PradžiaNaujienos Ar ruoštis varžyboms unt Sartų? Dešimt įdomių faktų apie Sartų ristūnų lenktynes ir kodėl jas verta aplankyti.
Ar ruoštis varžyboms unt Sartų? Dešimt įdomių faktų apie Sartų ristūnų lenktynes ir kodėl jas verta aplankyti.

 

Visi tikriausiai girdėjote apie didžiausią žiemos šventę Lietuvoje – tradicinės Sartų ristūnų lenktynes Dusetose, ant Sartų ežero. Teikiame įdomius faktus apie šią žiemos šventę, kuriuos pavyko surasti internete ir kituose, įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose. Tikimės sudominsime ir Jūs būtinai atvyksite į šią  šventę, nes jos egzistencijai kiekvienais metais graso ne finansavimo stygius, draudimai ar karai (kaip anksčiau) – o šylantis klimatas.

  1. Ilgametė tradicija

Tai seniausios, kasmet organizuojamos - tradicinės ristūnų lenktynės Lietuvoje, vykstančios Dusetose.  Skaičiuojama kad šiais, 2020 metais, lenktynės įvyks 221 kartą, o oficialios – 111. Tačiau šie skaičiai nėra tikslūs, nes lenktynių organizavimo tradiciją pertraukdavo karai, o taip pat šylantis klimatas. Porą kartų lenktynės neįvyko dėl blogų orų. 1894 m. Rusijos imperijos caras išgirdęs apie kasmet vykstančius gausius susibūrimus Dusetose, lenktynes buvo oficialiai uždraudęs. Iš kur toks dėmesys? Reikia nepamiršti, kad lenktynės vyksta buvusioje Didžiadvario dvaro teritorijoje. Iš čia į 1831 m. sukilimą būrius išvedė broliai Cezaris ir Vladislovas Pliateriai su pussesere Emilija Pliateryte (1806–1831 m.). Nuo 1905 m. lenktynės vyksta kasmet ir tapo Lietuvos žirgų sporto tradicija. Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos kultūrologė Kristina Ivanovaitė yra publikavusi įdomų straipsnį apie šių lenktynių istoriją, tad besidomintys istorija gali pasiskaityti plačiau čia: http://alkas.lt/2019/01/29/sartu-zirgu-lenktynes/.

 

 

 

Sartų žirgų lenktynės 1956 m. | Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos nuotr.

 

  1. Legenda

Sartų ristūnų lenktynių pradžia turi savo legendą. „Išlikę rašytiniai šaltiniai liudija, kad jau nuo XIX amžiaus pradžios žiemą ant Sartų ežero vykdavo žirgų lenktynės. Bene gražiausia legenda pasakoja, kad lenktynių ant Sartų ežero ledo iniciatoriumi buvęs kadaise Dusetų apylinkėse gyvenęs piktas ponas. Kartą pas jį atėjęs samdinys ir paprašęs leidimo tuoktis su gražuole mergina. Ši ponui taip kritusi į akį, kad tas išsyk sugalvojęs, kaip paveržti nuotaką. Pikčiurna pirmiausia pasiūlęs jaunikiui palenktyniauti žirgais ant ežero ledo. Varžybų nugalėtojui ir turėjusi atitekti mergina. Ponas pasikinkė eikliausius savo žirgus, o kaimo vaikiui liko tik sena kumelė, kuria ir buvo atvykęs miestelin. Nežinia, kaip ten kas nutiko, bet vaikinas laimėjo. Ponas baisiai supyko ir liepė nugalėtoją nuplakti, tačiau sulig tais žodžiais po kojomis lūžo ledas ir gelmė jį prarijo kartu su visomis rogėmis bei eikliaisiais žirgais.

 

Apie šimtmečius gyvuojančias tradicijas išlikęs ne vienas pasakojimas. Tautiečiai dar prisimena visokeriopos pagarbos vertus žmones, iš kartos į kartą puoselėjusius žirgų lenktynių tradicijas, kuriomis garsėjo Dusetos. Vasario pradžioje, per Grabnyčias, buvo švenčiami vieni didžiausių parapijoje atlaidų, į juos susirinkdavo gausybė žmonių. Būtent tomis dienomis vykdavo niekieno neorganizuojamos lenktynės, o tarpusavyje susilažinusiems valstiečiams atsirasdavo puiki proga įrodyti, kieno žirgas eikliausias.”  Plačiau: skaitykite čia.

 

Su Sartų legenda susipažinti ir senovinę lenktynių dvasią  galite pajusti  pasižiūrėję  LRT mediatekoje talpinama 1965 m. filmą apie Sartų lenktynes – jį rasite čia -https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/9987/sartu-legenda.

 

 

Įdomu yra tai, kad Sartų ristūnų  lenktynių istorijoje į Sartų ežero vandenys lūžo ne tik žirgai, bet buvo paskendęs ir traktorius (apie 1997 m.), kuris rengė trasą ant Sartų ežero ledo ir valė ją nuo sniego.

 

 

Jonas Ževeliauskas laimi Sartų žirgų lenktynes (1963 m.)

 

Pašto ženklas išleistas Sartų žirgų lenktynių - 100 m. proga.

 

  1. Lenktynių pradžia

Sartų ristūnų lenktynės turi dar vieną, kertinę tradiciją – jos visada turėtų vykti pirmą vasario šeštadienį. Tačiau šią tradiciją koreguoja klimato kaita. Jei  žiniasklaidoje teigiama, kad lenktynės šiais metais prasidės 2020 m. vasario 1  d., tai dar nereiškia kad jos  tuo metu ir įvyks. Dėl šiltų žiemų sudėtinga suformuoti ledo dangą, todėl tikėtina, kad lenktynės ir šiais metais gali būti nukeltos pora savaičių arba net iš viso neįvykti. Tad viskas priklausys ne tik nuo tradicijų, bet ir nuo gamtos išdaigų. Tad žirgų sporto entuziastams, mėgėjams ir šio sporto fanatams siūlome atydžiai sekti lenktynių organizatorių teikiamą informaciją (www.zarasai.lt ar www.sartulenktynes.lt). Taip pat apie organizavimo eigą informuosime ir mes, Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras per www.visitzarasai.lt. 

 

 

A. Navicko foto

  1. Trasos parengimas

Jei šiais laikais organizaciniame komitete didžiausias galvos skausmas yra tinkamai parengti lenktynių trasą suformuojant tinkamo storio ledo sluoksnį, tai prieš keliolika dešimtmečių visi pergyveno, kad lenktynių trasą gali sugadinti gausiai iškrentantis sniegas, kurį reikėdavo laiku išstumdyti. Lenktynių trasa iki traktorių atsiradimo šiuose kraštuose valyta tik arkliais, pakinkius juos į specialiai trasos valymui sukonstruotus „ožius“, kurių noragai sluoksnis po sluoksnio stumdavo sniegą į trasos pakraščius.

Dabar parengti trasą užtrunka apie savaitę laiko.  Reikia kad iššaltų gruntas, ir tik tada liejama ledo danga stadione.  Jei tako pagrindas per minkštas, ristūnai gali lengvai susižeisti. Takui suformuoti išpilama apie 2600 tonų vandens.

Senesniais laikais nepavykus laiku išvalyti tako ant ežero, lenktynės vykdavo centrine miesto gatve. Tarpukario, nepriklausomybės metais, lenktynės vykdavo per žiemos kermošius, jos būdavo rengiamos miesto centre, Vytauto gatvėje. Vadeliotajai startuodavo nuo Bažnyčios gatvės ir trasą baigdavo ties Vilniaus gatve (Vilniaus ir Vytauto gatvių sankryžoje). Vėliau lenktynes rengti miesto centre buvo uždrausta dėl pernelyg didelio žmonių judėjimo.

  1. Lenktynės ant Sartų ežero ledo, bet ne ant ežero.

 

A. Navicko foto

 

Paskutinį kartą lenktynės ant Sartų ežero ledo vyko prieš pora dešimtmečiu, nuo 2000 lenktynės vykdomos Sartų ežero suledėjusiu vandeniu aplietame hipodrome. Sartų ežere, kaip paminklas lenktynėmis vykusioms Sartų ežere liko apgriuvusi tribūna, kurią mėgsta naudotis vietos žvejai. Nors tribūna ir apgriuvusi iš išorės, tačiau ją laiko net 14 metrų gylio gelžbetoniniai poliai, sukalti į ežero dugną.

 

 

Taip atrodo dabar teisėjų tribūna Sartų ežere, menanti tuos laikus, kai varžybos buvo organizuojamos ant Sartų ežero ledo. 

 

Zarasų rajono savivaldybės administracija ją rengia ateityje pritaikyti rekreaciniams tikslams ir poreikiams. Tribūna ne vienas infrastruktūrinis palikimas, kurią katalizavo čia nuolatos vykstančios Dusetų ristūnų varžybos: Dusetose veikia valstybėi priklausantis žirgynas, čia saugomas žemaitukų genofondas,  netgi daugiabučių Dusetose pradžia buvo susijusi su Sartų lenktynėmis:

„Už lenktynių organizavimą pagal seną tradiciją kasmet būdavo atsakinga Žemės ūkio ministerija ir vietos savivaldybė (ankstesniais laikais – vykdomasis komitetas), – prisimena S. Svetlauskas. – Tačiau ministerija ir jos darbas rengiant lenktynes kasmet atsidurdavo ir po Lietuvos Ministrų Tarybos padidinamuoju stiklu. Prisimenu, kartą dar gerokai prieš lenktynes, į Dusetas atvažiuoja Ministrų Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Ksaveras Kairys. Braunamės mes per Sartų ežero pakrančių karklynus, žvelgiame į Dusetų miestelio pakraščius. Vaizdas toks nykus – nors verk. Į gatvę – namų fasadai, o į ežero pusę – gyvulių tvarteliai ir sukrypę, vos ne eile išrikiuoti, surūdijusiom skardom apkalti lauko tualetai.“ Tai krito ne tik į aukšto svečio akį, bet ir į širdį. Po poros metų, su vietinės valdžios pagalba, labiausiai akį gadinusioje vietoje iškilo du aštuonbučiai namai, o į juos persikėlė labiausiai suklypusių bakūžių gyventojai. Neliko akis badančių lauko tualetų, imta tvarkyti pakrantę.

 

Plačiau skaitykite čia.

 

  1. Prezidentas Algirdas Brazauskas ir Sartų lenktynės

 

A. Navicko fotonuotrauka

 

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas po kol kas išlieka vienintelis iš valstybės vadovų vadeliojęs ristūną  Sartų lenktynių metu. Algirdas Brazauskas visokeriopai globojo ir  rėmė Sartų ristūnų lenktynes, ir net po jo mirties tradiciškai, iš jo paramos fondo yra skiriamas piniginis prizas jauniausiam vadėliotojui.

  Na o prablaškius istorinę miglą, teikiame informaciją iš 2005 m. Algirdo Mykolo Brazausko vyriausybės pranešimą spaudai.  Tuo metu buvo nemažai prieštaraujančių dėl skiriamos paramos šių lenktynių infrastruktūros vystymui. Manau to meto vyriausybė gana tiksliai išdėstė motyvus, dėl ko reikėtų puoselėti ir plėtoti Sartų ristūnų lenktynių legendas ir tradicijas, juolab, kad visai nedidelių investicijų reikia, kad stadiono tako danga būtų pritaikyta žiemos sezonui ir nereikėtų laužyti tradicijas dėl klimato užgaidų:

 

 „Biudžeto sandaros įstatymas numato, kad Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos ekstremalių situacijų padariniams likviduoti, įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose. Tačiau jos gali būti naudojamos ir kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus.
2002 m. sausio 14 d. Vyriausybės nutarime yra nustatyti devyni prioritetai, kuriais vadovaujantis naudojamos Vyriausybės rezervo lėšos. Tarp tų prioritetų yra minima nacionalinės kultūros plėtra ir sporto rėmimas. Taigi, lėšų skyrimas Sartų žirgyno hipodromo rekonstravimui užbaigti, rengiantis 100-osioms žirgų lenktynių metinėms, yra visiškai teisėtas. Nors opozicija teigia priešingai, tačiau, matyt, teks sutikti, kad 100-metis – pakankamai ilgas laiko tarpas, ir tai jau tapo neatsiejama mūsų kultūros dalimi. Kita vertus, net ir nedidelis sporto žinovas yra girdėjęs apie tokias lenktynes, kuriose dalyvauja ne tik geriausi mūsų vadeliotojai, bet ir geriausi ristūnai, ir tai pačios žinomiausios žirgų lenktynės Lietuvoje. Ristūnų žirgų lenktynių tradicija ant Sartų ežero ledo tęsiasi nuo 1905 m., 1933 m. lenktynes pradėjo remti Žemės ūkio ministerija. Varžybos nevyko tik karo metais. Lenktynės, kuriose dalyvauja geriausi visos šalies vadeliotojai, jau kelinti metai dėl pavojingai plono ledo rengiamos ne ant Sartų ežero, o ne mažiau slidžiame elipsės formos 1600 m ilgio specialiosios paskirties UAB „Sartų žirgynas“ hipodrome. Pernai jis pradėtas rekonstruoti ir visai nedaug trūksta, kad atitiktų tarptautinius standartus. Už vakar Vyriausybės posėdyje skirtus pinigus – 253,7 tūkst. litų - bus įrengtos ir sutvarkytos automobilių aikštelės, privažiavimo keliai, įrengtas teisėjų paviljonas ir išplėsta žiūrovų tribūna.”

 

  1. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija ir garsusis Dusetų ponis ,,Ežys“

Viena iš įdomesnių dovanų, kurią Zarasų rajono savivaldybės administracija beveik prieš 20 m. gavo iš Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos yra garsusis Dusetų ponis ,,Ežys“. Ponis iki šiol yra sveikas, guvus ir puošia Zarasų rajono savivaldybės administracijos turto balansą kaip ilgalaikis turtas. Tiesa - ponis panaudos sutarties būdu yra perleistas vietos ūkininkams prižiūrėti ir džiugina Dusetų vaikus besimokančius ant jo jodinėti.

 

Asociatyvinė foto. Panaudota www.visitzarasai.lt bazėje esanti vaizdinė informacija. 

 

  1. Didžiausia žiemos šventė ir mugė.

Šventės dalyvių skaičius labai priklauso nuo oro. Jis maždaug svyruoja nuo 30 iki 60 tūkst. žmonių. Tai vienintelė diena metuose kai Dusetų gatvėse ir miestelio prieigose nusidriekia kilometrinės eilės atvažiuojančių ir išvažiuojančių šventės dalyvių.  Kiekvienais metais, „Sartų“ šventė  mirga amatų, tautodailės, kulinarinio paveldo mugė. Nacionalinį kulinarinį, kultūrinį ir liaudies amatų paveldą propaguojanti mugė užimą rekordinį, 3 hektarų plotą. Į ją susirenka prekeiviai iš visos Lietuvos.

Mes patariame į vykstantiems planuoti savo laiką, ir atvykti į šventę prieš gerą valandą iki prasidedant oficialioms varžyboms. Kitaip jų pradžią galite praleisti spūstyse. 

A. Navicko fotonuotrauka

  1. Trasos rekordas pasiektas 2017 m.

2017 m. lenktynių puošmena tapo naujas Sartų hipodromo trasos rekordas. Jo autorius – uteniškis Egidijus Gudonis, laimėjęs ir pagrindinį, „Didįjį žiemos“ prizą, kurio vadeliojamas Gardens Fairytale 1609 metrų distancijos finišo liniją kirto per 2 min. 00,165 sek.

 

 

A. Navicko fotonuotrauka

 

       10. Trasos ilgis

Dusetų hipodromo ilgis šalia Sartų ežero 1609 metrai – maždaug toks pats atstumas, kaip ir vykdavo pirmosios lenkynės ant Sartų ežero ledo – nuo Sartų miestelio, apsukant pirmąją salą ir atgal.

 

 

A. Navicko fotonuotrauka

 

 

Turite įdomių faktų ar vaizdinės informacijos apie Sartų lenktynes? Būtinai susisiekite su VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro specialistais.

 

Straipsnį parengė ir informaciją sudarė:

Ramūnas Keršys, VšĮ Zarasų turizmo ir versli infomacijos centro vadybininkas

 

Mūsų įstaigos pateikiamą informaciją galima platinti savo web puslapiuose, nurodant šaltinį – www.visitzarasai.lt

 

© 2014-2015 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas