LANKYTINOS VIETOS
Įvairus ir įsimintinas Zarasų rajonas visus atvykusius pasitinka nepaprasto grožio gamtos kampeliais, garsiais kultūriniais renginiais, įspūdingomis turistinėmis vietovėmis. Nenustebkite išgirdę žodžius ,,didžiausias Lietuvoje Drukšių ežeras“, ,,seniausias Pabaltijyje Stelmužės ąžuolas“, ,,analogo Lietuvoje neturintis apžvalgos ratas virš Zaraso ežero“, ,,išskirtinis 300 m. menantis Šlyninkos vandens malūnas“, ,,menininkų rezidencija vadinamas Kultūros centras Dusetų dailės galerija“ ir dar daugiau. Apie šią vietovę neužtenka išgirsti, ją reikia pamatyti, pajusti, paragauti, pažinti ir, be abejo, pamilti.
Verslavos piliakalnis su gyvenviete (2,89 ha) įrengtas atskiroje kalvoje Šventosios dešiniajame krante. Tai žmogaus apdorotas paskutinio ledynmečio traukimosi metu susiformavęs keimas – kalnas iš smėlio, molio ir žvyro horizontalių sluoksnių. Piliakalnio aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės – vakarų kryptimi, 45x24 m dydžio. Joje rasta brūkšniuotos keramikos, geležies garga
1910 metais Dusetose, trijų gatvių sankryžoje, jau buvo nedidelė keturkampė aikštė, suformuota miestelio centre. Tarpukariu ji tapo pagrindine. Aikštė buvo pamėgta kaip Dusetose veikusių organizacijų – ateitininkų, šaulių, skautų, pavasarininkų – susirinkimų vieta, taip pat valstybinių švenčių, pavyzdžiui, Vasario 16-osios minėjimo vieta. Tarpukariu aikštė buvo išgrįsta akmenimis, o 19
Vienintelis rajone darnių proporcijų ir tektoniškos kompozicijos statinio pavyzdys. Ji statyta 1786 – 1787 m. Pranciškaus Molio lėšomis, o 1891 m. brolių Jono ir Pranciškaus Prūsokų lėšomis išdekoruota ir atnaujinta.
Rokėnų kaime (Antazavės seniūnija) stovi skulptūrinis stogastulpis su rodykle, vedantis į Juozo Gruodžio – kompozitoriaus, pedagogo, dirigento, muzikos visuomenininko – gimtinę. Jos vietoje 1966 m. lapkričio 13 d. buvo atidengtas paminklinis akmuo su (autorius – L. Žuklys) kompozitoriaus bareljefu ir užrašu ,,Čia, buvusioje sodyboje 1884.XII.20 gimė įžymus kompozitorius Juozas Gr
Brūkšniuotosios keramikos kultūros palikimą menantis piliakalnis yra nutolęs apie 2 km į šiaurės vakarus nuo Antazavės, apie 7 km į šiaurės rytus nuo Dusetų, 1 km į pietus nuo Pakačinės kaimo, 1 km į rytus nuo Dembų vienkiemio. Anot Petro Tarasenkos, tai apeiginis I tūkst. pr. Kr. – V a. po Kr. piliakalnis. Jis panašus į suomių apeiginius Djakovo tipo piliakalnius. Pakačinės piliakalnio šlai
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Ramio ežero šiaurės vakariniame krante. Jis datuojamas I tūkst. per. Kr. – I tūkst. pradžia.
Poeto kunigo Antano Vienažindžio visuomeninis memorialinis muziejus įkurtas 1971 m. senelio name, Gipėnų kaime. Remiantis įvairiais Vienažindžių giminės faktais sprendžiama, kad XIX a. pradžioje statytoje sodyboje bėgo liaudies dainiaus A. Vienažindžio vaikystė. Sodyba Gipėnuose išlikusi beveik nepakitusi. Ilgas senovinis, galu į kelią gyvenamasis namas su erdvia ir šioms vietoms būdinga prie
Gražutės regioninio parko lankytojų centre įsikūręs Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejus“ yra bene labiausiai nuo vandenyno nutolęs jūrų muziejus. Jūrų muziejus – tai unikali per 50 metų kaupta jūros gyvūnų, spalvingųjų koralų, kriauklių, suvenyrų ir fosilijų kolekcija. Pasak kolekcionierės mokytojos Vidos Žilinskienės, eksponatų skaičius jau perkopė 4 tūkstančius ir tai dar ne paba
0,5 km nuo Antalieptės yra pirmoji didžiausia Pabaltyje kalnų tipo hidroelektrinė su 2620 kilovatų galingumu. Vanduo joje slėgmine derivacija ant turbinų ratų krinta iš didžiausio Lietuvos sąlygomis 35metrų aukščio. Hidroelektrinės rezervai dideli: jos vandens saugyklos-tvenkinio plotas yra 1000 hektarų, tvenkinio naudingas tūris net 23,5 milijonų kubinių metrų vandens. Vandens paviršiaus lygis pa
Romantizmo stiliaus Antalieptės vandens malūnas pastatytas 1855 m. medinio malūno (minimo XVIII a. pr.) vietoje (virš šiaurės – vakarų fasado durų įmūrytas akmuo su užrašu: ,,R. 1855 H. J. T.“). Šis malūnas priklausė Balsių dvaro savininkui Jonui Tiškevičiui. Malūno statybose dirbo vietos meistrai ir mūrininkas – Jasiulionis, akmenskaldžiai Tvirkutis, Gaižys. Nuo Šventosios užtva
Vytauto apygardos, Lokio rinktinės, Vyties kuopos partizanų dislokacijos ir mūšio vieta. Mūšio vietoje atstatytos dvi žeminės, į kurias nukreipia kelio ženklas kelyje Antazavė – Dusetos. Antazavės šilą ,,Miško broliai“ pradėjo saugoti dar 1944 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, po žiaurių įvykių Pakerių kaime. Spalio mėnesį Antazavės šile tie patys vyrai iškasė penkis bunkerius. Štabo
Drūkšių ežeras – Europinės svarbos gamtinė teritorija. Ežeras ir jo pakrantės driekiasi pačiame Lietuvos pakraštyje, jos šiaurės rytų dalyje, Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino savivaldybės sandūroje ir šliejasi prie valstybinės šalies sienos. Ežeras yra tarpvalstybinis vandens telkinys, kurį kerta valstybinė Lietuvos – Baltarusijos siena. Apie 700 ha jo teritorijos priklauso Balt
Luodis – vienas didžiausių ir žuvingiausių Lietuvos ežerų. Ežeras priklauso Šventosios upės baseinui. Per ežero rytinį galą Šventoji (dar vadinama Dūkšta) įtekėjusi į ežerą netoliese išteka ir maždaug už 0,5 km įsilieja į Luodykščio ežerą. Vakariniame krante į ežerą įteka Bebrinės ir bevardis upelis. Luodyje yra 2 didelės salos – Alaunė (Juodojo Astravo) ir Sadausko, (Krutamoji) ir dvi
Po D. Bukonto mirties artimiausių žmonių pastangomis buvo sudaryta jo atgimimo draugija. Draugijos užsakymu 1939 m. išleista Juozo Žagrakalio studija “Dr. Domininkas Bukontas“ (vienas egz. saugomas Zarasų viešojoje bibliotekoje). Rinktos lėšos paminklui pastatyti pagal skulptoriaus Vinco Grybo parengtą projektą. Deja, sovietų okupantams nužudžius skulptorių, karas, okupacija sutrikdė š
Bažnyčia stovi gyvenvietės centre, aikštėje, susidariusioje kelių sankirtoje. Pagrindinis bažnyčios fasadas atsuktas į aikštę. Šventoriaus vakarinėje pusėje stovi medinė varpinė. Šie maldos namai turi turtingą istoriją. Pačioje XVII a. pradžioje Jurgis-Samsonas Podbereskis Smalvose pastatė medinę bažnyčią ir pakvietė joje dirbti vienuolius – Atgailos kanauninkus. Jie buvo didikų kilmės, gyve
Turmanto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia stovi Turmanto miestelyje, Latvijos pasienyje, ten pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. 1928 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia, o parapija įkurta 1945 m.
Bažnyčia yra stačiakampio plano, su bokšteliu, žema šonine zakristija. Šventoriaus tvora medinių statinių.
Gerai išlikusiose senosiose žydų kapinėse yra apie 1000 antkapinių paminklų ir jų fragmentų su iškaltais įrašais hebrajų rašmenimis (daugiausia granitiniai, yra keli betoniniai). Senosiose kapinėse pradėta laidoti XIX amžiuje. 1872 m. jos buvo pažymėtos miesto plane. Kapinės uždarytos Lietuvos (pirmosios) nepriklausomybės laikotarpiu.
Marimontas ilgą laiką priklausė Antazavės dvarui, tiksliau grafams Pliateriams, vėliau grafams Ledochovskiams, XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje – Ropams. Paskutinioji Ropų palikuonė Elžbieta Franciška fon Ropp ištekėjo už bajoro Mikalojaus Voinarovskio ir abu Voinarovskiai tapo paskutiniais Antazavės dvaro, o tuo pačiu ir Marimonto, savininkais. Aplinkiniai žmonės šią vietą ir j
WAKE INN ZARASAI – tai nuostabioje Lietuvos vietoje, Zaraso ežero Didžiojoje saloje, įsikūręs vandenlenčių parkas ratu. Šio sporto entuziastus džiugina vandenyje įrengta itin moderni trasa su 6 bokštais, 8 vežimėliais ir net 9 „Wake Station“ figūromis – „Kicker 130“ (2 vnt.), „Roof Top 21m“, „Fun Box I 20m“, „Ride on Handrail 15 m&l
Antalieptės bendruomenės ir Vilniaus universiteto Jaunųjų energetikų klubo įkurtas energetikos muziejus. Ekspozicija sudaryta iš kelių dalių: muziejuje iliustruota energetikos raida nuo akmens amžiaus iki moderniųjų laikų, taip pat daug dėmesio skirta vietiniam objektui – Antalieptės hidroelektrinei ir jos istorijai. Muziejuje yra jaunimo sukurtų interaktyvių eksponatų, iliustruojančių įvair
Pėsčiųjų tiltas per Šventąją Antalieptėje įrengtas 1986 m. Jis medinis, pakabinamas ant metalinių lynų, o jį laiko dvi poros betoninių stovų su atramomis ir atotampomis. Tiltas ypač įdomus vaikams ir jų vadinamas „beždžionių tiltu“. 1999 m. tiltas įrašytas į istorijos ir technikos paveldo objektų sąrašą.
Manoma, kad 1700 m. Antalieptėje įsikūrė vienuoliai – basieji karmelitai. Amžininkai pasakoja, kad vienuoliai buvę labai darbštūs, neavėdavo jokio apavo ir tik per didžiausius šalčius įsispirdavo į klumpes. 1732-1760 m. vienuoliai funduojami Livonijos kašteliono J. M. Strutinskio pastatė vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčią. Deja po 1831 m. sukilimo bažnyčia buvo atiduota stačiatikiams. Iš bažn
Antazavės dvaras įkurtas XVIII amžiaus pabaigoje vokiečių kilmės grafų Pliaterių iniciatyva. Trijų aukštų neoklasicistinio stiliaus baltus dvaro rūmus anuomet puošė Pliaterių herbas. Šalia dvaro iš akmenų buvo sumūrytas svirnas, tvartai, rūsys ir kiti ūkiniai pastatai. Zalvės ežero prieškalnėje buvo pasodintas trijų terasų parkas, pagrindinėje rūmų fasado pusėje įrengtas ovalo formos gėlynas, apju
2016 metų vasarą atidengtas paminklas yra skirtas atminti nuo XVIII amžiaus čia stovėjusiai sinagogai, manoma, sudegusiai 1910 metais. Paminklo autorius - Romualdas Pučekas.
Kapinės įkurtos XVIII a., Degučiuose įsikūrus sentikių bendruomenei. Kapinėse gausu paminklų ir senovinių kryžių. Nuo 2004 m. Degučių sentikių kapinėse vykdomi kapinių tvarkymo, paminklų restauravimo, koplyčios atstatymo, aukų rinkimo darbai. 2006 m. rugsėjo mėnesį įsteigta kapinių bendruomenė „Degučių rimtis“. 2007 m. buvo restauruota ir pašventinta koplyčia.
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė pailga šiaurės-pietų kryptimi, 25x17-22 m pločio. Aikštelės pietiniame gale supiltas 0,4 m aukščio, 22 m pločio pylimas, šiauriniame gale – 0,3 m aukščio, 19 m pločio pylimas, už kurio yra 7 m pločio, 0,3 m gylio griovys. Piliakalnis datuojamas I tūkst.
DVARO ISTORIJA
Kamariškių dvarvietė istoriniuose šalitiniuose buvo paminėta 1583 metais, kaip Suvieko dvaro palivarkas, priklausęs ponui Martynui Komorovskiui ir jo žmonai Beatai Kmitaitei, kurios giminės turtą, kaip kraitį ponas įgijo po vestuvių. Tikėtina, kad jis ir buvo Kamariškių dvaro kūrėjas, suteikęs dvarvietei vardą (Komoryszki).
1634 m. birželį Ukmergės pilies teisme buv
Zaraso, Zarasaičio, Griežto ežerų ir Nikajaus upės pakrančių pėsčiųjų takas.Šis pėsčiųjų takas Zarasų mieste yra vienas iš naujausių. Pėsčiųjų takas prasideda Vytauto gatvėje, ties 51 numeriu pažymėtu namu. Leidžiantis nuo kalno atsiveria Griežto ežero panorama. Keliaujant taku matomas vienas iš daugelio atnaujintų Zarasų miesto gyventojams ir poilsiautojams skirtų paplūdimių. Tęsi
Kultūros paveldo departemto prie Kultūros ministerijos foto
Archeologinio paminklo kompleksą sudaro:
1) Liaudiškių, Laukesos piliakalnio su gyvenviete piliakalnis(5708);
2) Liaudiškių, Laukesos piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė (24105).
Piliakalnis įrengtas atskiros ilgos kalvos aukščiausioje dalyje. Jis randasi 0,3 km į vakarus nuo. Liaudiškių kaimo, 0,6 km į šiaurės v
Lūžų miške, netoli Lūžų piliakalnio, Šavašos slėnyje XVI–XVII amžiuose buvo pasislėpusi senovės lietuvių šventykla, jos liekana – Lūžų akmuo su dubeniu. Akmuo netaisyklingo cilindro formos, 130x80 cm. dydžio, su iškaltu dubeniu viršuje. Gali būti, kad šventykloje ugnis negeso dar 200 metų po krikščionybės įvedimo. Aplink rusvai pilkos spalvos akmenį iškasus perkasą paaiškėjo, kad
Piliakalnio šlaitai yra statūs ir siekia iki 14 metrų aukščio. Maniuliškių piliakalnis yra nutolęs apie 0,5 km į šiaurės rytus nuo Maniuliškių kaimo, netoli Kumpuolaičio ir Kumpuolio ežerų. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje. Aikštelė trapecinė, pailga vakarų-rytų kryptimi, 50 m ilgio, 29 m pločio rytiniame, 18 m vakariniame gale. Jos vakariniame krašte supiltas 2 m aukščio, 20 m pločio pylim
Naujai įrengto pasažo vienoje iš patalpų duris atvėrė kūrybingų moterų išpildyta svajonė – meno kūrinių galerija-dirbtuvės. Idėjos brandintoja ir įkvėpėja Irma Gineikienė per porą metų subūrė kuriančias moteris – profesionalias dailininkes ir mėgėjas, kurias vienija meilė grožiui, etninės kultūros tradicijoms, sakralinei dailei, noras kurti ir dalintis savo įgūdžiais bei talentais su k
Skulptūra skirta įamžinti Zarasų krašto fotografą Moisiejų-Mauša Botviniką. Zarasuose gyvenęs fotografas daugelyje nuotraukų įamžino miestą, jo apylinkes ir gyventojus, todėl jo fotografijos turi didelę istorinę vertę. Miesto gyventojai ir svečiai į garsaus fotografo ranką įstatę telefoną gali nusifotografuoti vaizdingame Zarasų miesto fone. Be to, nuskaičius QR kodą yra galimybė pamatyti fotograf
Pastatytas šaulių iniciatyva 1928 m. (dailininkas A. Rūkštelė), pašventintas – 1935 m., atstatytas 1990 m. Paminklas iš trijų dalių, vidurinė iškilusi virš dviejų žemesnių sparnų. Jų viršutinėse dalyse pastatyti apvalūs cementiniai rutuliai. Fasadinėje paminklo dalyje pritvirtinta metalinė lenta su užrašu: „Per aukas ir
vienybę laisvę atgavus tegyvuoja Lietuva“.
1830 – 1831 m. sukilimas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvoje buvo carizmo pavergtų tautų kova dėl laisvės. Tarp sukilimo dalyvių drąsa ir ryžtingumu pagarsėjo lietuvių Žana d‘Ark − grafaitė Emilija Pliaterytė. 1831 m. kovo 29 d. su savo adjutante Marija Prušinskaite ir Cezariu Pliateriu Dusetų bažnyčioje paskelbė sukilimo pradžią, iškėlė vėliavą ir surinko būrį, kurį sudarė 280 šau
Paminklas simbolizuoja ir primena tiek pravažiuojantiems, tiek praeiviams, jog Zarasai per daugiau nei 500 metų turėjo net keturis pavadinimus.
Ant akmens lietuvių, hebrajų ir anglų kalbomis parašyta, kad paminklas skiriamas tūkstančiams Zarasų miesto ir apylinkių žydų, Lietuvos piliečių – vaikų, moterų ir vyrų, 1941 m. rugpjūčio 26 d. nužudytų Krakynės miške.
1914 metais Europoje įsiplieskusio Pirmojo pasaulinio karo veiksmai visą dabartinės Lietuvos teritoriją buvo apėmę jau 1915 metų rudenį. Fronto linija, nusistovėjusi rytinėje dabartinės Lietuvos dalyje, Zarasų krašte beveik palei dabartinę Lietuvos ir Latvijos sieną.
Dabartinės Latvijos teritorijoje buvo carinės Rusijos karių pozicijos, o vokiečiai buvo įsitvirtinę dabartinėje Lietuvos teritori
Poeto Fausto Kiršos sodyba Senadvario kaime (Dusetų sen.)
Senadvaris – vienkiemis šiauriniame Jūžinto ežero krante, už keleto kilometrų nuo Antalieptės į Vencavų pusę, kur dabar tyvuliuoja Antalieptės marios.
Senadvario sodybos šeimininkai Arvydas Stanislavas Každailis ir Regina Irena Každailienė įsigiję visiškai apleistą ir sunykusį poeto Fausto Kiršos (1891 – 1964) namą, 1973
Naujai įsikūrusioje Prasmių galerijoje Zarasuose 2024 m. vasaros sezoną pristatomi menininkai, kūrybos praktikose puoselėjantys gamtojautą.
Vyksta poezijos skaitymai, knygų pristatymai, meno edukacijos, kūrybinės ekspedicijos. Galima įsigyti autorinių kūrinių.
Plačiau apie galerijos viziją https://www.menobangos.lt/indre-klimkaite-arciau-saves-sve
Sveiki atvykę į Zarasų krašto muziejų į senoviškų Radijo aparatų pasaulį.
Didžiąją dalį užima senoviškų radijo aparatų kolekcija. Švelnūs radijo garsai jus nukels į tolimą praeitį – kai radijo imtuvas prilygo stebuklui, ir žmonės „gaudė“ kiekvieną perduotą žinią. „Lai nenutyla Lietuviškas balsas tautai ir pasauliui“ – buvo transliuojama švenčian
Salako pažintinis takas – tai istorinį Salako miestelį ir jo apylinkes reprezentuojantis, beveik 5 km ilgio, žiedinis maršrutas.
Pažintinio tako rodyklės palydės Jus mediniu taku Luodžio ežero pakrante, apžvalgos bokštelio link. Nuo bokštelio galėsite grožėtis Luodžio ežero panorama, patogiai stebėti vandens ir miško paukščius. Pažintinio tako informaciniuose stenduose atrasite Luodžio ežer
Salako miestelio senosios žydų kapinės Kapinėse, kurios apaugusios mišku (palei vakarinį ir pietinį teritorijos pakraštį), krūmais, vyrauja granitiniai, nors esama ir kelių betoninių paminklų. Kapinėse daug nuvirtusių ir susmegusių antkapinių paminklų, jų fragmentų. Viso suskaičiuojama 570. Juose hebrajų kalba iškalti užrašai: vardai, tėvų vardai, mirimo data pagal žydų kalendorių. Paminklo apačio
Skulptūra skirta Zarasų rajono laisvės kovų dalyviams atminti. Granito skulptūra – surištas Angelas kardu perkertantis pančius. Jo - autorius Gintaris Juozas Česiūnas Šis paminklas skirtas už Lietuvos laisvę kovojusiems nukentėjusiems ir žuvusiems zarasiškiams.
Zarasų miesto širdyje, šalia Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios, yra įrengtas skveras, kurio centre yra pastatyta skulptūra „Metamorfozė“ bei paminklas Holokausto aukoms atminti. Turistai, lankydami Zarasų miesto kultūros paveldo objektus, užsuka į šį skverą pasigrožėti įspūdinga skulptūra bei pagerbti Holokausto aukas.
Medinės skulptūros simbolizuoja šešis ežerus, supančius Zarasus.
2024 m. - šviesuolio Antano Poderio metai
Minint Antano Poderio 160 – ąsias gimimo metines, Zarasų raj. savivaldybė 2024 metus paskelbė aušrininko, pirmojo lietuvių kalbos mokytojo Zarasų krašte, šviesuolio A. Poderio metais. Aplankykite A. Poderio memorialinį muziejų Salako miestelyje.
Poderio gatvė nr. 6 - dviejų aukštų medinis, įdomios konstrukcijos namas, statytas 1906
.png)
.png)
.jpg)