Lankytojų centro ekspozicijoje įrengti informaciniai terminalai, filmų peržiūros įranga, interaktyvūs stendai, atkuriami gamtos garsai, kad lankytojai patirtų betarpišką gamtos suvokimo jausmą.

Ekspozicinėje sienelėje esančiuose monitoriuose galima pamatyti filmuką apie Sartų ežero atsiradimą, regioninio parko simbolį – ausuotąjį kragą. Surasite išsamią informaciją apie gamtos ir kultūros paveldo vertybes, esančias regioninio parko teritorijoje.

Atskiras stendas su filmuota medžiaga skirtas žirgų lenktynėms, kurių tradicija Dusetose siekia daugiau kaip 100 metų.

Sartų regioniniame parke saugomas ežerų duburių ir kalvų kraštovaizdis su 29 ežerais, kalvomis, juosiančiomis Sartų ežerą beveik nenutrūkstančiu lanku, miškais, pelkėmis. Regioninio parko ašis – labiausiai šakotas Lietuvos dubakloninis (rininis) ežeras – Sartai. Paskutinis ledynas čia sutrūkinėjo atkartodamas žemės lūžius, o jam ištirpus susiformavo dabartinio ežero kontūrai. Tai ilgiausią kranto liniją (79 km) turintis ketvirtas pagal dydį ežeras Lietuvoje. Ežero kranto linija tik 11 km trumpesnė už mūsų Baltijos pajūrio. Ties Dusetomis į Sartų ežerą įteka ir savo šiauriausią kilpą išlenkia Aukštaitijos gražuolė – Šventosios upė. Regioniniame parke yra bene didžiausios Lietuvoje raibųjų, siauralapių ir gelsvųjų gegūnių, pelkinės uolaskėlės augalų populiacijos, pirmąkart Lietuvoje aptiktas grybas apskritasporis bobausis. Iš 100 saugomų kultūros paveldo objektų ypač vertingi XVIII amžiaus architektūros paminklai: bažnytiniu dailės palikimu garsėjanti Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia ir baroko stiliaus mūrinė keturių aukštų varpinė, 1794 m. Pliaterių funduota Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia, XIX amžiuje vartai ir varpinė. Ne mažiau vertingas ir XIX amžiaus paminklas – pirmieji sentikių maldos namai Lietuvoje – Bobriškio cerkvė. Sartų ežeras ir šalia jo esantis Dusetų miestas nuo seno garsėja žiemą rengiamomis ristūnų žirgų lenktynėmis. Jų istorija skaičiuojama jau 200 m. Nuo 1905 m. ristūnų žirgų lenktynės vyksta kasmet.