Padustėlio kaime 1920 metais gimė poezijos šedevrų „Aš – beržas“, „Ir nusinešė saulę miškai“, „Ateisiu tylią naktį“ autorius Paulius (pagal metrikas Povilas) Širvys. Jo tėvai buvo šviesūs žmonės – skaitė laikraščius ir knygas, nors nelengvai vertėsi. Jaunavedžiai besilaukdami būsimojo poeto ir manydami, jog geriau ūkininkauti seksis naujoje vietoje, apsikeitė ūkiais su giminaičiu iš Padustėlio – P. Širvio dėde J. Urbonu. Ūkininkavimas Padustėlio sodyboje, pastatytoje pagal XIX a. pab.–XX a. pr. bažnytkaimiams būdingų pastatų konstrukcijas, nebuvo itin sėkmingas. Po daugiau nei metų Širviai grįžo į ūkį Degučiuose (Rokiškio raj.). Pauliaus Širvio gimtajam namui būdingas stambus, ištęsto stačiakampio planas su dvišlaičiu pusvalminiu stogu. Namo vidaus erdvė padalinta į tris dalis, centre dominuoja priemenė. Ji atskiria maždaug vienodo ploto dalis, kuriose pagal Aukštaitijos regionui būdingą schemą išdėstytos gyvenamos patalpos – virtuvė, bendrojo naudojimo ir svečių kambariai, kamara ir kamaraitė. Praėjus ketveriems metams po P. Širvio mirties, 1983 metais jo gimtasis namas Padustėlyje pažymėtas paminkline lenta, o 1995 metais,  švenčiant 75-ąsias poeto gimimo metines,  Dusetų miestelyje atidengtas tautodailininko I. Užkurnio skulptūrinis stogastulpis P. Širvio atminimui. 1997 metais Zarasų antrajai vidurinei mokyklai suteiktas poeto Pauliaus Širvio vardas.