Pradžia lankytinos vietos top lankomiausi turizmo objektai zarasų rajone Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia
Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia
3787989.jpgg.antanaviius787989.jpg1773718.jpgg.antanaviius773718.jpg2571726.jpgg.antanaviius571726.jpg4891444.jpgg.antanaviius891444.jpg5893295.jpgg.antanaviius893295.jpgapie1938m.-kristinaivanovaite670917.jpgbr_nr_8-kristinaivanovaite857599.jpgikonogr_nr_24-kristinaivanovaite393335.jpgsalakobaznycioje.1916m.-kristinaivanovaite806840.jpgsalakobaznyciosstatybapries1911m.-kristinaivanovaite743534.jpgzmonespopamaldueinaissalakobaznycios1917m.-kristinaivanovaite235568.jpg
G. Antanavičius
G. Antanavičius
G. Antanavičius
G. Antanavičius
G. Antanavičius
3787989.jpgg.antanaviius787989.jpg1773718.jpgg.antanaviius773718.jpg2571726.jpgg.antanaviius571726.jpg4891444.jpgg.antanaviius891444.jpg5893295.jpgg.antanaviius893295.jpgapie1938m.-kristinaivanovaite670917.jpgbr_nr_8-kristinaivanovaite857599.jpgikonogr_nr_24-kristinaivanovaite393335.jpgsalakobaznycioje.1916m.-kristinaivanovaite806840.jpgsalakobaznyciosstatybapries1911m.-kristinaivanovaite743534.jpgzmonespopamaldueinaissalakobaznycios1917m.-kristinaivanovaite235568.jpg

Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios kompleksas yra XX a. pr. istorizmo laikotarpio. Bažnyčia yra stačiakampio plano, su žemesnėmis šoninių navų dalimis, pusapskrite apside ŠV pusėje, su stačiakampio plano keturių į viršų siaurėjančių tarpsnių, kurių pirmasis - dviejų aukštų, bokštu PR fasade, vienaaukčiais zakristijų priestatais ŠR, PV pusėse, su rūsiu ŠR dalyje. Bažnyčios vidus trijų navų, kurias dengia kryžminiai skliautai. Interjero pagrindiniai akcentai - trys altoriai (centrinis - mūrinis, šoniniai - mediniai). Bažnyčios šventoriaus tvora akmenų mūro (iki 6-6,5 m aukščio). Tai nepaprastos statybinės drąsos statinys. manoma, kad pirmoji bažnyčia Salake pastatyta XV a. II p. (XV a. vid.). Pirmosios Salako bažnyčios fundatoriai buvo Salako krašte žemes valdę Petkevičiai. 1496 m. M. Petkevičius užrašė Salako parapijai 3 valsčius su jų žemėmis, įpareigodamas Salako kleboną ir jo vikarą prisiminti Petkevičių maldose. Nėra aišku, kur miestelyje buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Bažnyčios vietos pirmasis žinomas paminėjimas - 1643 m. inventoriuje. Jame nurodoma, kad bažnyčia stovėjo Š Salako dalyje, ties išvažiavimu iš miestelio. Kol kas trūksta duomenų tiksliai atsakyti, ar ši bažnyčia stovėjo dabartinės vietoje. Neabejotinai dabartinėje vietoje medinė bažnyčia pastatyta XIX a. vid., anksčiau Vilniaus vyskupijai priklausiusią Salako parapiją paskyrus Žemaičių vyskupijai. Medinė Salako Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus vardo bažnyčia XVI-XIX a. kelis kartus degė, buvo perstatoma ir rekonstruojama. Paskutinė medinė bažnyčia parapijiečių lėšomis pastatyta 1862-1865 m. 1905 m. birželio mėn. ši bažnyčia sudegė. Naujos, dabartinės, bažnyčios statyba rūpinosi ir lėšas rinko 1903 m. Salako klebonu paskirtas Antanas Kryžanauskas. 1906 m. patvirtintas Rygos inžinieriaus architekto Ignoto Morgulco tašytų akmenų mūro bažnyčios projektas. Tais pat metais pradėti ir statybos darbai, nors leidimas jiems gautas tik 1907 m. 1906 metų rugpjūčio 8 d., Žemaičių vyskupo Gasparo Cirtauto vizitacijos Salako parapijoje metu, pašventinti naujos bažnyčios pamatai. Bažnyčios statyba kainavo 98 tūkst. rublių, iš kurių 41 tūkst. paaukojo Salako parapijiečiai. Likę pinigai surinkti kitose parapijose. Salakiečiai prie statybos taip pat prisidėjo darbo jėga ir medžiagomis. 1911 m. rugpjūčio 14 d., po 5 metus trukusių statybų, naujoje - mūrinėje - bažnyčioje pradėtos laikyti pamaldos. 1915 m. bažnyčią Skausmingosios Dievo Motinos titulu konsekravo Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius. Vargonus Salako bažnyčiai 1914 m. Karaliaučiuje pagamino meistras Brunas Gėbelis (Bruno Goebel). Paveikslus tapė dail. Antanas Puslys iš Drobišių kaimo, metalo plastikos darbus atliko Antanas Klimanskas iš Šiukčių kaimo, bažnyčios vidų 1939 m. dekoravo J. Gedgauda. 1944 m. sugriauta aukščiausia (medinė) bažnyčios bokšto dalis, sužalotas akmeninis viršus, sunaikintas bažnyčios stogas. Griūvant bokštui, nukentėjo ir bažnyčios vidus, ypač vargonai. Po karo klebono Jono Morkvėno ir parapijiečių iniciatyva bažnyčia iš dalies suremontuota, 1947 m. sutaisytas stogas, tačiau bokštas atstatytas nebuvo. XX a. 7 deš. klebono Broniaus Strazdo rūpesčiu į bažnyčios šventorių iš gretimų kaimų atkelta ir restauruota kryžių, stogastulpių. Iš žmonių surinkta daug girnapusių iš kurių vėliau šventoriuje sukurtos įvairios skulptūrinės kompozicijų, pastatyta koplytėlė. 1989 m. klebono Kazimiero Girniaus iniciatyva, pagal archit. Antano Panavo parengtą projektą, atstatyta bokšto smailė.

Paslaugos:

Susisiekus iš anksto su klebonu ar su Gražutės regioninio parko kultūrologe galima patekti į bažnyčios vidų ir netgi bokštą.
Papildoma informacija:

Patenka į Salako pažintinį taką.
Kainos:

Ekskursija į bažnyčią (su galimybe aplankyti bokštą) užsisakius Gražutės regioninio parko gido paslaugas 1 val. 12 eurų.
Kontaktai:

Adresas: Bažnyčios g. 28, Salakas
GPS: 55.584067, 26.140365
Tel.: +370 385 37171, +370 682 40988
El. p.: turizmas@zarasai.lt
Svetainė: www.visitzarasai.lt
Kita informacija:

Su vaikais, Rajonas, Salako sen.
© 2014-2020 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas