PradžiaNaujienos Kviečiame į ekspoziciją Antazavės dvare "Kaip gimsta veltiniai"
Kviečiame į ekspoziciją Antazavės dvare "Kaip gimsta veltiniai"

Viskas pasaulyje keičiasi, atrandamos naujos medžiagos, technologijos. Senovinių amatų puoselėtojai siekia, kad per šimtmečius sukauptos žinios ir patirtis, papročiai, senovinės technologijos nebūtų pamirštos. Tarp jų - ir vilnos vėlėjai. Dabartiniais laikais atsigręžiant į gamtą, į ekologišką avalynę ir drabužius, darosi vėl aktualus tvarus produktas. 

 

Veltinius senovėje vėlė beveik kiekviename kaime. Kiekvienas meistras turėjo savo vėlimo stilių, savų paslapčių. Surinkti bent jau dalį šių paslapčių ir buvo mano tikslas. Zarasų, Utenos, Ignalinos, Rokiškio rajonų miestuose ir kaimeliuose ieškojau žmonių, kurie velia avalynę ar drabužius iš vilnos. Sunkiausia buvo rasti tuos, kurie jau nebevelia, bet ankščiau vėlė arba vėlė jų tėvai, seneliai. Kalbėjomės, dalinomės prisiminimais. Susitikau ir su šiuo metu aktyviai veliančiais amatininkais - Ale ir Kęstučiu Deksniais iš Rokiškio, Inga Samušiene iš Utenos, Ramunė Sladkevičiūte Dainiene iš Zarasų. Dalinomės savo patirtimi ir surinkta medžiaga, aptarėme veltinio vėlimo būdus, analizavome, kas šiuo metu priimtina, ir ką galima tobulinti. Susitarėme ateityje rengti panašius susitikimus, populiarinti vilnos gaminius, supažindinti kuo daugiau žmonių su senuoju vilnos vėlimo amatu.

 

Senovėje pirmiausia vilną prieš vėlimą sudėdavo į drėgną rūsį. Vilna išbrinkdavo, „subręsdavo“. Veldavo dažniausiai pirtyje. Veltinių forma arba lekalas buvo daromas iš skirtingų medžiagų. Tai ir buvo mano rastas didžiausias skirtumas tarp vėlėjų iš skirtingų gyvenamų vietų. Daugiausia tai būdavo medinė išardoma arba ištisinė lentelė, veltinio formos. Tačiau rytiniame Lietuvos pakraštyje dažnai buvo naudojamos minkšto audinio formos, pagamintos iš grubios drobės. Formos buvo apdedamos vilna. Kad vilna nuo formos nekristų, vieni vėlėjai apvyniodavo medvilniniu ar vilnoniu siūlu, kiti – drobe. Apveliama rankomis su karštu vandeniu. Prakerpama forma, išimama lentelė arba kita minkšta forma ir toliau jau veliama panaudojant įvairias medines trintuves, daužoma kočėlais ar kitais mediniais įrankiais. Vėliau veliamas veltinis maunamas ant medinio kurpalio. Vėl trinama, daužoma, glostoma, lyginami aulai tol, kol gaunamas norimo dydžio veltinis. 

 

Amatų centre Antazavės dvare parengiau veltinių vėlimo ekspoziciją, lankytojai išvys naudojamas priemones veltinių vėlimui – plėstuvus, trintuvę, lekalus, veltus tradicinius veltinius. Zarasų krašto muziejaus internetinėje svetainėje galima nemokamai naudotis parengos virtualios tradicinių veltinių vėlimo pamokos skaidrėmis ir nusivelti sau veltinius.

http://zarasumuziejus.lt/virtuali-pamoka-tradiciniu-veltiniu-velimas/

 

 

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba. www.ltkt.lt

Informaciją pateikė Virmantas Petrašiūnas, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas.

© 2014-2023 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas