PradžiaNaujienos Atrask Degučius. Žymiausi Zarasų r. Degučių seniūnijos lankytini objektai.
Atrask Degučius. Žymiausi Zarasų r. Degučių seniūnijos lankytini objektai.

Degučiai – kaimas Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje ties keliu  A6  Kaunas–Zarasai–Daugpilis  ir  179  Dusetos–Degučiai–Dūkštas  sankryža, 15 km į pietvakarius nuo Zarasų.

Tiksliai nenustatyta, iš kur kilęs kaimo vardas. Yra 3 pagrindinės versijos:

  1. nuo pavardės Degutis daugiskaitos;
  2. nuo čia kadaise buvusios deguto varyklos;
  3. dėl čia siautėjusio didelio gaisro, sudeginusio daug pastatų.

Degutiškiai, matyt, pasirinko antrąją versiją, nes senovinis deguto gamintojų verslas įprasmintas ir Degučių herbe.

 

 

Degučių kaimas išsidėstęs prie Samanio ežero. Kitoje Samanio ežero pusėje yra Degučių piliakalnis ir pilkapynai. 1755–1841 m. kaimo vietoje veikė sentikių vienuolynas. Degučiai pradedami aprašinėti nuo 1669 m., Salako rakto inventoriuose. Plačiau žinomi nuo XIX a. vidurio, kai buvo nutiestas kelias Peterburgas–Varšuva ir šalia jo pastatyta pašto arklių keitimo stotis. Degučiai žinomi kaip vienas iš didesnių sentikių centrų, jie žymūs sentikių kultūros palikimu. Degučiuose atrastas vienas iš svarbiausių sentikių raštijos paminklų – Degučių metraštis.

 

 

Jono Balčiūno video

 

© Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. 

 

NEPRIKLAUSOMYBĖS PAMINKLAS DEGUČIUOSE

 

Pastatytas Šaulių būrio iniciatyva ir visuomenės parama 1928. m. (dailininkas A. Rūkštelė), pašventintas - 1935 m., atstatytas 1990 m. (kitoje vietoje). Paminklas - iš trijų dalių, vidurinė iškilusi virš dviejų žemesnių sparnų. Jų viršutinėse dalyse pastatyti apvalūs cementiniai rutuliai. Fasadinėje paminklo dalyje pritvirtinta metalinė lenta su užrašu: "Per aukas ir vienybę laisvę atgavus tegyvuoja amžiais Lietuva".

 

 

Autorius Kastytis Laužadis. © Kretingos muziejus yra pateiktos informacijos savininkas. 

GPS: 55.661048, 26.060264 (WGS)

Degučiai, Zarasų r.

DEGUČIŲ ŠV. ANTANO PADUVIEČIO KOPLYČIA

Koplyčia įsikūrusi Pašto stoties pastatų komplekso istoriniame pastate, kuris priklausė arklių keitimo stočiai. 1925 m. nenaudojamą pašto stotį atidavus bendruomenei, joje buvo įrengta bažnyčia, kuri gruodžio 27 d. pašventinta Šv. Antano vardu. Sovietmečiu bažnyčia Degučiuose buvo uždaryta, jai priklausę pastatai atimti. 1992 metais pastatas oficialiai grąžintas Degučių katalikų bendruomenei.

Degučių Arklių keitimo pašto stotis - Medinė bažnytėlė. 1927 m. Fotografas Adomas Varnas

GPS: 55.659783, 26.055116 (WGS)

Zarasų g. 25, Degučiai, Zarasų r.

 

DEGUČIŲ SENTIKIŲ KAPINĖS IR KOPLYČIA

 

 

Kapinės įkurtos XVIII a., Degučiuose įsikūrus sentikių bendruomenei. Kapinėse gausu paminklų ir senovinių kryžių. Nuo 2004 m. Degučių sentikių kapinėse vykdomi kapinių tvarkymo, paminklų restauravimo, koplyčios atstatymo, aukų rinkimo darbai. 2006 m. rugsėjo mėnesį įsteigta kapinių bendruomenė „Degučių rimtis“. 2007 m. buvo restauruota ir pašventinta koplyčia.

 

Gudiškių vienuolyno sentikiai 1755 ar 1758 m. dėl politinių priežasčių persikėlė į Degučius. Svarbiame sentikių istorijos šaltinyje „Degučių metraštyje“ rašoma apie Degučius – sentikių religinį ir kultūrinį centrą. Nuo XVIII a. pradžios iki XIX a. pirmosios pusės Degučiuose vyko intensyvi Lietuvos sentikių bendruomenių veikla: buvo tapomos ikonos, spausdinama religinė literatūra, vykdomas švietėjiškas darbas. Čia buvo vienuolynas, maldos namai.

 

Ypatingo dėmesio Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais susilaukė šventikas Titas Tanajevas, buvęs turtingas mecenatas, atsikėlęs į Degučius 1778 m. Manoma, kad jo dėka jau sekančiais metais Degučiuose pastatyta sentikių maldykla. 1782 m. įkurtos Degučių kapinės. Tikinčiųjų padaugėjo iki 500 ir daugiau. 1793 (1794) m. pastatyta antroji, talpesnė maldykla. 1799 m. Tanajevo rūpesčiu iškilo soborinė didžioji maldykla (соборная большая моленна). Už Degučių sentikių bendruomenės plėtrą 1807 m. Tanajevui suteiktas garbės titulas „Lietuvos ir Kurliandijos bendrasis ganytojas“, kurį vėliau paveldėjo du įpėdiniai. Kapinėse jo garbei pastatytas kryžius ir koplyčia, kurioje palaidoti Titas ir Grigorijus Tanajevai. 1819 m. Degučių šventikui Avtonomui Myšniakovui atiteko „Bendro senųjų stačiatikių krikščionių Lietuvoje ir Kurše ganytojo“ vardas. Šventiko didelis autoritetas leido jam žengti drąsų žingsnį: 1822 m. Degučiuose pirmą kartą buvo sudaryta santuokos apeigų tvarka, o po metų priimtos metrikų knygos (krikšto, santuokos, mirties).

Rusijos caro Nikolajaus I valdymo laikais (1825–1855 m.) sustiprėjo sentikių persekiojimas, buvo siekiama juos atversti į „valstybinį“ stačiatikių tikėjimą. 1840 m. buvo uždaryta Degučių šventovė. 1844 m. iš šventiko buvo atimtos metrikų knygos, netrukus buvo išplėšti ir maldos namai. 1851 m. likviduota vietos sentikių bendruomenė, o uždarytoji maldykla atiduota stačiatikiams. Po kelerių metų buvusi Degučių bendruomenė atgimė kaip Raistiniškių bendruomenė. 1906 m. krašto sentikių susirinkimas Zarasuose bandė spręsti Degučių vienuolijos atkūrimo klausimą. Tolesnis Degučių maldos namų likimas mažai žinomas, manoma, kad jie buvo sunaikinti per Pirmąjį pasaulinį karą. Degučiuose palaipsniui nyko kapinės, čia stovėjusi koplyčia. 2004 m. žiemą siautėjusi audra dar labiau sudarkė jau nykstančią koplyčią ir apleistas kapinaites. Nuo 2004 m. Degučių sentikių kapinėse prasidėjo dideli kapinių tvarkymo, paminklų restauravimo, koplyčios atstatymo, aukų rinkimo darbai. 2006 m. rugsėjo mėnesį įsteigta kapinių bendruomenė „Degučių rimtis“. 2007 m. buvo restauruota ir pašventinta koplyčia.

 

(Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Degu%C4%8Di%C5%B3_sentiki%C5%B3_kapini%C5%B3_koply%C4%8Dia)

 

GPS: 55.661731, 26.071398 (WGS)

Degučiai, Zarasų r.

 

DEGUČIŲ PAŽINTINIS TAKAS

 

Degučių pažintinis takas skirtas Degučių kraštovaizdžio draustinio vertybėms pristatyti. Apsilankę take susipažinsite su šimtamečio pušyno augalija ir gyvūnija, pamatysite paslaptingąjį akivarą, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas pelkių orchidėjas, užkopsite į vaizdingą Degučių piliakalnį. Degučių piliakalnis, dar kitaip Samanio piliakalnio vardu vadinamas. Jį yra aprašęs P. Gipiškis leidinyje ,,Zarasų kraštas“: ,,Netoli Degučių, prie Samanio ežero Gražutės miško pakraštyje, dunkso aukštas kalnelis, kuris turi apskritą formą, apsuptas dviem pakopoms ir yra apaugęs iš visų pusių pušimis. Šį kalnelį vietiniai žmonės vadina tiktai Piliakalniu. Seniau į šį piliakalnį ėjęs slaptas kelias per greta esančią Užusamanio balą. Padavimas sako, kad šis piliakalnis atsiradęs dar tais laikais, kai po mūsų žemę vaikščiojo milžinai. Vienas toks milžinas paėmęs žemių saują ir supylęs į vieną vietą. Toje vietoje, iš kurios žemė buvo paimta, atsiradęs Samanio ežeras, o iš papiltų žemės saujos išdygęs Samanio piliakalnis“. Teigiama, kad čia ant piliakalnio stovėjo medinė Ažusamanės pilis. Piliakalnyje 1831 m. buvo įsitvirtinę Emilijos Pliaterytės vadovaujami sukilėliai.

 

Kristinos Ivanovaitės foto

 

Kristinos Ivanovaitės foto

 

Kristinos Ivanovaitės foto

Takas paženklintas rodyklėmis ir mėlynos spalvos ženklais, jo ilgis – 3 km. Pažintinio tako žemėlapį rasite čia: http://grazute.lt/lankymas/pesciuju-marsrutai/deguciu-pazintinis-takas

GPS: 55.661731, 26.071398 (WGS)

Gražutės regioninis parkas, Degučiai, Zarasų r.

8 670 97265, sartai@grazute.lt, www.grazute.lt

Degučiai, Zarasų r.

 

ŽYDŲ MASINIŲ ŽUDYNIŲ VIETA KRAKYNĖS MIŠKE

Krakynės miške 1941 m. buvo žiauriai nužudyti ir užkasti Zarasų krašto žydų tautybės gyventojai. Jų atminimui čia pastatytas paminklas. 

Plačiau apie šią vietą galite susipažinti čia: http://www.zarasu-zydai.lt/index.php/project/1941-m-rugpjucio-26-oji/

GPS: 55.687133, 25.995183 (WGS)

Krakynės miškas, Zarasų r.

 

BALTRIŠKIŲ KAIMO ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA, TIBERIADOS BENDRUOMENĖS VIENUOLYNAS

 

Adomas Zavadskis ir Elena Zavadskienė dovanojo būsimai bažnyčiai valaką žemės. Adomo sūnus Emanuelis buvo ką tik žuvęs tragiškoje medžioklės nelaimėje, palaidotas bažnyčios kriptoje.

Šv. Kazimiero bažnyčia - liaudies architektūrai būdingų formų maldos namai, pastatyti 1920 m. Juose taip pat pastebimi klasicizmui būdingi bruožai – stačiakampis planas ir bokštelis.

Tiberiados bendruomenė – katalikiškos vienuolių brolijos nariai iš Belgijos, kurie čia nuolat gyvena nuo 2001 m. Šios brolijos nariams būdingas dėmesys broliškam gyvenimui, pranciškoniško gyvenimo būdo populiarinimui. Jų gyvenime svarbiausia pasidalinti džiaugsmu, malda, būti sklidiniems malonės, taikos, ramybės, noro priimti žmones, ypač jaunimą ir šeimas.

 

GPS: 55.675494, 25.973471 (WGS) 

Tiberiados bendruomenė, Baltriškių k., Zarasų r.

8 385 43694, baltriskes@tiberiade.lt, www.tiberiade.lt

 

Plačiau apie Tiberiados bendruomenę galit paskaityti čia: Tiberiados broliai karantino metu: „Visuomet yra viltis“

MEDŽIO DROŽĖJAS GEDIMINAS KAIRYS 

Amatininkas Gediminas Kairys kviečia apsilankyti visus norinčius susipažinti su medžio drožėjo amatu. Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senojo šaukščiaus, kubilininkystės, stalystės ir žaislininkystės amatų puoselėtojas.

Krisitinos Ivanovaitės foto 

GPS: 55.656687, 26.063924 (WGS)

Liepų g. 18, Degučių k., Zarasų r.

8 686 61174, iš anksto susitarus, saukstumedis@gmail.com

 

RAISTINIŠKIŲ SENTIKIŲ CERKVĖ 

 

 

Raistiniškėse sentikių bendruomenė įsikūrė 1855 m., po to, kai 1840 m. buvo uždaryta Degučių cerkvė. Literatūroje yra minima, kad Raistiniškėse medinė cerkvė pastatyta caro laikais ir kaime gyvena vien sentikiai. Bendruomenės atstovai 1906 m. dalyvavo Šiaurės Vakarų krašto sentikių suvažiavime Vilniuje. Po 1918 m. Lietuvos vyriausybė skyrė miško medžiagos už 1500 litų maldyklos atstatymui. 1937 m. Raistiniškių bendruomenėje buvo beveik 1600 sentikių. Iki šimto jų vaikų mokėsi lietuvių kalba, todėl 1939 m. bendruomenės taryba kreipėsi į valdžią su prašymu atidaryti pradžios mokyklą su dėstomąja rusų kalba. Bendruomenė stengėsi mokyti vaikus bažnytinės slavų kalbos rašto, atidarydama trumpalaikius rengimo kursus. Per Antrąjį pasaulinį karą Raistiniškių sentikiai patyrė daug nuostolių: vieni žuvo fronte, kiti buvo išvežti į priverstinius darbus Vokietijoje ar represuoti. Be to, jų vos neištiko Chatynės ir Pirčiupio kankinių tragedija. Žmonės buvo suvaryti ir uždaryti cerkvėje, kur juos grasino sudeginti gyvus už neva nušautą vokiečių kareivį. Tačiau juos išgelbėjo rusų belaisviai, prisiėmę kaltę sau. 1949 m. Raistiniškių bendruomenė Zarasų apylinkėse buvo didžiausia – turėjo iki 1800 narių. Tačiau vėliau ji neatlaikė masinio kaimo gyventojų kėlimosi į miestus, valdžios draudimų, todėl bendruomenė pradėjo negrįžtamai mažėti. Nuo 1990–jų maldykla dažnai stovėjo uždaryta, bendruomenė sunyko.

 

Plačiau: https://lt.wikipedia.org/wiki/Raistiniškių_sentikių_cerkvė

 

Sudarė VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro projektų vadovas Ramūnas Keršys

 

Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro iniciatyva pradėta informacinė rubrika, kurios metu norime supažindinti su kiekvienos Zarasų krašto seniūnijos turizmo potencialu, pristatyti kiekvienos Zarasų krašto seniūnijos istoriją, lankytinus objektus, edukacines programas. Kai ką Jūs galite aplankyti savarankiškai, ar su šeima, o pasibaigus karantinui - su turistinėmis grupėmis, užsisakyti turistinę kelionę su gidu.

 

Sudarant tekstą naudojame įvairių šaltinių informaciją ir jame vyrauja turistiniai, technikos, gamtos ir kultūros paveldo objektai, kuriuos dažniausiai siūlome aplankyti atvykstantiems į mūsų kraštą svečiams, turistams. Didžioji dalis pateikiamos informacijos yra Zarasų krašto gide. Siūlome Zarasų krašto bendruomenei būti aktyviai, vertinti ir siūlyti įtraukti naujus objektus į mūsų lankytinų objektų sąrašą.

 

Informaciją su pasiūlymais galite siųsti el. paštu info@visitzarasai.lt arba pateikti kitais Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro kontaktais, kuriuos lengvai rasite puslapyje https://www.visitzarasai.lt/.

© 2014-2015 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas