Napoleono akmuo
2609279882555.jpg3972597793754.jpg19581-kristinaivanovaite752681.jpg2019-kristinaivanovaite384969.jpg20191-kristinaivanovaite690299.jpg20192-kristinaivanovaite778447.jpg20194-kristinaivanovaite546226.jpg20195-kristinaivanovaite149572.jpg20197-kristinaivanovaite744648.jpgzenklupalyginimas-kristinaivanovaite183872.jpg
2609279882555.jpg3972597793754.jpg19581-kristinaivanovaite752681.jpg2019-kristinaivanovaite384969.jpg20191-kristinaivanovaite690299.jpg20192-kristinaivanovaite778447.jpg20194-kristinaivanovaite546226.jpg20195-kristinaivanovaite149572.jpg20197-kristinaivanovaite744648.jpgzenklupalyginimas-kristinaivanovaite183872.jpg

Salako akmuo, vad. Napoleono akmeniu Napoleono akmuo žmogaus apdorotas riedulys (akmuo pilkas smulkiagrūdis granitas, trikampės piramidės nupjauta viršūne formos, maždaug 1,25x1,2x0,9 m dydžio ir iki 0,5 m aukščio nuo dabartinio žemės paviršiaus. Akmens šiaurės – rytinėje plokštumoje iškaltas 20 cm skersmens apskritimas, nuo kurio eina apie 40 cm ilgio kryžius su dvejomis kryžmomis ir puslankiu. 7 cm žemiau apskritimo yra 20 cm ilgio ir 7 cm aukščio puslankis, 16 cm žemiau jo yra 10 cm kryžma, kurios galuose yra 3-3,5 cm ilgio skersiniai. Dar 5 cm žemiau yra kita 6 cm ilgio kryžma. Kiek aukščiau apskritimo dar prieš II pasaulinį karą buvo matyti lygiakraštis kryželis. 1970 m. atliekant archeologinius žvalgymus prie akmens kultūriniame sluoksnyje atrasti pavieniai archeologiniai radiniai – žiestų puodų šukės. Akmens pietiniame šone aptikta 1,8x1,2 m dydžio duobė užpildyta maždaug 0,45 cm storio tamsia juoda žeme su degėsiais. 1925 m. buvo užrašytas kraštotyrininko Jurgio Elisono pasakojimas, jog ant akmens yra iškalti lėkštė, šaukštas ir šakutė su kuriais Napoleonas valgęs (pietavęs), keliaudamas 1812 m. į Maskvą. Taip pat senolių pasakojama, jog lėkštę, šaukštą ir šakutę iškalė 1812 m. Napoleono kariai. Šie išnaudojo akmenį, kaip simbolį – paminklą, iškaldami jame valgymo reikmenis. Taip valdžiai buvo bandoma parodyti, ko Napoleono kariams – atėjūnams labiausiai trūko (maisto) svečioje šalyje. Kiti tyrėjai nelinkę sutikti su tautosakiniais pasakojimais, todėl mano, jog Salako akmuo turėtų būti siejamas su 1554 m. įvykusiu žemės valdų atribojimu tarp Vilniaus vyskupijos (valdė šiaurines Salako žemes) ir Salako-Luodžių dvarininkų Petkevičių (valdė pietines Salako žemes). Ieškoję istorinės tiesos tyrėjai, vienas jų Petras Tarasenka, bandė įrodyti, jog Salako akmenyje yra iškalti saulės kulto simboliai. Taigi, akmenį buvo bandyta prilyginti saulės kulto aukurui, sietinam su pagonybe. Vėlesni tyrėjai teigė, jog tai ne tik saulės kulto aukuras, bet ir krikščionybės atėjimą į šiaurės – rytų Lietuvą liudijantis objektas. Tai bandyta įrodyti teigiant, jog greta realistinio saulės atvaizdo randamas ir kryžius. Todėl šis akmuo sietas ir su senovės lietuvių laidojimo apeigomis ir perėjimu nuo pagonybės į krikščionybę.

Kontaktai:

Salakas, Salako sen., Zarasų raj.
GPS: 55.573562, 26.096301
Kita informacija:

Rajonas, Su vaikais, Salako sen.
© 2014-2023 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas