Stelmužės dvarvietė
1792568.jpgg.antanaviius792568.jpg2937751.jpgg.antanaviius937751.jpg3669980.jpgj.mikutaviien669980.jpg4636447.jpga.navickas636447.jpg5216150.jpgg.antanaviius216150.jpg6223743.jpgg.antanaviius223743.jpg7694305.jpgg.antanaviius694305.jpg8163647.jpgg.antanaviius163647.jpg9881186.jpga.navickas881186.jpg
G. Antanavičius
G. Antanavičius
J. Mikutavičienė
A. Navickas
G. Antanavičius
G. Antanavičius
G. Antanavičius
G. Antanavičius
A. Navickas
1792568.jpgg.antanaviius792568.jpg2937751.jpgg.antanaviius937751.jpg3669980.jpgj.mikutaviien669980.jpg4636447.jpga.navickas636447.jpg5216150.jpgg.antanaviius216150.jpg6223743.jpgg.antanaviius223743.jpg7694305.jpgg.antanaviius694305.jpg8163647.jpgg.antanaviius163647.jpg9881186.jpga.navickas881186.jpg

Stelmužės dvarvietė žinoma jau nuo XVI amžiaus vidurio. Manoma, kad prieš atsirandant dvarui čia stovėjo pilis. Nors dvaro rūmai šimtmečiams bėgant ir neišliko, viename įdomesnių kaimų Aukštaitijoje vis dar galima aptikti likučių, liudijančių apie kažkada virusį dvaro gyvenimą. Ilgą laiką protestantiškoje aplinkoje klestėjusi dvarvietė ir šiandien vilioja grupes atvykėlių tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio valstybių. Lankytojai atvyksta į Stelmužę pamatyti Lietuvoje unikalių gamtos ir architektūros paminklų.

Pagrindinis Stelmužės dvaro komplekso architektūros akcentas – unikali Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia. 1650 metais baigta statyti kaip maldos namai protestantams, – Stelmužė šimtus metų buvo dabartinės Latvijos teritorijoje klestėjusios Kuršo kunigaikštystės sudėtyje – bažnyčia yra vienas seniausių išlikusių medinės sakralinės architektūros paminklų.

Bažnyčia buvo statoma naudojantis tik pjūklu ir kirviu, o metalinių vinių buvo tik keletas tepanaudota. Ypatingą vertę turi unikalus bažnyčios interjeras: nagingi meistrai iš Ventspilio nuvijo puošnias drožinių girliandas, juosiančias altorių ir sakyklą, meistriškai išdrožė ąžuolo lapus, vynuogių kekes, kankorėžius, gėlių žiedus. Tikras džiaugsmas akims, tyrinėjant šiuos šimtmečių senumo puošybos elementus.

Be supažindinimo su šiuo architektūros šedevru, bažnytinio meno muziejus taip pat organizuoja įvairias edukacines veiklas: mažieji lankytojai gali sužinoti apie visus šventuosius; paklausyti prieš šimtmetį ar du populiariais buvusių vargonų kūrinių įrašų, o visa šeima po ekskursijos gali sudalyvauti kūrybinėje edukacijoje, kurios metu turės galimybę sukurti savo unikalų Stelmužės herbą ir namo parsivežti dovanėlę. Greta esančioje varpinėje veikia kita muziejaus ekspozicija, supažindinanti su dvaro istorija.

Tame pačiame dvaro parke galėsite apžiūrėti galiūną Stelmužės ąžuolą. Ąžuolai įprastai gyvena po 400 – 500 metų, o šis plačiašakis senolis juos pergyveno keletą kartų. Beveik dviejų tūkstančių metų senumo ąžuolas yra vienas seniausių medžių Europoje ir neabejotinai seniausias Baltijos šalyse. Ąžuolo kamienas, kurį apglėbti reikia dešimties vyrų, yra dvigubai storesnis už bet kurio kito Lietuvoje augančio medžio kamieną.

Kitas įspūdingas gamtos stebuklas, atsidūręs Stelmužėje – Lygumų akmuo. Kalbama, kad čia jį numetė velnias, norėjęs akmenį užmesti ant bažnyčios, bet to nepadaręs, nes paklydo, o netrukus pradėjo aušti. Nuo to laiko ir guli čia šis 8 metrų ilgio milžinas. Manoma, kad iškasus iš po žemių jį visą, akmuo būtų didesnis net už patį Puntuką.

Dvaro parkas įdomus ne tik bažnyčia ir ąžuolu, bet ir, iš pažiūros, smulkesniais objektais, kurie taip pat yra neatsiejama dvaro istorijos dalis ir kuriuos pamatyti verta. Vaikštinėdami po įvairių rūšių medžiais užaugusį parką, lankytojai gali apžiūrėti vienų iš Stelmužės valdytojų, rusų didikų Valujevų mauzoliejų. Verta paminėti, kad vienas tos giminės atstovų, Piotras Nikolajevičius, septintajame XIX amžiaus dešimtmetyje ėjo Rusijos imperijos vidaus reikalų ministro pareigas. Karo metais mauzoliejus stipriai nukentėjo, todėl palaikai buvo perkelti į bažnyčios požemius, kur lankytojai gali nusileisti.

Pražūtingi žmonijai istorijos be periodai neaplenkė ir šių kraštų. Be tokių taikių ritualų, kaip krivių kūrenama pagonių ugnis, Stelmužė regėjo ir Napoleono kariuomenę, ir Pirmojo pasaulinio karo žiaurumus. Parke yra palaidoti keli Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kariai.

Stelmužės dvaro parkas saugo ne tik tokias baisias istorijas, bet gali pasiūlyti pasikrauti ir teigiamų emocijų: parko kalvos papėdėje lankytojai aptiks Laimės šulinį ar galės pasivaikščioti ąžuoliukų alėja, kur kiekvienas iš medelių skirtas vienai iš iškilių Lietuvos istorijos asmenybių. Susipažinti su iškilių veikėjų nuopelnais galima skaitant specialiai įrengtas lenteles.

Atokiau nuo parko stovi Vergų bokštas. Unikalus statinys, kažkada greičiausiai skirtas baudžiauninkams kalinti arba produktams šaldyti, ežero pakrantėje iškilo XVIII amžiuje. 75 centimetro storio sienų statinys – Folkerzambų ir Valujevų žiauraus elgesio su baudžiauninkais liudininkas.

Jei norite susipažinti su dar gyva senojo dvaro legenda, Stelmužė laukia Jūsų pasineriant į senųjų legendų ir tikrų dvaro istorijos įvykių sūkurį. Šiuolaikiniam lankymui pritaikyta dvarvietės infrastruktūra yra lengvai pasiekiama visiems, dvarvietė siūlo galimybes susipažinti su vienais iš vertingiausių Zarasų krašto kultūros paveldo objektų.

Darbo laikas:

I-V: nuo 10.00 iki 18.00, VI-VII: nuo 10.00 iki 19.00 (nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.).
Papildoma informacija:

Nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 d. lankytojai priimami pagal išankstinę registraciją.
Kainos:

Bilietas suaugusiam (1 asmeniui) – 1,00 Eur;

Bilietas mokiniui, studentui, pensininkui (1 asmeniui) – 0,50 Eur.


Kontaktai:

Adresas: Ąžuolo g. 14, Stelmužė, Imbrado sen.
GPS: 55.830052, 26.217291
Tel.: +370 605 97 514, +370 605 60572, +370 385 52 456
Kita informacija:

Su vaikais, Rajonas
© 2014-2015 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas