Lietuvos Nepriklausomybės paminklas pastatytas 1930 m., veikiant Salako tautininkų sąjungai. Paminklo autorius – profesionalus skulpt. Maksas (Mordechajus) Farbmanas (Max Mordechai Farbmann). Paminklo statybą finansavo Salako vaistininkas Mačius. Paminklo statybos darbus atliko: Petras Jasinavičius (už darbą gavo 200 Lt) – Silvo. Jis gyveno Zarasų rajone, Salako apylinkėje, Salako miestelyje, Daugailių gatvėje Nr. 23. Taip pat paminklo statybose dalyvavo ir Mykolas Traigys iš Lelečkų kaimo. Jie paminklą su skulptūromis liejo 3 dienas. Pirmiausiai, buvo suformuotas mažasis paminklo maketas. Ji iš molio sukūrė Maksas Farbmanas – Rytvė. Tada, kluone pagal tą maketą buvo formuojamas iki šiol bestovintis paminklas. 1930 m. iškilusiam paminklui (5,31 m aukščio 4,64 m pločio) būdinga, jog jis sudarytas iš platformos – pamato, stačiakampio pjedestalo – cokolio, ant kurio pastatytas stačiakampis, į viršų smailėjantis obeliskas. Prie obelisko yra berniuko su fakelu (aukštis 222 cm, apimtis apie 80 cm) ir moters (141 cm aukščio ir 80 cm skersmens) figūros. Lipdant šias figūras pozavo Salako miestelio gyventojai M. Beinorytė ir Eugenijus Šakalys. Nulipdytas iš molio skulptūras ir detales darbininkai aptepė aliejumi, padengė nestoru gipso sluoksniu. Po to, supjausčius į dalis, skulptūros ir detalės buvo sumontuotas ant pjedestalo. Į paminklo pjedestalą buvo įmūrytas butelis su paminklo statymo data, žiniomis apie statytojus, sąlygomis ir keletu monetų. Paminklo akmenų mūro pamatas yra lieto betono trapecijos formos cokolis su trijų pakopų laipteliais šiaurės rytų – 90 cm, šiaurės vakarų – 126 cm, pietvakarių – 90 cm fasaduose ir keturiais keturkampio plano 28x28 cm storio ir 65 cm aukščio stulpeliais cokolio kampuose. Apatinės cokolio laiptelių pakopos iš dalies uždengtos išklojus plyteles. Paminklo lieto betono postamentas yra su pakopa viršuje ir stačiakampe niša pietvakariuose fasade 48 cm ilgio, 35 cm pločio, 116 cm aukščio. Pietvakariniame paminklo fasado nišoje įkomponuota granito plokštė su įrašu „VARDAN TOS LIETUVOS VIENYBĖ TEŽYDI. / V. KUDIRKA“. Paminklo dviejų tarpsnių obeliskas yra iš lieto betono. Jis stačiakampio plano. Obelisko pirmą ir trikampio plano antrą tarpsnius jungia trys rutuliai fasadų įgilinimuose. Paminklo obelisko pietvakarinė fasado skulptūra, vaizduoja tautiniais rūbais apsirengusią priklaupusią merginą, kairėje rankoje laikančią ąžuolo lapų girliandą. Obelisko šiaurės – rytų fasado skulptūra, vaizduoja stovintį vyrą, nuleistoje kairėje rankoje laikantį skydą, iškeltoje dešinėje – liepsnojantį fakelą. Galiausiai, obelisko šiaurės – vakarų – fasado skulptūrinė kompozicija, vaizduoja ant patrankos vamzdžio padėtus kardą, šalmą ir ąžuolo lapų girliandą. Nepriklausomybės paminklas atidengtas 1930 metų rugsėjo 28 d., minint Vytauto Didžiojo 500 metų mirties jubiliejų ir 1918-1920 m. Nepriklausomybės kovas. Paminklo atidengimo ir pašventinimo metu greta gatvės, abipus paminklo buvo pasodinti ąžuolai, pavadinti „Vilniaus medžiu" ir „Tautos vado ąžuolu”. Ąžuolas, vad. „Vilniaus medžiu“ išlikęs iki šių dienų. Prie šio paminklo rinkdavosi Salako gyventojai paminėti tautinių švenčių. Vieta paminklui parinkta ne atsitiktinai. Dar apie 1740 metus čia buvo įkurtas šv. Augustino reguliarių kaunauninkų vienuolynas ir bažnyčia. Kada vienuolynas ir bažnyčia išnyko – neaišku. Po 1918-1920 metų čia buvo įruoštos kapinės kariams savanoriams. Vaduojant Salaką iš bolševikų, ties Salaku žuvo eil. J. Martinonis, eil. P. Bobinas ir eil. A. Savukas. Kartu čia palaidotas ir Lietuvos savanoris Aleksas Katinas, žuvęs Biržūnų kaime ir kt. Visi buvo suguldyti tvarkingomis eilėmis. Ant jų kapų išrikiuoti kryželiai. Čia buvo palaidoti ir vokiečių kariai, tačiau juos vokiečiai vėliau iškasė ir pervežė į Utenos kapines. 1950 m. šie karių ir savanorių kapai buvo sunaikinti, kryželiai išversti. Tarybiniais metais buvo bandyta paminklą nugriauti. Tam už puslitrį buvo samdomi kaimo girtuokliai. Tačiau tokius nedorėlius su visais traktoriais išvydavo vietiniai gyventojai. Galiausiai paminklą buvo nuspręsta neultralizuoti. 1950 m. Dūkšto rajono vykdomojo komiteto pirmininkui Juškėnui įsakius buvo pasamdytas Salako miestelio gyventojas Mykolas Vaičys, kad užtinkuotų skulptūrų ir greta jų buvusius tautinius simbolius. Šis pakluso. Tačiau 1988 metais skulptūros ir dekoro elementai buvo restauruoti. Visgi, ne visi dekoro elementai atgavo savo pirminę formą ir dydį. Vienas iš tokių neatitikimų obelisko ŠV fasado Vyčio kryžiaus bareljefas (buvę matmenys: 21x21x6 cm) skyde ir ŠR fasado obelisko antro tarpsnio Vyčio kryžiaus bareljefas. Apibendrinant, Salako Nepriklausomybės paminklas tai tipiškas tarpukario laikotarpio paminklų laisvei modelis: su modifikuota obelisko, stipriai išvystyto postamento struktūra.