PradžiaNaujienos Unikalūs akmenys Zarasų krašte, kuriuos verta pamatyti
Unikalūs akmenys Zarasų krašte, kuriuos verta pamatyti

Kviečiame keliauti po Zarasų kraštą, susipažinti su unikaliais, mistiniais akmenimis ir rieduliais, turinčiais savo legendą ir istoriją. Suraskite visas vietas, kur slepiasi šie akmenys, fotografuokite, siųskite nuotraukas mums, info@visitzarasai.lt ir gaukite dovanų, knygą Kultūros ir gamtos paveldas: saugomos vertybės (Zarasų raj.)

 

Pateikiame mistinių akmenų sąrašą: 

 

Lygumų akmuo

 

Netoli Stelmužės dvarvietės Lygumų miške slepiasi Lygumų akmuo. Jo ilgis – 18 m, ir manoma, kad dydžiu jis gali lenkti net Puntuką, nes didžioji jo dalis yra po žeme, o archeologų akmuo kol kas nėra tyrinėtas. Akmens paviršius labai platus. Pasakojama, jog medžiotojai čia rinkdavęsi aptarinėti savo reikalų, o jų ant akmens sutilpdavę net trisdešimt. Lygumų akmuo turi ir savo legendą. Pasak jos, Velnias Milžinas (ne veltui akmuo dar vadinamas Velnio akmeniu) paleidęs jį į žemę. Nuo to viskas joje smarkiai sudrebėjo, dėl ko atsirado kalnai ir daubos, o pats akmuo beveik visas įsmigo į žemę.

 

Lygumų akmenį rasite Imbrado ir Suvieko seniūnijų sankirtoje GPS: 55.831679, 26.197501.

 

 

Lūžų akmuo

 

Lūžų akmuo su dubeniu – mitologinis akmuo Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, netoli Antalieptės, Lūžų miško 60 kvartale, Šavašos dešiniajame krante, Antalieptės seniūnijoje, Gražutės regioniniame parke. Lūžų akmuo yra apie 1,2 km į pietvakarius nuo Lūžų piliakalnio ir pilkapyno. Rausvos spalvos stambiagrūdžio granito akmuo yra 1,25 x 1,3 m pločio ir 70–75 cm aukščio, jo šonai ties viduriu aptašyti, yra 3 cm pločio griovelių žymių. Akmens viršutinėje plokštumoje iškaltas 49 x 52 cm skersmens ir 5–8 cm gylio dubuo, kurio pakraščiuose yra 1,75 cm pločio ir 0,5–0,8 cm gylio griovelis. 1971 m. aplink akmenį Istorijos institutas ištyrė 10,5 m² plotą. Nustatyta, kad akmuo buvo prie duobės pakraščio, jo apačia rėmėsi į akmens nuoskalas. Duobėje rasta 15 cm storio degėsių sluoksnis, po juo – akmens nuoskalų klojinys. Manoma, čia iki XVI–XVII a. buvo šventykla.

 

Lūžų akmenį rasite Antalieptės seniūnijoje, Lūžų miške - GPS: 55.6424,25.8518

 

 

 

Raganų sostas

 

Akmuo „Raganos sostas“ arba Lapeliškių akmuo – mitologinis akmuo, yra Zarasų rajone, 3 km į pietvakarius nuo Turmanto, 170 m į pietryčius nuo kelio 5303 Lupenka–Turmantas–Tilžė (ties autobusų stotele), 30 m į vakarus nuo Lapeliškių kaimo senųjų kapinių. Tai valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Akmens pavadinimas „Raganos sostas“ padavime aiškinamas taip: senų senovėje, dar tada, kai žemėje viešpatavo raganos, jos sėdėdavo ant jo ir gražiai dainuodavo, ypač pravažiuojant jaunuoliams. Pastarieji sužavėti jų dainomis prisiartindavo prie akmens, o raganos tuomet čiupdavo jaunuolį ir jį myluodavo tol, kol nelaimėlis mirdavo.

 

Mitologinį akmenį rasite Lapeliškių km., Turmanto sen., Zarasų r. GPS 55.683700, 26.416250 (WGS)

 

 

Laumės stalas

 

Yra Davainių kaime, kelio Dusetos – Užpaliai pietrytinėje pusėje (Dusetų sen.). Šioje vietoje akmuo stovi nuo 1973 metų, kai melioratorių buvo atvilktas iš Paindrės kaimo laukų. Jo kraštinių ilgis 2,2 x 3,0 x 2,5 m, centrinės dalies aukštis – iki 1,6 m, šonų aukštis – 0,9 ir 0,4 m. 1994 metais nustatytos akmens teritorijos plotas 7,5 kv. m, o apsaugos zona užima 0,01 ha plotą. Šis alkakmenis priklauso nedidelei Lietuvoje žinomų Laumių akmenų grupei, nors dėl to, kad yra lygia viršutine plokštuma, „perlūžusia” į dvi dalis, tradiciškai buvo apibūdinamas kaip aukuras. Pagal XX a. pirmoje pusėje užrašytus pasakojimus bei šioje vietovėje vykusių pavasarinių švenčių aprašymus galima teigti, jog toks apibūdinimas yra beveik teisingas. Alkakmeniai anksčiau buvo naudojami kaip aukurai – ant jų žmonės sudėdavo vaišes, o vėliau patys jas bendros puotos metu suvalgydavo. Yra užfiksuotos prie šio alkakmenio vykusios įdomios moterų apeigos, turėjusios lemti moterų ir žemės naudą: javų, gyvulių ir pan. sveikatą, vaisingumą, derlių. Šių apeigų metu aplink Paindrės kaimo laukuose gulėjusį alkakmenį moterys, pakėlusios sijonus, šokdavo. Davainių alkakmenio, kaip senojo tikėjimo šventovės gyvavimo pradžia, gali būti siejama su netoli esančio Vosgėlių piliakalnio naudojimo laikotarpiu. (Parengta pagal kraštotyrininko Jono Nemanio medžiagą).

 

Dusetų sen., GPS 55.5591,25.5994

 

 

Vosgėlių piliakalnio akmuo

Vosgėlių piliakalnyje senaisiais laikais buvo medinė pilis, siejama su XIII šimtmečio valdovu Vaisgėla iš Nalšios. Tai vienas žymiausių ir vaizdingiausių Sėlijos piliakalnių. Archeologiniai tyrinėjimai liudija, kad jis buvo apgyvendintas jau I tūkstantmetyje prieš mūsų erą iki XIV mūsų eros šimtmečio. Piliakalnyje rasta akmeninių kirvukų, dirbinių iš kaulo, metalo liejimo formų, papuošalų, geležinių strėlių ir įrankių. Padavimai apie Vosgėlių piliakalnį mini raganą Laumę, žemėmis užbertą švedų bažnyčią ir atveria duris į baltų mitologijos pasaulį. Šalia piliakalnio yra akmuo, kuris, pasak padavimų, dengia įėjimą į požemį. Vakarais čia esą pasirodo dykinėtojas – piktoji dvasia. Galbūt būtent čia paslėptas nugrimzdusios bažnyčios durų raktas? (Šaltinis – http://baltukelias.lt/vieta/vosgeliu-piliakalnis/)

 

Vosgėlių k., Zarasų r.
GPS: 55.721058, 25.748376 (WGS)

 

 

 

Mitologiniai akmenys šalia Zarasų krašto muziejaus

 

Mitologiniai akmenys (dubeniuotasis iš Murmuliškių kaimo, Degučių sen., ir mažesnis iš Štadvilių apylinkių) 1986 m. paminklosaugininko Jono Nemanio atgabenti į Zarasus ir pastatyti prie Zarasų krašto muziejaus pastato. 

 

Adresas: D. Bukonto g. 20, Zarasai
GPS: 55.728408, 26.245125

 

 

 

Napoleono akmuo

 

Šalia Salako pilkapių, kairėje kelio pusėje guli akmuo su ženklais – Napoleono akmuo. Padavimas pasakoja, kad žygiuodamas į Maskvą, Napoleonas ant šio akmens valgė pietus ir atminimui liepė iškalti jame dubenį bei valgymo įrankius. Iš tiesų Napoleonas šiose vietose niekada nebuvo ir nepietavo, o visa tai - tik gražus pasakojimas. Akmuo yra pilkai rausvo granito 120 x 100 cm dydžio. Jame iškaltas apskritimas (lėkštė), 20 x 20 cm su tiesiu kotu apskritimas (šaukštas) ir tiesus kotas su lenktu skersiniu (šakutė). Kasinėjant 1 m. gylyje rasta pelenų. Manoma, kad akmuo yra XII – XIII a. kunigaikščių valdų riboženklis.

 

Adresas: Salako sen., GPS: 55.573562, 26.096301

 

2609279882555.jpg

 

Girutiškių akmuo

 

110 x 92 x 25 cm dydžio akmuo yra pilko granito, netaisyklingos, daugiau plokščios formos. Šiaurės vakarinėje akmens dalyje – kryžius, po juo skačius 1554, po ja sunkiai išskaitomos raidės Mo Cel – Pet Z, tarp jų į pietryčių pusę – 43 cm kryžius su puslankiu į kryžmą. Kairėje apskritimo pusėje – raidės O N, dešinėje – R I. Kaip ir akmens viršuje , apskritimo apačioje - simetriškas kryžius. Manoma, kad tai akmuo su iškaltu senoviniu herbu – ženklu, kuriuo koks nors šių žemių valdovas XII – XIII a. žymėjo savo žemių valdas ().

Akmenį rasite: Girutiškių miškas, Turmanto sen., Zarasų raj., GPS 55.602666, 26.327402

Vaidminių akmuo

Mitologinis akmuo, pėduotų akmenų grupei priklausantis riedulys su „meškos ir arklio pėdomis“ Vaidminių kaime, Suvieko seniūnijoje, Zarasų rajone. Akmuo slūgso 2,8 km į šiaurę nuo Suvieko, 0,45 km į šiaurės vakarus nuo Vaidminių kapinių, esančių prie kelio  3622  Pakriauniai–Samaniai–Suviekas . Šalia yra išlikusios kolūkio laikų statinių liekanos. Skirtinguose šaltiniuose, be „meškos ir arklio pėdų“ ant šio akmens, priskiriama ir „žmogaus pėda“, taip pat „arklio, meškos, katės ir vaiko pėdos“. (duomenys pagal kraštotyrininką Joną Nemanį).

 

Akmenį rasite: Suvieko sen., GPS 55.86559126.086686.

 

Informaciją parengė Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro

projektų vadovas Ramūnas Keršys.

 

Naudotasi įvairių šaltinių medžiaga, kuri pateikta www.visitzarasai.lt, www.zmm.lt, www.zarasubiblioteka.lt/lt/  Wikipedijos ir kt. puslapiuose). 

 

 

 

 

© 2014-2020 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas