PradžiaNaujienos Dešimt stebuklingų šaltinių ir versmių Zarasų krašte: gydo akis, malšina sąnarių skausmą, padeda nevaisingoms, įspėja apie nelaimes.
Dešimt stebuklingų šaltinių ir versmių Zarasų krašte: gydo akis, malšina sąnarių skausmą, padeda nevaisingoms, įspėja apie nelaimes.

 

Teikiame iš įvairių informacijos šaltinių surinktą medžiagą apie įdomius šaltinius ir versmeles, kurios trykšta Zarasų krašte ir pasak padavimų ir legendų turi gydomųjų ar kitų stebuklingų savybių.

 

Rudoji versmelė

„Rudoji versmelė yra Gražutės regioniniame parke, ji saugoma kaip Valstybės gamtos paveldo objektas. Hidrogeologų teigimu, versmė labai galinga, trykšta iš po didelių akmenų ir už apie 6–7 m įteka į Bebrynės upelį. Akmenys ir visa vaga iki upelio padengti geltonomis geležies nuosėdomis. Aplink šaltinį plyti pievos, reti daržai. Artimiausia gražiai prižiūrima sodyba yra už 100 m nuo šaltinio ištakų. Priėjimas prie šaltinio nuo labai gražiai tvarkomos sodybos, pievos pakraštyje po didingais klevais. Šaltinio vanduo šaltas, bekvapis, skonis būdingas vandeniui, turinčiam daug geležies. Vanduo gėlas, turi daug mineralinių medžiagų. Istorikai ir tautosakininkai yra surinkę vietinių gyventojų pasakojimų apie Rudąją versmelę. Netoli versmelės įsikūrę žmonės tvirtina, kad šaltinio vanduo tikrai esąs „daktarų pripažintas sveikas vanduo“. Tačiau yra tokių, kurie sako esą versmelės vanduo yra pernelyg rūdingas ir kad prieškaryje žmonės vandenį semdavosi ir naudojo gydymo tikslais iš kitos versmės, kuri tryško netoli vienos kaimo sodybos.

 

 

Čiegio šaltinis

„Čiegio šaltinis vietinių gyventojų dar vadinamas stebuklingąja versme. Trykšta šis šaltinis Padustėlio kaime, Zarasų rajone, vietinės gyventojos sodybos pakraštyje. Virš šaltinio pastatyta metaline tvorele aptverta stoginė. Šaltinio vandenį vis dar naudoja gretimi gyventojai gerti ir gyvuliams girdyti, jie šaltame šaltinio vandenyje vėsina bidonus su pienu. Vanduo pakankamai šaltas ir geležingas (geltonos apnašos), dėl to turi specifinį geležies skonį. Vis dėlto, hidrogeologų teigimu, vanduo gėlas, turi daug mineralinių medžiagų, tačiau jame mažai natrio, chlorido jonų. Šaltinis teka šiaurės–šiaurės rytų kryptimi. Toji versmė arba šaltinis nuo seno vietos žmonių labai gerbiama, nes, buvo tikima, kad prieš audras, didelį lietų, ledus ar net kitas nelaimes jos vanduo staiga pasikeičia: nubąla arba pasidaro nepaprastai drumzlinas. Iš to jau senesni žmonės sugeba spręsti besiartinančias nelaimes. Versmė turinti dar tą patį ritinį, kuris išlikęs nuo Pliaterių laikų. Dabartinė sodybos šeimininkė versmę apibūdinusi kaip „naudingą, bet ne stebuklingą“, nors patvirtina, kad ji ir dabar esą rodo orų ir netgi jos pačios gyvenimo pasikeitimus.

 

 

Platesnę informaciją apie Rudąją versmelę ir Čiegio šaltinius rasite rasite čia: straipsnis „Lietuvos šaltinių TOP 10: įdomiausi ir patys vertingiausi“
 

Šveicarka

Ši vieta vietiniu vadinama "Šveicarka" ir sako, kad joje esantys šaltiniai − nepaprasti ir turi gydomųjų savybių. Šaltinis atsiveria kairiajame Šventosios krante, apie 40 m nuo upės, 2 m žemiau antrosios terasos. 1,5 metrų skersmens plote muša 2 stiprios versmės ir 1 silpnesnė versmė. Vanduo siauru, 20-40 cm pločio upeliu teka ŠR ir išsilieja šlapioje Šventosios pakrantės pievoje. Žmonės tiki, kad nusiprausus šaltinio vandeniu pagyjama nuo grižo (sąnarių skausmo), akių ligų. Už pagydymą, mesdavo į šaltinį pinigą ar užriša ant medelių siūlų, virvučių. Sakoma: kas tuos siūlus pačiupinės, tai ir tą ligą gaus.

"Antalieptėje, Zarasų apsk. prie. Šventosios upės ir Šavašos yra šv. versmė, kurios vanduo gydo nuo daugelio ligų. Nusiplovę versmės vandeniu žmonės ant medelių dar užriša įvairių siūlų, virvučių..."

 

 

Skaitykite daugiau: Šveicarkos šaltinis, Lietuvos gamta apie Šveicarkos šaltinį

 

Šaltupės šaltinis Zarasų mieste

Zarasuose yra Šaltupės šaltinis, prie kurio pastatyta koplytėlė su Kristaus statula. Žolinės atlaiduose ten susirinkę žmonės meldžiasi, geria šaltinėlio vandenį ir juo plauna skaudančias vietas nuo įvairių ligų. UPELIS šALTUPĖ (ŠALTUP - KA). 1,1 km į Š nuo Zarasų bažnyčios, O, 12 km į ŠR nuo Zarasų ež . užutėkio kran-to, Šiaulių g. PV pusėje, į ŠR nuo vandens malūno pastato (namo Nr. 52). Prie gatvės stovi keturkampio formos mūrinė koplytė­ lė, į V nuo jos, iš po gatvės sankasos, pro sumūrytą akmenų sienelę vamzdžiu teka Šaltupė. Už 7 m upelio vanduo krinta dau-giau kaip 1O m žemyn (anksčiau jis sukda-vo vandens malūno ratą) ir toliau 30-40 cm pl. prataku PV (220°) kryptimi teka į Zara-sų ež. Dabar Šaltupės vanduo, atrodo, užterštas vietinės kanalizacijos, tačiau, šalia gyvenančios A. Bratiškaitės (71 m.) pasakojimu, ir dabar dažnai Šaltupės vandens ateina pasemti vaikai, paprašyti savo močiučių (1999 m., LII). "Šaltupės upelis esąs taip pat apyšventis, jo vanduo gydąs visokius negalavimus, ligas ir kt. Čia buvęs, kur dabar koplytėlė, pasirodęs Kristus. Didžiausia žmonių spūstis- Žolinės atlaiduose" (1937 m. -  LTR; "Žmonių laikoma stebuklinga vieta" - LŽV). "Geria šaltinėlio vandenį ir juo plauna skaudančias vietas nuo įvairių ligų" (Mažiulis A., 1948).Anot P. Gipiškio, čia stovėjo pirmamedinė Zarasų bažnyčia, kurią audros metu Perkūnas trenkęs ir nuvertęs į ežerą. Ji pa-skendo ežero dumble, iš vandens iškilo tik Kristaus statulėlė. Tuomet ši statulėlė bu-vo padėta bažnyčios vietoje pastatytoje koplytėlėje; "šią statulėlę ir Šaltupės vandenį žmonės laiko stebuklingais. Kasmet per Žolinės atlaidus, rugpjūčio 15 d., maldininkai meldžiasi prie koplytėlės, geria Šaltupės vandenį mazgojasi veidą, rankas,kojas ir žaizdas" (ZK).

 

UŽTILTĖ, Dusetų s-ja,  ŠVENTOTI VERSMĖ „Ažutiltėje prie Dusetų, Zarasų apsk., yra šv. versmelė, kurios vandeniu plaudavo ligotas akis ir jos vandenin mesdavo sidabrinius pinigus. Tuos sidabrinius pinigėlius apie 1905 m. graibydavos Dusetų žydukai ir vietos piemenys, dažnai dėl šio „turto“ net vienas kitam galvas akmenimis praskeldami. Buvo 0,47 km i P nuo tilto per Šventąją, skiriančio Dusetas nuo Užtiltės, 0,2 km į pietus nuo garažų masyvo, 0,2 km į V-PV nuo Melioratorių g., tarp daržų ir šiltnamių. XX a. 8-ajame dešimtmetyje šaltinio vietoje buvo iškasta maždaug 8x 16 m dydžio kūdra keliuko PR pusėje. Kūdra nutekanti, ją maitina šaltinis. Vanduo maždaug 30 m ilg. prataku iš kūdros teka š (30°) kryptimi, tuomet pasisuka ir apie 20 m vingiuoja R kryptimi, kol išsilieja šlapioje pievoje. Kūdros vanduo dabar užsistovėjęs, tačiau prataku tekantis vanduo yra švarus, šaltas, geležingas. Gyventojai iš pratako dažnai semia vandenį daržams laistyti. Praeityje prie ver-smės stovėjo koplytstulpis su Šv. Jono statula. "Ši versmė esanti stebuklinga ir jos vandeniu gydo akis. Dažnai jon rasdavo inmestų pinigų aukų [?]" (1937 m., LTR). "Tai žmonės plauna akis ir meta jon pinigų.“ Pinigų prieš karą gana daug iki keleto rublių prisigrai-bydavę" (LŽV; vandenin mesdavo sidabrinius pinigus. Apie 1905 m. ,juos graiby-davo Dusetų žydukai ir vietos piemenys, dažnai dėl šio turto net vienas kitam galvas akmenimis praskeldami" - Mažiulis A .,1948). "Petkevičius < ...> rytą atsikelia ir aina tenai pasipraust akių. Ten švinta Jona to jau buva" (LTR 6180/304). Kartą per Šeštines ar Devintines jau sunaikintas versmės vietoje kilo baisus viesulas ir išvartė šiltnamius (LTR 6180/ 305).1999 m. LII žv., LIIRF. 1- 3389, 44-46; LTR 1245/99; 6180: 304, 305; LŽV (A. Mažiulis, 1936). L. MAžiULIS A., 1948, 35; ŽE 545 .

 

Savičiūnų stebuklingas šaltinis.

Savčiūnų km. lauke, Baltriškių p., Degučių v., Zarasų apsk., yra stebuklinga versmė, prie pat ežeriuko, miške. Jos vandeniu plaunasi žmonės nuo ligų, ypač padedą jos vanduo bevaikėms moterims susilaukti vaikų. Tokios moterys jos vandeniu plaunasi ir jį geria. Į ją dar metamos\ar prie medžių rišamos dovanos-aukos.

 

Salaviškio šaltinis arba Žaibo šulinys

SALAVIŠKIS, Suvieko s-ja ŽAIBO ŠULINYS (ŽAIBAŠULNYS).0,55 krn į V-PV nuo kelio į Guogiškį atsišakojimo iš kelio Samaniai - Suviekas, O,13 krn šiuo nebegyvenamos Briedžio sodybos, 20 m ŠV nuo kelio į Guogiškį už 8 m į R nuo senojo Guogiškio kelio, L. Vainikevičiaus eglyne. Šaltinio vietoje iškasta 75 cm skr., ne mažesnio kaip 1 m gylio duobė. Jos stačios sienelės išėtos vidutiniškai 1 Oxl5 cm dydžio akmenimis. Po melioracijos šulinyje vandens gerokai sumažėjo vartojamas vanduo užsistovi, šulinio dugnas uždumblėjo. ,,Eidavamoterys, ten buva Žaibašulnys. Buva seniau ty gydomas vanduo, žmonės y anksčiau

Tikėja. Ten, būdava ir akis, ir burnų pasplauna, ima tų vandenį. Ten Žaibašulny, tai [ susirinkdava] baisiausia žmanių. Ty stebuklai koki buva.. ty gal žaibus trinkė ir prasdėja tas visa P.V.Pučinskienė, 89 m., nuo 1969 m. gyv. Suvieke. U. V. Vaitkevičius 1999 m.TR 6180/290).1937 m. A.Urbono iš A.Poličiūtės (100 m., Vaidminiuose) užrašytas platus pasakojimas apie Suvieko senovę. Nuo jaunystės akla ateikėja papasakojo ir tai, jog Žaibošulinys buvęs stebuklingas. Jo vandeniu daugybė žmonių pagydė savo akis. Bandžiau ir aš savo akis tuo vandeniu plauti, bet aklumo nepagydžiau. LTR 1048130). Tame pačiame pasakojime minima ir Žaibaus šeimyna. Taip pat pažymima, jog ,,kadaise čia gyvenęs Žaibus (LŽV, Salaviškis). Pavardė Žaibus paplitusi tik izoliuotame Antazavės-Dusetų areale ir, spėjama, kilusi iš žodžio žaibyti silpnaimatyti arba žaibti ,,raibti (LPŽ). Taigi šventvietės pavadinimas, matyt, tiesiogiai susijęs su papročiu čia gydyti regėjimą Vait.). ŽAIBUKAS

(PAVERSMIS). Buvo0,3 km ŠV nuo Žaibašulnio, 0,15 km į PV nuo L. Vainikevičiaus sodybos, vos žymioje drėgnoje lomelėje. Galbūt ši vieta paversmių pavadinimu aprašyta dar

1935 m.: Šaltinis, kuriame seniau prausdavosi žmonės norėdami pagyt (LŽV).Š 1999 m. LII

žv., LIIR F.1-3389, 62; LŽV CV Baukytė,1935; Suviekas).

 

Upelis šalia Ilgio ežero. 

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą primena Kryžių kalną, nes čia gausu įvairių formų kryžių.   Teigiama, jog Ilgio ežero vanduo turi gydomųjų savybių, todėl žmonės iš čia parsiveža ežero vandens. Žmonės yra patyrę stebuklus šioje vietoje iš Dievo Motinos, melsdamiesi šioje vietoje ir vartodami Ilgio vandenį. Daugelis žmonių jaučia šios vietos šventumą, čia gera pabūti, pasimelsti, pamąstyti rimtyje, pasinerti į savo slapčiausią mintį. Į tokias vietas norisi sugrįžti vėl ir vėl.

 

 

Stebuklingas šaltinis Šalinėnuose. Tikslesnių duomenų nėra. "Yra šventa versmelė, kurios vandeniu plaunasi gimdyvės ir kitos moterys. Jos vanduo gydąs visas moteriškas ligas".L. MAžiULIS A., 1948, 35. (Šalinėnai, Degučiai).

 

Straipsnyje (4 – 9 nr.) naudota Vykinto Vaitkevičiaus ir Gintauto Zabielos medžiaga ,,Žvalgomosios ekspedicijos Rytų Lietuvoje 1998 m.“ medžiaga

 

Pusiasalio šaltinis. Lankoma zarasiškių ir miesto svečių vieta, Zaraso ež. pusiasalio vakariniame pakraštyje. Ežero šlaito apatinėje dalyje. Krantai apaugę lapuočiais medžiais, šlaitas šaltiniuotas. Šaltiniuotoje vietoje yra keturios – penkios  vandens ištakos. Daugiausiai stovyklavietėje apsistojantieji naudoja šaltinį, kuris yra sutvarkytas, virš jo išmūryta akmeninė sienelė, joje įrengtas 50 mm skersmens geležinis vamzdis. Nusileisti prie šaltinio įrengti laipteliai. Vanduo skaidrus, bespalvis, beskonis, šaltas (temperatūra  – 7,2  °C; vanduo pasižymi redukcine aplinka.

 

Kiti  įdomūs šaltiniai esantys Zarasų krašte  Antalieptės, Juodlaukių, Duburio šaltiniai, Jaskoniškių versmelė ....

 

            Žinote įdomių vietų, girdėjote senovės pasakojimus ar legendas apie įdomias Zarasų krašto vietas? Būtinai pasidalinkite su mumis, VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centru, ir Jūsų informacija galės būti naudinga populiarinant mūsų kraštą.

 

Sudarė Ramūnas Keršys, VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

© 2014-2015 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas