LANKYTINOS VIETOS
Įvairus ir įsimintinas Zarasų rajonas visus atvykusius pasitinka nepaprasto grožio gamtos kampeliais, garsiais kultūriniais renginiais, įspūdingomis turistinėmis vietovėmis. Nenustebkite išgirdę žodžius ,,didžiausias Lietuvoje Drukšių ežeras“, ,,seniausias Pabaltijyje Stelmužės ąžuolas“, ,,analogo Lietuvoje neturintis apžvalgos ratas virš Zaraso ežero“, ,,išskirtinis 300 m. menantis Šlyninkos vandens malūnas“, ,,menininkų rezidencija vadinamas Kultūros centras Dusetų dailės galerija“ ir dar daugiau. Apie šią vietovę neužtenka išgirsti, ją reikia pamatyti, pajusti, paragauti, pažinti ir, be abejo, pamilti.
Verslavos piliakalnis
Verslavos piliakalnis su gyvenviete (2,89 ha) įrengtas atskiroje kalvoje Šventosios dešiniajame krante. Tai žmogaus apdorotas paskutinio ledynmečio traukimosi metu susiformavęs keimas – kalnas iš smėlio, molio ir žvyro horizontalių sluoksnių. Piliakalnio aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės – vakarų kryptimi, 45x24 m dydžio. Joje rasta brūkšniuotos keramikos, geležies garga
Dusetų Nepriklausomybės aikštė
Senoji miesto dalis yra vertingas kultūros paveldo objektas – urbanistinis draustinis, kuriam suteiktas savivaldybės reikšmės kultūros vertybės statusas. Dusetų miesto istorinės dalies urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti miesto istorinės dalies urbanistinę (planinę, erdvinę, tūrinę) struktūrą, tradicinį visos teritorijos ir joje esančių atskirų sklypų užstatymo tipus, jame esan
Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia
Vienintelis rajone darnių proporcijų ir tektoniškos kompozicijos statinio pavyzdys. Ji statyta 1786 – 1787 m. Pranciškaus Molio lėšomis, o 1891 m. brolių Jono ir Pranciškaus Prūsokų lėšomis išdekoruota ir atnaujinta.
Kompozitoriaus Juozo Gruodžio gimtinės vieta
Rokėnų kaime (Antazavės seniūnija) stovi skulptūrinis stogastulpis su rodykle, vedantis į Juozo Gruodžio – kompozitoriaus, pedagogo, dirigento, muzikos visuomenininko – gimtinę. Jos vietoje 1966 m. lapkričio 13 d. buvo atidengtas paminklinis akmuo su (autorius – L. Žuklys) kompozitoriaus bareljefu ir užrašu ,,Čia, buvusioje sodyboje 1884.XII.20 gimė įžymus kompozitorius Juozas Gr
Pakačinės (Dembų) piliakalnis
Pakačinių piliakalnis, dar žinomas ir Dembų vardu, yra Antazavės šile. 1933 m. P. Tarasenka aikštelės V pakraštyje ištyrė kelias perkasas (30 m2 plotą), aptiko iki 1,5 m storio kultūrinį sluoksnį. Brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalnis naudotas nuo I-ojo tūkstantmečio prieš Kristų iki I-ojo tūkstantmečio vidurio po Kristaus.
Pakalniškių piliakalnis
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Ramio ežero šiaurės vakariniame krante. Jis datuojamas I tūkst. per. Kr. – I tūkst. pradžia.
Poeto A. Vienažindžio visuomeninis – memorialinis muziejus
Poeto kunigo Antano Vienažindžio visuomeninis memorialinis muziejus įkurtas 1972 m. senelio name, Gipėnų kaime. Remiantis įvairiais Vienažindžių giminės faktais sprendžiama, kad XIX a. pradžioje statytoje sodyboje bėgo liaudies dainiaus A. Vienažindžio vaikystė. Sodyba Gipėnuose išlikusi beveik nepakitusi. Ilgas senovinis, galu į kelią gyvenamasis namas su erdvia ir šioms vietoms būdinga priemene,
Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejus“
Gražutės regioninio parko lankytojų centre įsikūręs Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejus“ yra bene labiausiai nuo vandenyno nutolęs jūrų muziejus. Jūrų muziejus – tai unikali per 50 metų kaupta jūros gyvūnų, spalvingųjų koralų, kriauklių, suvenyrų ir fosilijų kolekcija. Pasak kolekcionierės mokytojos Vidos Žilinskienės, eksponatų skaičius jau perkopė 4 tūkstančius ir tai dar ne paba
Antalieptės hidroelektrinė
0,5 km nuo Antalieptės yra pirmoji didžiausia Pabaltyje kalnų tipo hidroelektrinė su2620 kilovatų galingumu. Vanduo joje slėgmine derivacija ant turbinų ratų krinta iš didžiausio Lietuvos sąlygomis 35metrų aukščio. Hidroelektrinės rezervai dideli: jos vandens saugyklos-tvenkinio plotas yra 1000 hektarų, tvenkinio naudingas tūris net 23,5 milijonų kubinių metrų vandens. Vandens paviršiaus lygis pak
Antalieptės vandens malūnas
Romantizmo stiliaus Antalieptės vandens malūnas pastatytas 1855 m. medinio malūno (minimo XVIII a. pr.) vietoje (virš šiaurės – vakarų fasado durų įmūrytas akmuo su užrašu: ,,R. 1855 H. J. T.“). Šis malūnas priklausė Balsių dvaro savininkui Jonui Tiškevičiui. Malūno statybose dirbo vietos meistrai ir mūrininkas – Jasiulionis, akmenskaldžiai Tvirkutis, Gaižys. Nuo Šventosios užtva
Antazavės šilas, šilo mūšio vieta
Vytauto apygardos,  Lokio rinktinės, Vyties kuopos partizanų dislokacijos ir mūšio vieta. Mūšio vietoje atstatytos dvi žeminės, į kurias nukreipia kelio ženklas kelyje Antazavė – Dusetos.
Drūkšių ežeras
Drūkšių ežeras – Europinės svarbos gamtinė teritorija. Ežeras ir jo pakrantės driekiasi pačiame Lietuvos pakraštyje, jos šiaurės rytų dalyje, Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino savivaldybės sandūroje ir šliejasi prie valstybinės šalies sienos. Ežeras yra tarpvalstybinis vandens telkinys, kurį kerta valstybinė Lietuvos – Baltarusijos siena. Apie 700 ha jo teritorijos priklauso Balt
Luodžio ežeras
Luodis – vienas didžiausių ir žuvingiausių Lietuvos ežerų. Ežeras priklauso Šventosios upės baseinui. Per ežero rytinį galą Šventoji (dar vadinama Dūkšta) įtekėjusi į ežerą netoliese išteka ir maždaug už 0,5 km įsilieja į Luodykščio ežerą. Vakariniame krante į ežerą įteka Bebrinės ir bevardis upelis. Luodyje yra 2 didelės salos – Alaunė (Juodojo Astravo) ir Sadausko, (Krutamoji) ir dvi
Paminklas Domininkui Bukontui
Po D. Bukonto mirties artimiausių žmonių pastangomis buvo sudaryta jo atgimimo draugija. Draugijos užsakymu 1939 m. išleista Juozo Žagrakalio studija “Dr. Domininkas Bukontas“ (vienas egz. saugomas Zarasų viešojoje bibliotekoje). Rinktos lėšos paminklui pastatyti pagal skulptoriaus Vinco Grybo parengtą projektą. Deja, sovietų okupantams nužudžius skulptorių, karas, okupacija sutrikdė š
Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia
Bažnyčia stovi gyvenvietės centre, aikštėje, susidariusioje kelių sankirtoje. Pagrindinis bažnyčios fasadas atsuktas į aikštę. Šventoriaus vakarinėje pusėje stovi medinė varpinė. Šie maldos namai turi turtingą istoriją. Pačioje XVII a. pradžioje Jurgis-Samsonas Podbereskis Smalvose pastatė medinę bažnyčią ir pakvietė joje dirbti vienuolius – Atgailos kanauninkus. Jie buvo didikų kilmės, gyve
Turmanto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
Turmanto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia stovi Turmanto miestelyje, Latvijos pasienyje, ten pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. 1928 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, o parapija įkurta 1945 m. Bažnyčia yra stačiakampio plano, su bokšteliu, žema šonine zakristija. Šventoriaus tvora medinių statinių.
Senosios Zarasų žydų kapinės
Neveikia nuo maždaug 4-o dešimtmečio vidurio. 
Marimonto vandens malūnas
Važiuojant senuoju keliu į vakarus nuo Antazavės, patenkama į Marimontą. Marimontas (Mori Mont lot. klb. - „mirusiųjų kalnas“) pavadintas nuo didelio kalno, nuo kurio žiemą važiuodamas ne vienas užsimušė. Ant dešiniojo Marimo upelio kranto, senovėje stovėję vandens malūnas. Dabar likę malūno mūro likučiai. Malūne buvo prasto malimo girnos, pitlius ir kruopinė. Praeityje malūnas priklau
Vandenlenčių parkas „WAKE-INN Zarasai“
WAKE INN ZARASAI – tai nuostabioje Lietuvos vietoje, Zaraso ežero Didžiojoje saloje, įsikūręs vandenlenčių parkas ratu. Šio sporto entuziastus džiugina vandenyje įrengta itin moderni trasa su 6 bokštais, 8 vežimėliais ir net 9 „Wake Station“ figūromis – „Kicker 130“ (2 vnt.), „Roof Top 21m“, „Fun Box I 20m“, „Ride on Handrail 15
Antalieptės energetikos muziejus
Antalieptės bendruomenės ir Vilniaus universiteto Jaunųjų energetikų klubo įkurtas energetikos muziejus. Ekspozicija sudaryta iš kelių dalių: muziejuje iliustruota energetikos raida nuo akmens amžiaus iki moderniųjų laikų, taip pat daug dėmesio skirta vietiniam objektui – Antalieptės hidroelektrinei ir jos istorijai. Muziejuje yra jaunimo sukurtų interaktyvių eksponatų, iliustruojančių įvair
Antalieptės kabantis tiltas
Pėsčiųjų tiltas per Šventąją Antalieptėje  įrengtas 1986 m. Jis medinis, pakabinamas ant metalinių lynų, o jį laiko dvi poros betoninių stovų su atramomis ir atotampomis.  Tiltas ypač įdomus vaikams ir jų vadinamas „beždžionių tiltu“. 1999 m. tiltas įrašytas į istorijos ir technikos paveldo objektų sąrašą.
Antalieptės vienuolyno kompleksas
Manoma, kad 1700 m. Antalieptėje įsikūrė vienuoliai – basieji karmelitai. Amžininkai pasakoja, kad vienuoliai buvę labai darbštūs, neavėdavo jokio apavo ir tik per didžiausius šalčius įsispirdavo į klumpes. 1732-1760 m. vienuoliai funduojami Livonijos kašteliono J. M. Strutinskio pastatė vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčią. Deja po 1831 m. sukilimo bažnyčia buvo atiduota stačiatikiams. Iš bažn
Antazavės dvarvietė
  Antazavėje, ant šiaurinio Zalvės ežero kranto stovi neoklasicistinio stiliaus dvaro rūmai, kadaisę priklausę garsiajai Pliaterių giminei. Mūrinis dvaro pastatas iškilo XVIIIa. pabaigoje grafienės Kunigundos Pliaterienės užsakymu pagal architekto Antano Naglovskio projektą. Jos užsakymu buvo pastatyta ir dvi oficinos, bažnyčia, klebonija, špitolė ir užeigos namai. Apie plačią, įdomią i
Atminimo paminklas buvusiai Dusetų sinagogai
2016 metų vasarą atidengtas paminklas yra skirtas atminti nuo XVIII amžiaus čia stovėjusiai sinagogai, manoma, sudegusiai 1910 metais. Paminklo autorius - Romualdas Pučekas. 
Basų kojų takas ir skulptūrų parkas prie Vencavo ežero
 Basų pėdų takas              Basų pėdų takas yra įrengtas vaizdingoje Vencavo ežero pakrantėje. Tako ilgis apie 600m. Juo privaloma eiti basomis kojomis per įvairias dangas (inertinės medžiagos, stiklas, medienos elementai, konstrukcijos, natūralios kliūtys ir t.t.). Tai kojų pėdų intensyvus masažas su  adrenlino doze ir išš
Degučių sentikių kapinės ir koplyčia
Kapinės įkurtos XVIII a., Degučiuose įsikūrus sentikių bendruomenei. Kapinėse gausu paminklų ir senovinių kryžių. Nuo 2004 m. Degučių sentikių kapinėse vykdomi kapinių tvarkymo, paminklų restauravimo, koplyčios atstatymo, aukų rinkimo darbai. 2006 m. rugsėjo mėnesį įsteigta kapinių bendruomenė „Degučių rimtis“. 2007 m. buvo restauruota ir pašventinta koplyčia.
Kamariškių Dvaras
Buvusi Kamariškių  dvaro sodyba išlikusi Kamariškių kaime, Suvieko seniūnijoje, apie 2,3 km į šiaurės rytus nuo Samanių kaimo, į pietus nuo Kamariškio ežero. Čia  buvę didingi rūmai, didelis parkas, du sodai, du tvenkiniai, tvartai, daržinė, du rūsiai, arklidės, kalvė. Šiandien rūmų didingumą ir grožį primena du mūriniai fligeliai, tvartas ir daržinė, klojimas, arklidė, rūsys.
Liaudiškių piliakalnis su gyvenviete
Kultūros paveldo departemto prie Kultūros ministerijos foto Archeologinio paminklo kompleksą sudaro: 1) Liaudiškių, Laukesos piliakalnio su gyvenviete piliakalnis(5708); 2) Liaudiškių, Laukesos piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė (24105). Piliakalnis įrengtas atskiros ilgos kalvos aukščiausioje dalyje. Jis randasi 0,3 km į vakarus nuo. Liaudiškių kaimo, 0,6 km į šiaurės v
Naujosios Zarasų žydų kapinės
Atidarytos ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje.
Nepriklausomybės paminklas Degučiuose
Pastatytas šaulių iniciatyva 1928 m.  (dailininkas A. Rūkštelė), pašventintas – 1935 m., atstatytas 1990 m. Paminklas iš trijų dalių, vidurinė iškilusi virš dviejų žemesnių sparnų. Jų viršutinėse dalyse pastatyti apvalūs cementiniai rutuliai. Fasadinėje paminklo dalyje pritvirtinta metalinė lenta su užrašu: „Per aukas ir vienybę laisvę atgavus tegyvuoja Lietuva“.
Paminklas E.Pliaterytei
1830 – 1831 m. sukilimas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvoje buvo carizmo pavergtų tautų kova dėl laisvės. Tarp sukilimo dalyvių drąsa ir ryžtingumu pagarsėjo lietuvių Žana d‘Ark − grafaitė Emilija Pliaterytė. 1831 m. kovo 29 d. su savo adjutante Marija Prušinskaite ir Cezariu Pliateriu Dusetų bažnyčioje paskelbė sukilimo pradžią, iškėlė vėliavą ir surinko būrį, kurį sudarė 280 šau
Pirmojo pasaulinio karo vokiečių įtvirtinimai
1914 metais Europoje įsiplieskusio Pirmojo pasaulinio karo veiksmai visą dabartinės Lietuvos teritoriją buvo apėmę jau 1915 metų rudenį. Fronto linija, nusistovėjusi rytinėje dabartinės Lietuvos dalyje, Zarasų krašte beveik palei dabartinę Lietuvos ir Latvijos sieną. Dabartinės Latvijos teritorijoje buvo carinės Rusijos karių pozicijos, o vokiečiai buvo įsitvirtinę dabartinėje Lietuvos teritori
Salako pažintinis takas
Salako pažintinis takas – tai istorinį Salako miestelį ir jo apylinkes reprezentuojantis, beveik 5 km ilgio, žiedinis maršrutas. Pažintinio tako rodyklės palydės Jus mediniu taku Luodžio ežero pakrante, apžvalgos bokštelio link. Nuo bokštelio galėsite grožėtis Luodžio ežero panorama, patogiai stebėti vandens ir miško paukščius. Pažintinio tako informaciniuose stenduose atrasite Luodžio ežer
Salako senosios žydų kapinės
Salako miestelio senosios žydų kapinės Kapinėse, kurios apaugusios mišku (palei vakarinį ir pietinį teritorijos pakraštį), krūmais, vyrauja granitiniai, nors esama ir kelių betoninių paminklų. Kapinėse daug nuvirtusių ir susmegusių antkapinių paminklų, jų fragmentų. Viso suskaičiuojama 570. Juose hebrajų kalba iškalti užrašai: vardai, tėvų vardai, mirimo data pagal žydų kalendorių. Paminklo apačio
Skulptūrų parkas Didžiojoje Saloje
Medinės skulptūros simbolizuoja šešis ežerus, supančius Zarasus.
Švietėjo Antano Poderio memorialinis muziejus
A. Poderio memorialinio muziejaus pirmajame aukšte veikia Salako krašto švietimo raidos ekspozicija, antrajame  – mokyklos įkūrėjo Antano Poderio gyvenamieji ir darbo kambariai, ūkiniame pastate yra  etnografinė ekspozicija.
Tiltiškių vandens malūnas
Didžiausia Zarasų krašto upė Šventoji buvo viena patogiausių upių vandens malūnų statybai. Senasis Tiltiškių vandens malūnas stovėjo 150 metrų toliau nuo dabartinio. Be paprastų dviejų girnų, kruopinės, čia buvo veliamas milas, pjaunamos lentos. Malūne veikė elektrinė, gaminusi elektros energiją ir tiekusi į Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojų elektros energijos tinklus. Malūną ir Salaką
Tradicinių amatų centras Antazavės dvare
Tradicinis Zarasų krašto amatų centras įsikūręs grafų Pliaterių XVIII a. pabaigoje pastatytame dvare Antazavėje. Cokolinėje rūmų dalyje įrengtos medžio drožybos, audimo bei keramikos dirbtuvės – sukurta reikalinga techninė bazė tradicinių amatų produktams gaminti. Vyksta amatų demonstravimas. Amatininkai noriai dalijasi savo sukaupta patirtimi su kiekvienu apsilankiusiu. Amatų centre Antazav
UAB „EMERTA“ sraigių ūkis
UAB „EMERTA“ yra įmonė, kuri užsiima afrikinių (Helix Aspersa maxima) sraigių auginimu, perdirbimu ir gamyba. Įmonė įsikūrusi šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, netoli Salako. Helix Aspersa Maxima sraigės yra aukštos kokybės maisto produktas, turintis savyje labai daug baltymo. Labai vertinamas delikatesas. Tai skanus ir sveikas mėsos produktas be riebalų ir cholesterolio. Maist
Vasaknų dvaras
Vasaknų dvaras, įsikūręs ant Vasaknų ežero pakrantės – tai ypatinga vieta, kur kiekvienas gali prisiliesti prie išskirtinės dvaro istorijos – juk čia didinga prabanga dvelkia kiekviena interjero detalė. Dvaras yra tinkamas tiek šventiniams pobūviams, tiek verslo susitikimams ar konferencijoms vykdyti.  Šiuolaikiškai ir originaliai rekonstruotas XVIII amžiaus svirnas pritaikytas
Velikuškių piliakalnis su gyvenviete
Velikuškių piliakalnio (Zarasų r.) archeologinių kasinėjimų dalyviai. © Kėdainių krašto muziejus Velikuškių piliakalnis su gyvenviete randasi Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, Sartų regioniniame parke, 1 km į šiaurę nuo Velikuškių kaimo, Antazavės seniūnijoje. Velikuškių piliakalnis įrengtas rytiniame&nbs
Vosgėlių piliakalnis
Vosgėlių piliakalnyje senaisiais laikais buvo medinė pilis, siejama su 13 šimtmečio valdovu Vaisgėla iš Nalšios. Tai vienas žymiausių ir vaizdingiausių Sėlijos piliakalnių. Piliakalnyje rasta akmeninių kirvukų, dirbinių iš kaulo, metalo liejimo formų, papuošalų, geležinių strėlių ir įrankių. Padavimai apie Vosgėlių piliakalnį mini raganą Laumę, žemėmis užbertą švedų bažnyčią ir atveria duris į bal
Zarasų žemės ūkio mokyklos žaliosios edukacinės erdvės
Šalia miesto įsikūrusi Zarasų žemės ūkio mokykla kviečia visus miesto svečius ir gyventojus pasigrožėti savo žaliosiomis edukacinėmis erdvėmis. Jos pritaikytos moksleivių užsiėmimams, bet kartu yra ir pasivaikščiojimo vieta. Mokyklos kieme rasite įspūdingą gėlių rojų, kuris ypatingai gražus birželio-rugsėjo mėnesiais. Aplinką puošia ne tik rūpestingai prižiūrimi gėlynai: čia rasite ir įvairių skul
Žydų masinių žudynių vieta Krakynės miške
Krakynės miške 1941 m. buvo žiauriai nužudyti ir užkasti  Zarasų krašto žydų tautybės gyventojai. Jų atminimui čia pastatytas paminklas.
„Raganų sostas“
Akmuo „Raganos sostas“ arba Lapeliškių akmuo, tai valstybės saugomas gamtos objektas. mitologinis akmuo. Jis yra 3 km į pietvakarius nuo Turmanto, 30 m į vakarus nuo Lapeliškių kaimo senųjų kapinių. Akmuo yra nupjauto kūgio formos.  Akmens viršutinėje dalyje yra įduba, vadinama „raganos sostu“.
© 2014-2020 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas