Antazavės dvaras įkurtas XVIII amžiaus pabaigoje vokiečių kilmės grafų Pliaterių iniciatyva. Trijų aukštų neoklasicistinio stiliaus baltus dvaro rūmus anuomet puošė Pliaterių herbas. Šalia dvaro iš akmenų buvo sumūrytas svirnas, tvartai, rūsys ir kiti ūkiniai pastatai. Zalvės ežero prieškalnėje buvo pasodintas trijų terasų parkas, pagrindinėje rūmų fasado pusėje įrengtas ovalo formos gėlynas, apjuostas plačiu taku, o kiek toliau iškasti du tvenkiniai ir pastatytas juos jungiantis tiltas. Kelias į dvarą buvo apsodintas kaštonais. Grafas Liudvikas Pliateris dvarą valdė 1763–1788 metais. Jam mirus, dvaras atiteko jo našlei Kunigundai Vollovič Pliaterienei. 1794 metais grafienė finansavo Antazavės bažnyčios, klebonijos, špitolės statybas bei davė žemės kapinėms įrengti. Šiame dvare užaugo Františekas Ksaveras Pliateris – Emilijos Pliaterytės tėtis – vienas iš trijų Kunigundos ir Liudviko Pliaterių sūnų. 1831 metais sukilimo metu Antazavės dvare buvo telkiami sukilėliai. Viena iš sukilimo dalyvių buvo Emilija Pliaterytė – žinoma lietuviškosios Žanos d‘Ark pravarde. Nuo 1961 metų čia veikė internatinė mokykla. Kiek vėliau kraštotyrininkės Stanislavos Kirailytės iniciatyva dvaro rūmų antrame aukšte buvo įkurtas muziejus, kuriame eksponuota archyvinė ir memuarinė medžiaga apie Antazavės krašto, dvaro, bažnyčios ir parapijos istoriją, surinkta išsami medžiaga apie grafus Pliaterius, jų dinastiją ir įžymius kraštiečius. 

Šiuo metu dvare įkurtas tradicinių Zarasų krašto amatų centras, kuriame įrengtos medžio drožybos, audimo, ir keramikos dirbtuvės, vyksta amatininkų parodos ir užsiėmimai.