto foto

Roberto Kiburto foto

Roberto Kiburto foto

 

Liepų sala. Roberto Kiburto foto. 

 

7. Didžiausių ežerų dešimtuke be Drūkščių ežero yra dar trys rajone esantys vandens telkiniai: Luodžio ežeras (plotas-1320 ha, didžiausias gylis-18,4m, kranto linijos ilgis-28,5 km), Avilio ežeras (plotas-1258 ha, didžiausias gylis-14m, kranto linijos ilgis-39,4 km), Sartų ežeras (plotas-1117 ha, didžiausias gylis-21,9 km, kranto linijos ilgis-79 km.

 

 

 

8. Iš ežerų daugiausia salų turi Avilio ežeras-šiame 1258 ha ploto vandens telkinyje yra net 31 sala, viso užimančios 60 ha plotą.

 

 

 

9. Pačioje Nemuno ir Dauguvos upių baseinų takoskyroje telkšo Švento ežeras. Į ežerą neįteka ir neišteka nė vienas upelis. Tai unikalus Lietuvos ežeras, kraštovaizdžio draustinis, benuotekis ežeras, unikalus savo vandens lygio svyravimais. Švento ežero apylinkėse nebuvo vystoma žemdirbystė. Šiuo metu rekreacinis turizmas leidžiamas, tačiau su apribojimais (pvz., draudžiama apsistoti su nakvyne). Tai švariausias ežeras Lietuvoje. Nenutekantis Nemuno ir Dauguvos upių takoskyroje esantis ežeras unikalus ir savo skaidrumu – pro žydrą vandenį galima stebėti povandeninį gyvenimą 5–7 metrų gylyje. Kalbama, kad labai seniai Švento ežero nebuvo, o vėliau išsiveržęs iš žemės vanduo apsėmęs apylinkes. Ilgainiui susiformavo lėkšti, ilgi atbraidai, grynas baltas ir smulkus smėlis visai kaip Palangoje.

 

Skaitykite daugiau čia ..

 

Arvydo Veikšros foto

 

10. Zarasų ir Molėtų rajonai yra Lietuvoje projekto ,,Žvejybos rojus dalyviai". Šie ežerai: Luodis, Asavas, Antalieptės marios, Sartai ir Šventosios upė patenka į "Žvejybos rojaus" teritoriją Zarasų krašte. Plačiau apie "Žvejybos rojų" Zarasuose:  http://zvejybosrojus.lt/lt/zvejyba-zarasu-r

 

Antaliptės marios. Gražutės regionio parko foto. 

 

Turite įdomios informacijos apie Zarasų krašto ežerus ar salas? Būtinai susisiekite su Zarasų turizmo ir verslo informacijos centru.

 

Sudarė Ramūnas Keršys, VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkas.

 

VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras
Adresas: Sėlių a. 22, Zarasai, LT-32110
Tel.: +370 385 37171, +370 682 40988
El.paštas: turizmas@zarasai.lt, info@visitzarasai.lt
Interneto svetainės adresas: www.visitzarasai.lt

© 2014-2015 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas