LANKYTINOS VIETOS
Įvairus ir įsimintinas Zarasų rajonas visus atvykusius pasitinka nepaprasto grožio gamtos kampeliais, garsiais kultūriniais renginiais, įspūdingomis turistinėmis vietovėmis. Nenustebkite išgirdę žodžius ,,didžiausias Lietuvoje Drukšių ežeras“, ,,seniausias Pabaltijyje Stelmužės ąžuolas“, ,,analogo Lietuvoje neturintis apžvalgos ratas virš Zaraso ežero“, ,,išskirtinis 300 m. menantis Šlyninkos vandens malūnas“, ,,menininkų rezidencija vadinamas Kultūros centras Dusetų dailės galerija“ ir dar daugiau. Apie šią vietovę neužtenka išgirsti, ją reikia pamatyti, pajusti, paragauti, pažinti ir, be abejo, pamilti.
Antalieptės kraštotyros muziejus
Antalieptės krašto muziejaus įkūrėjas – Algimantas Žilėnas. Muziejus įkurtas Antalieptės vidurinės mokyklos labai kukliose patalpose. Kambarėlis, kuriame buvo pradėtos kaupti kraštotyrinės vertybės, buvo labai mažas – vos 18 kvadratinių metrų. Už labai kuklų atlyginimą muziejui vadovavo istorijos mokytojai. Ilgiausiai – Jonas Vitkauskas. 1976 metais likvidavus Antalieptės žemė
Antazavės dvaro parkas
Antazavės dvaro parkas įkurtas XVIII a. pabaigoje. Jis išsidėstęs nuo rūmų ežero link besileidžiančiose terasose, užima 5,5 ha plotą. Priešais rūmus yra iki šių dienų išlikęs parteris su geometriniam planui būdingais  takais ir želdiniais. Parką puošia keturi tvenkiniai, apatinėje terasoje esantis Žalvės ežeras. Pokario metais parko teritorijoje įsikūrė Antazavės vaikų globos namai ir vidurin
Apžvalgos ratas ir Zaraso ežero pakrantė
2011 m. atidarytas apžvalgos ratas – analogo Lietuvoje neturintis architektūros statinys. Praeinantiems 17 m. aukščio ratu atsiveria Zaraso ežero panorama. Nusileidus laipteliais žemyn galima keliauti Zaraso ežero pakrantę juosiančiu taku arba patogiai įsitaisyti ant suolelių ir mėgautis vandens telkinio kraštovaizdžiu. Statinio architektas Š. Kiaunė. 1,4 km. ilgio Zaraso ežero pakrantė j
Obeliskas Sankt Peterburgo - Varšuvos traktui atminti
1845 m. Sankt Peterburgo-Varšuvos plento nutiesimui įamžinti buvo pastatytas 11,1 metro aukščio ketaus obeliskas su  masyviu Rusijos imperijos herbu ir  užrašu „Po velenijem gosudaria imperatora Nikolaja I sooruženana sipnaja doroga ot Kovno do Dinaburga 193 versti. 1836 g.“ Autorius – Petr Šteinkeller. Pirmosios Nepriklausomos Respublikos metais, nuėmus herbą, obeliska
Šaltupės koplytėlė
Šaltupės koplytėlė stovėjo šiaurinėje Zarasų miesto dalyje, prie Šaltupės gatvės. Koplytėlę 1824 m. pastatė Antanas Zarenbergas. Ji buvo iš plytų, tinkuota ir baltai nudažyta. Viršuje, po stogeliu, buvo nedidelė arkos formos anga, kurioje stovėjo Kristaus statulėlė. Žmonės šią statulėlę laikė stebuklinga. Apie koplytėlės atsiradimą sklando įvairių pasakojimų. Pasakojama, kad vieną audringą dieną ž
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Neobarokinio stiliaus bažnyčia pastatyta ant vienos iš aukščiausių vietų mieste. Statinys stačiakampio plano, vienanavis. Pagrindiniame fasade tarp plataus banguoto profilio frontono iškilę du bokštai. Keturių tarpsnių bokštų viršutinės dalys aštuoniasienės, su barokinių formų šalmais, rutuliniais antstatais ir ažūriniais kryžiais, fasado ir bokštų angos skirtingų dydžių ir formų. Bažnyčioje yra t
Gražutės regioninio parko Lankytojų centras su Salako krašto etnografine ekspozicija ir Vidos Žilinskienės ,,Jūrų muziejus"
Lankytojų centras – tai vartai į Gražutės regioninį parką, vieta, kurioje geriausia suplanuoti ir pradėti savo kelionę po parką. Lankytojų centre teikiama profesionali, visapusiška informacija apie Gražutės regioninio parko lankytinas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę. Jums nemokamai suteiksime išsamią informaciją apie muziejus, amatų centrus, pažintiniu
Kalbininko Kazimiero Būgos memorialinis muziejus
Muziejaus ekspozicijose pasakojama apie garsaus kraštiečio mokslo metus, profesinę veiklą, mokslo darbus ir jo atminimo įamžinimą, eksponuojamos šeimyninės nuotraukos ir relikvijos, viename kambarių autentiškais baldais ir daiktais atkurtas K. Būgos gyvento laikmečio interjeras. Pabuvoję taip mylėtoje K. Būgos gimtinėje, įprasminsite savyje kiekvieno mūsų įgimtus dalykus: tėvų žemės, papročių ir k
Kultūros centras Dusetų dailės galerija
Dusetų dailės galerijos kūrimosi pradžia – 1972-ieji. Tais metais Dusetų Kazimiero Būgos vidurinėje mokykloje (dabar Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija) mokytojo, dailininko, vėliau mokyklos pavaduotojo, direktoriaus Raimondo Gapšio rūpesčiu buvo įvestas sustiprintas dailės mokymas. Miestelyje susibūrė gabių dailės mokytojų, atsidavusių ne tik pedagogikai, bet ir kūrybai, branduolys. Dailinink
Medžio drožėjas Erikas Čypas
Medžio drožėjas Erikas Čypas – sertifikuotas tautodailininkas, įkūręs Amatų centrą, kuriame kuria vienetinius medžio drožinius ir organizuoja edukacines programas norintiems išmokti drožti. Erikas Čypas yra žinomas kaip tautodailės mėgėjas, taip pat plačiai žinomi jo drožiniai, ypač populiarios prieverpstės. Eriko Čypo personalinės parodos buvo surengtos Zarasuose, Salake, Kriaunose, Anykšči
Nepriklausomybės paminklas Zarasuose
Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę karių savanorių (1919-1920 m. nepriklausomybės kovų) atminimą pagerbė pavasarininkai, kurie 1924 m. pastatė obeliską. Penkių metrų aukščio iš akmenų sumūrytas obeliskas stovi Zarasų katalikų kapinėse Turmanto gatvėje. Jo viršuje kryžius, o sienoje niša, kurioje už stiklo – medinis kryželis.
Zaraso ežero Didžioji sala
44 ha ploto sala – antroji pagal dydį sala Lietuvoje, Zarasų miesto lopšys, poilsio, kultūrinių ir sportinių renginių vieta visais metų laikais.
Zarasų Sėlių aikštė
Tai urbanistikos paminklas, kurio vertę lemia savitas taisyklingas planas su radialinių – žiedinių gatvių tinklu ir viena, kompoziciniu atžvilgiu ypač pabrėžta, Sėlių aikšte, į kurią sueina visos radialinės gatvės. Tai vienintelis tokios formos miesto planas Lietuvoje tarp XIX a. taip vadinamų rusų miestų pavyzdžiu planuotų vietovių.      
Zarasų Visų Šventųjų stačiatikių cerkvė
1839 m., Zarasų mieste, tuomet vadintame Novoaleksandrovsku, buvo pastatyta stačiatikių cerkvė, pavadinta Gospodnia vardu. Šioje cerkvėje buvo nemažai graikų stiliumi tapytų ikonų, saugotas Dievo Motinos paveikslas, puošęs Suvieko unitų vienuolyną, laikytas stebuklingu ir garbintas ne tik stačiatikių, bet ir katalikų. 1869 m. mieste apsilankius M. Muravjevo įpėdiniui A. Potapovui, buvo nutarta šal
Degučių pažintinis takas
Degučių pažintinis takas (2 km) skirtas Degučių kraštovaizdžio draustinio vertybėms pristatyti. Apsilankę take susipažinsite su šimtamečio pušyno augalija ir gyvūnija, pamatysite paslaptingąjį akivarą, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas pelkių orchidėjas, užkopsite į vaizdingą Degučių piliakalnį. Takas paženklintas rodyklėmis ir mėlynos spalvos ženklais. Dauguma lankytojų nustemba dėl gamtos kvap
Medžio drožėjai, tautodailininkai Gediminas ir Rita Kairiai
Zarasų rajone daugelis pažįsta Degučių kaime gyvenančius medžio drožėjus, tautodailininkus - senojo šaukščiaus, kubilininkystės, stalystės ir žaislininkystės amatų puoselėtojus Gediminą ir Ritą Kairius. Ieškant naujų pomėgių sau bei norint susipažinti su įdomiais žmonėmis, nuvykite į Degučius. Su medžio drožėjais, tautodailininkais, Rita ir Gediminu Kairiais laikas tikrai neprailgs, o nepastebimai
Ramūno Čižo alaus darykla ir senovinių alaus įrankių ekspozicija
Ramūnas Čižas – ketvirtas aludaris giminėje, gaminantis alų, kurio receptūra šeimoje žinoma nuo 1863 m. R. Čižas - kulinarinio paveldo pradininkas Zarasų krašte. Vasaros metu galima bus paragauti stirnienos, elnienos, šernienos, bebro, ir laukinių paukščių. Jų gamybai naudojami tik lietuviški produktai, maistas ruošiamas pagal tikrus senovinius lietuviškus receptus. Čia taip pat įsteigta sen
Sartų regioninio parko lankytojų centras
Lankytojų centro ekspozicijoje įrengti informaciniai terminalai, filmų peržiūros įranga, interaktyvūs stendai, atkuriami gamtos garsai, kad lankytojai patirtų betarpišką gamtos suvokimo jausmą. Ekspozicinėje sienelėje esančiuose monitoriuose galima pamatyti filmuką apie Sartų ežero atsiradimą, regioninio parko simbolį – ausuotąjį kragą. Surasite išsamią informaciją apie gamtos ir kultūros
Skulptūra ,,Elniažuvė“
Ji skirta Zarasų miesto 500 metų jubiliejui įamžinti, atidengta 2006-aisiais rugpjūčio 13-ąją. Jos autorius – skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Henrikas Orakauskas. Skulptūra simbolizuoja Zarasų miesto herbą.   
Velikuškių II (Sala) piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Sartų ežero Bradesių (kitaip – Stintinės) įlankos rytinio galo krante, tarp Zalvės ežero ir Zalvės upelio kairiajame krante. Iš trijų pusių piliakalnį supa vanduo, iš ketvirtos – drėgna tarpukalvė, todėl piliakalnis dar žinomas Salos pavadinimu. Piliakalnio aikštelėje išliko kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta lipdytinės lygiosios keramikos fragmentų, geležies š
Zarasaičio ežero paplūdimys
2014 m. gegužės mėn. atidarytas Zarasaičio ežero paplūdimys pagal architektūrinio kolektyvo „a2sm“ projektą įgavo humanišką šiuolaikišką pavidalą.  Zarasaičio ežero paplūdimys su atviru plaukimo baseinu jau keletą dešimtmečių laikomas Zarasų miesto poilsiautojų traukos centru.  Daugelio kartų žmonėms įsimintinos vasaros Zarasuose asocijuojasi su šuoliais nuo dešimties metrų š
Zarasų sentikių cerkvė
Sentikiai – tai Bažnyčios ir religinės bendruomenės, nepripažįstančios XVII a. rusų Stačiatikių Bažnyčioje patriarcho Nikono (1652-1666 m.) įvykdytos reformos ir saugančios senąsias religines tradicijas ir apeigas. Dabartinė sentikių cerkvė pastatyta ir pašventinta 1992 metų pabaigoje, iš Polivarko perkėlus medinę cerkvę ir ją apmūrijus plytomis. Statant šią cerkvę, dalis medienos buvo pa
Ilgašilio pažintinis takas
Šis takas – viena iš NATURA 2000 teritorijų, kuri įsteigta išsaugoti biologinę įvairovę ir gamtos sukurtas vertybes. Takas yra trumpas – vos 240 metrų ilgio. Įrengtu mediniu taku per pelkę keliaujantys lankytojai gali susipažinti su saugomomis pelkinėmis buveinėmis, čia augančiomis retų augalų rūšimis, vykdomais gamtotvarkos darbais. Besidomintys gamtos palikimu šiame take gali rasti p
Napoleono akmuo
Salako akmuo, vad. Napoleono akmeniu Napoleono akmuo žmogaus apdorotas riedulys (akmuo pilkas smulkiagrūdis granitas, trikampės piramidės nupjauta viršūne formos, maždaug 1,25x1,2x0,9 m dydžio ir iki 0,5 m aukščio nuo dabartinio žemės paviršiaus. Akmens šiaurės – rytinėje plokštumoje iškaltas 20 cm skersmens apskritimas, nuo kurio eina apie 40 cm ilgio kryžius su dvejomis kryžmomis ir puslan
Sartų ežeras
Ežeras tyvuliuoja 1332 ha plote, yra unikalus hidrografiniu požiūriu: sudarytas iš kelių atšakų. Savo ilgumu Sartai nusileidžia gal tik Dubingiams. Užtai nė vienas Lietuvos ežerų negali su Sartais susilyginti atšakų gausumu. Dusetose, šio ežero pakrantėje, sukurta patraukli erdvė poilsiui ir gražiam kraštovaizdžiui pažinti: įrengtos pavėsinės, takai, sūpuoklės, informatyvus stendas, tiltelis, prie
Stelmužės bažnytinio meno muziejus Viešpaties Jėzaus kryžiaus bažnyčioje
Senoji Stelmužės bažnyčia laikoma seniausia medinės architektūros palikimu Lietuvoje. Pastatyta prieš 1596 m. kaip kilmingos, iš Vestfalijos kilusios giminės fon Berkų šeimos koplyčia.     Nors Įvairiuose šaltiniuose pateikiama, kad ji galutinai įrengta 1650 m. Zarasų krašto muziejaus knygoje ,,Stelmužės XVII A. Dvaro istorija“, minima, kad ji galėjo būti pastatyta
Stelmužės dvarvietė
Stelmužės dvarvietė žinoma jau nuo XVI amžiaus vidurio. Manoma, kad prieš atsirandant dvarui čia stovėjo pilis. Nors dvaro rūmai šimtmečiams bėgant ir neišliko, viename įdomesnių kaimų Aukštaitijoje vis dar galima aptikti likučių, liudijančių apie kažkada virusį dvaro gyvenimą. Ilgą laiką protestantiškoje aplinkoje klestėjusi dvarvietė ir šiandien vilioja grupes atvykėlių tiek iš Lietuvos, tiek iš
Totorių kapinės
Salako miestelio totorių kapinės. Akmeninė tvora Salako mstl. senąsias kapines skiria nuo totorių kapinių. Kada įkurtos Salako totorių kapinės duomenų nėra. Išlikę akmeniniai antkapiai byloja apie pirmuosius laidojimus XX amžiaus trečiame dešimtmetyje. Kapinės veikia ir dabar. Paskutinis palaidojimas yra 2019 metų. Mirusieji jose laidojami netgi iš kitų miestų. Viso kapinėse yra 59 ar 60 palaidoji
Zaraso ežero Didžiosios salos paplūdimys
Zaraso ežero saloje veikia pagrindinis miesto paplūdimys, kur vasaros sezonu yra didžiausia poilsiautojų koncentracija. Tai yra visiems zarasiečiams svarbi poilsio, pramogų, ramybės, žalumos vieta.
Zarasų krašto muziejus
Apsilankę muziejuje galėsite apžiūrėti ekspozicijose įamžintą krašto istoriją, senus dokumentus, žvejybos ir medžioklės įrankius bei trofėjus, bažnytinę literatūrą, rūbus, kraštiečio dailininko M. Šileikio darbus, sakralines skulptūras, kraštui būdingų senovinių audinių ir lovatiesių pavyzdžius. Muziejuje nuolatos veikia ir įvairios laikinos parodos, vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, valstybin
Antalieptės marios
Antalieptės marios susiformavo 1959 metais, kai buvo patvenkta Šventosios upė ties Jūžinto ežeru ir pradėta eksploatuoti Antalieptės hidroelektrinė. Vandens lygis, pakildamas septyniais metrais ir užliedamas 26 ežerus, iš kurių didžiausi – Dusetas (519,1 ha), Diegis (104 ha), Jūžintas (98 ha), Uolys (72 ha), Abisavas (61 ha), Zazubras (46 ha), suformavo reto gražumo, sudėtingiausią konfigūra
Antalieptės Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia
1732 m. Jonas Mykolas Strutinskas ir jo žmona Rožė Platerytė pradėjo statyti baroko stiliaus dabartinę bažnyčią ir dviejų aukštų mūrinį vienuolyną, kuriame įsikūrė 1734 m. basieji kermelitai. Jis baigtas statyti 1763 m. Pastatyta barokiniame stiliuje. Po bažnyčia ir vienuolyno rūmais yra daug rūsių, kurie net iki šių dienų nėra ištirti. Juose palaidoti vienuoliai ir bažnyčios fundatoriaiStrutinska
Antazavės Dievo apvaizdos bažnyčia, varpinė ir šventorius
Antazavės centre 1794 metais pastatyta medinė, barokinio stiliaus, kryžminė, stačiakampio plano, 33 x 17 m dydžio ir apie 24 m aukščio trinavė Dievo Apvaizdos bažnyčia. Bažnyčia buvo ręsta iš sienojų, apkalta skeltinėmis, o paskui tašytomis lentomis, kurios pritvirtintos kalvių darbo vinimis. Bažnyčios išorė – sudėtingų formų: centriniame fasade keturių medinių kolonų portekas, antras aukšta
Arkivyskupo M. Reinio gimtinė
Arkivyskupo M. Reinio sodybos gyvenamasis, statytas 1871-1872 m. Namas pailgo stačiakampio plano, dvigalis, 1 aukšto su mansarda ir priestatais. Namo stogo forma – dvišlaitė (prieangio rytiniame fasade vienšlaitė). Namas dengtas lygia skarda (kiti stogo elementai – tūriniai stoglangiai vakariniame fasade ir du tinkuoti plytų mūro dūmtraukiai). Būdinga medinė, gegninė stogo konstrukcija
Avilių Švenčiausio Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia
Bažnyčia medinė, turi baroko architektūros bruožų, bazilikinė, liaudies architektūros formų, stačiakampio plano su bokšteliu 1875 metais buvusią koplyčią Vencavų dvarininkai Krivičiai atnaujino, išplėtė ir padarė bažnyčia. Medinė Avilių kaimo bažnyčia yra tradicinės formos – pailgas stačiakampis su kukliu fasadu be portiko. Trikampis frontonas papuoštas puslankiu langu su spindulių padalo
Jaskoniškių pažintinis takas
Takas vingiuoja per smėlėtą pušyną, kuris nuo seno vadinamas Smalinyčia. Jame galite pamatyti meletos iškaltą uoksą, stebėti miško „sanitarų“ genių nuveiktus darbus, o jeigu atidžiai klausysitės jus lydinčių paukščių čiulbesio – galbūt išgirsite jums negirdėtų giesmių. Pažintinio tako stendai padės Jums atkreipti dėmesį į kai kuriuos gamtos objektus. Sužinosite, kaip atsiranda ša
Nepriklausomybės paminklas Salako miestelyje
Lietuvos Nepriklausomybės paminklas pastatytas 1930 m., veikiant Salako tautininkų sąjungai. Paminklo autorius – profesionalus skulpt. Maksas (Mordechajus) Farbmanas (Max Mordechai Farbmann). Paminklo statybą finansavo Salako vaistininkas Mačius. Paminklo statybos darbus atliko: Petras Jasinavičius (už darbą gavo 200 Lt) – Silvo. Jis gyveno Zarasų rajone, Salako apylinkėje, Salako mies
Sartų ežero pakrantė
Sartų ežero pakrantė, esanti netoli Dusetų miestelio centro (apie 700 m.), yra pilnai sutvarkyta, įrengtas pliažas, persirengimo kabinos, sūpuoklės, pakrantė apsėta žole, įrengti suoliukai, pastatyti treniruokliai.
Šlyninkos vandens malūnas
Šlyninkos Vandens Malūnas – 300 metų iki šių dienų veikiantis technikos paveldo statinys su autentiška įranga. Čia gaminami tautinio paveldo miltai, kruopos, sėlenos. Šalia malūno amatų namuose jums pasiūlys čia kepamos tautinio paveldo ruginės, kvietinės duonos, įvairių kepinių, senovinių patiekalų gaminamų iš čia sumaltų miltų. Atsigaivinti galėsite žolelių arbata, duonos gira, lietuviš
Baltriškių kaimo šv. Kazimiero bažnyčia, Tiberiados bendruomenės vienuolynas
Tiberiados bendruomenė – katalikiškos vienuolių brolijos nariai iš Belgijos, kurie čia nuolat gyvena nuo 2001 m. Dabar ją sudaro tik apie 20 vienuolių. Dauguma iš jų gyvena Belgijoje, keli misijose Konge ir Filipinuose. Šios brolijos nariams būdingas dėmesys broliškam gyvenimui, jo kokybei, pasitikėjimas, pranciškoniško gyvenimo būdo populiarinimas. Pasak brolio Marko, Baltriškės čia gyvenan
Dusetų skulptūrų parkas
Skulptūrų parkas atidarytas 2008 metų vasarą, Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalkai pradėjus Sartų ežero pakrantės atnaujinimo darbus. Kasmet parke pastatomi nauji kūriniai – Dusetų dailės galerijos organizuojamų projektų rezultatas.
Pažintinis takas „Ąžuolas“
Tai pirmas Lietuvoje privačioje valdoje įrengtas pažintinis takas Veprio kraštovaizdžio draustinyje. Pažintinio tako „Ąžuolas“ tikslas supažindinti lankytojus su pavyzdiniu saugomoje teritorijoje esančio miško tvarkymu, su miškų gamtinėmis vertybėmis ir juose nuolat vykstančiais procesais, sužinosite, kaip naudoti medieną darant kuo mažesnį poveikį miške gyvenančioms įvairių organ
Poeto Pauliaus Širvio gimtinė
Poeto Pauliaus Širvio gimtinė – Padustėlio kaimas. Čia yra ir išlikęs jo gimtasis namas. Nors vidun į sodybą užeiti negalima ir ten nėra įrengtų ekspozicinių stendų, atvykę čia galės pamatyti vietą ir pajusti dvasią, kur, pasak paties poeto, prasidėjo jo „kelias su beržynėliais, pušynėliais, su tyliais liūdnais smutkeliais prie upelių-šaltinėlių“ ir „veda giriom pro Sartus
Stelmužės ąžuolas
Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas iš seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias medis. Spėjama, kad jo amžius yra apie 1000-1500 ar net 2000 metų. Ąžuolas yra 23 m. aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties prie žemės (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų). Stelmužės ąžuolas – medis, matęs nemažai. Čia užklysdavo Lietuvos kunigaikščiai, kryžiuočių ir kalav
Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo vieta prie Ilgio ežero
1967 metų birželio 30 dieną, apie vidurnaktį, Juozas Kriauklys (15 metų) su pussesere Albina Skvarčinskaite (16 metų) motociklu iš giminaičių važiavo namo. Staiga ant Ilgio ežero jie išvydo šviesą, o važiuodami per tiltelį ant sutrūnijosio polio pamatė jauną nepaprasto grožio mergaitę. Paaugliai išsigando, motociklas užgeso, tad šiek tiek prariedėjo, o paskui nuvažiavo tolyn. Iš išgąsčio nei paaug
Dusetų Šv. Trejybės bažnyčia
Dabartinė, mūrinė bažnyčia – prieš tai Dusetose viena po kitos buvusios medinės bažnyčios – baigta statyti 1888 metais.  Šaltiniai teigia, kad bažnyčia statyta parapijiečių lėšomis ir slaptomis aukomis, rinktomis visoje Žemaičių vyskupijoje. Bažnyčios viduje yra trys altoriai, kuriuose saugoma dalis senųjų L. Gogelio skulptūrų. Dusetų bažnyčioje yra vienas istorinis (vargonai)
Lygumų akmuo
Netoli Stelmužės dvaravietės Lygumų miške slepiasi Lygumų akmuo. Jo ilgis – 18m, ir manoma, kad dydžiu jis gali lenkti net Puntuką, taip kaip didžioji jo dalis yra po žeme, o archeologų akmuo kol kas nėra tyrinėtas. Akmens paviršius labai platus. Pasakojama, jog medžiotojai čia rinkdavęsi aptarinėti savo reikalų. Jis turi ir savo legendą. Pasak jos,Velnias Milžinas (ne veltui jis dar vadinam
Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia
Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčios kompleksas yra XX a. pr. istorizmo laikotarpio. Bažnyčia yra stačiakampio plano, su žemesnėmis šoninių navų dalimis, pusapskrite apside ŠV pusėje, su stačiakampio plano keturių į viršų siaurėjančių tarpsnių, kurių pirmasis - dviejų aukštų, bokštu PR fasade, vienaaukčiais zakristijų priestatais ŠR, PV pusėse, su rūsiu ŠR dalyje. Bažnyčios vidus t
Šavašos pažintinis takas
Šavašos pažintinis takas. Šavaša – ypatinga Lietuvos upė. Jos slėnio vaizdingiausia atkarpa pačiame žemupyje, kuriame įrengtas Šavašos pažintinis takas. Čia upės slėniai – svaiginančio aukščio, o vandenys krenta net 8-11 metrų kas vieną kilometrą. Kaip tikroje kalnų upėje! Šavašos kintanti nuotaika ir malonus čiurlenimas pavergs kiekvieno keliautojo širdį, o aukšti slėniai, kraštovaizd
Vergų bokštas
Vergų bokštas–tai nedidelis, aukštokas keturkampis pastatas storomis sienomis ir angomis viršutinėje dalyje, pastatytas iš netašytų lauko akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio? esantis Stelmužės parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero. XVII-XIX a. čia buvo dvaras, kurį iš pradžių valdė vokiečiai Folkerzamai, o vėliau caro dvariškiai Valujevai, kurie garsėjo savo žiaurumu. Pastatytame
© 2014-2020 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas