Kamariškių Dvaras
dizainasbepavadinimo811221.pngdizainasbepavadinimo2128355.pngdizainasbepavadinimo1392894.png
dizainasbepavadinimo811221.pngdizainasbepavadinimo2128355.pngdizainasbepavadinimo1392894.png

 

DVARO ISTORIJA

Kamariškių dvarvietė istoriniuose šalitiniuose buvo paminėta 1583 metais, kaip Suvieko dvaro palivarkas, priklausęs ponui Martynui Komorovskiui ir jo žmonai Beatai Kmitaitei, kurios giminės turtą, kaip kraitį ponas įgijo po vestuvių. Tikėtina, kad jis ir buvo Kamariškių dvaro kūrėjas, suteikęs dvarvietei vardą (Komoryszki).

1634 m. birželį Ukmergės pilies teisme buvo registruotas Jurgio Komorovskio (Martyno sūnaus) testamentas, prieš mirtį surašytas Kamariškių dvare.

Jurgiui priklausę Suvieko, Kumpuolių, Pamūšio ir Radiškio dvarai buvo padalinti šeimos nariams: žmonai Marijonai Sapiegaitei ir sūnums – Jonui, Samueliui ir Elijui Komorovskiams, vėliau pasižymėjusiems karvedžiams kovose prieš maskvėnus ir švedus.

XVII a. antroje pusėje Suvieką ir Kamariškes paveldėjo Jono Komorovskio (?1600–1661) ir Konstancijos Judickos dukra Kotryna, 1684 m. ištekėjusi už Lietuvos Brastos stalininko Pauliaus Zarankos-Horbovskio. Taip per santuoką Suviekas ir Kamariškės daugiau kaip šimtmečiui perėjo į Zarankų giminės nuosavybę.

1696 m. Kotryna Komorovska-Zarankienė Kamariškių dvarą trims metams užstatė Infliantų raikytojui ponui Gothardui Ksaverui Zyberkui, tuo pačiu buvo sudarytas ir dvaro inventorinis aprašas, minimi dvarui priklausę, ir iki šių dienų išlikę Juodenių, Samanių, Ažušilių bei Ulytėlės kaimai.

Paskutiniame XVIII a. dešimtmetyje Mykolo Zarankos Suvieko dvaras eksdivizinio teismo metu buvo išdalintas (procesas baigtas dar iki 1801 m.). Pačioje XIX amžiaus pradžioje Kamariškės atiteko Anykščių teisėjui Antanui Kušelevskiui. XIX a. viduryje Kamariškes paveldėjo jo sūnus Liucijanas, vėliau - jo sūnus Juozapas, kuris 1858 m. Kamariškes su maždaug 1125.31 ha žemės pardavė Schödern dvaro (Kuršo g.) savininkui baronui Lotarui Reingoldui von Brinkenui (1827–1910) ir jo žmonai Irenai von Engelhardt (1831–1906). Tikėtina, kad jis ir buvo istorizmo ir neogotikos bruožais išsiskiriančių Kamariškių dvaro rūmų statytojas. Yra žinoma, kad tuomet dvaras buvo išnuomotas ir jį valdė nuomininkas, savininkai gyveno Rygoje. Dvare gimė jų sūnus Anatolijus (1864-1933), todėl matyt savininkai dvare kartas nuo karto lankydavosi.

1882 metais dvarą įsigijęs ponas Viktoras Krauzė jau 1887 metais taip nuskurdo, kad Kamariškes įkeitė Vilniaus Žemės bankui. buvo sudaryti išsamūs valdos planai, inventorius.

1901 metais Kamariškių dvarą su daugiau nei tūkstančio hektarų žemės valda įsigijo iš Mintaujos kilęs baronas Heinrichas Vilhelmas Berndt fon Richteris (1856 - 1936) su žmona Matilda Augusta Dalvitz (1864-?). Tais pat metais jiems gimė sūnus Nikolajus, o 1908 metais dukra Viera.

Richterių laikotarpis siejamas su dvaro suklestėjimu – amžininkų prisiminimai byloja, kad Heinrichas Vilhelmas buvo pasiturintis ir dosnus žmogus gerai mokėjęs samdiniams, keldavęs puotas (ypač per Jonines) ir negailėjęs įsimintinų dovanų, mylėjęs šunis ir žirgus, o dvaras garsėjo jame gamintais karameliniais saldainiais „Karvutė“.

1936 metais baronas Heinrichas Vilhelmas Berndt fon Richteris mirė, buvo palaidotas netoliese dvaro, miške esančiose kapinaitėse, į kurias kadaise vedė alėja. Pokariu kapinaitės buvo smarkiai nusiaubtos, nuo paminklų buvo nudaužyti kryžiai, tačiau dvarininko ir kelių jo artimųjų paminklai išliko iki šių dienų. 

1940 metais sovietams okupavus Lietuvą, Kamariškes paveldėję Richterių vaikai Nikolajus ir Viera sugebėjo pabėgti į Vokietiją, todėl pirmųjų represijų išvewebngė. Vykstant karui jie dar buvo sugrįžę į Lietuvą, tačiau 1944 metais dėl artėjančios sovietų kariuomenės neliko nieko kita, kaip tik trauktis į vakarus. Po karo Nikolajus su žmona apsigyveno Vokietijoje, Flensburge, o Viera su vyru – Australijoje, Sidnėjuje, kur turėjo saldumynų parduotuvėlę.

Pokariu dvarvietė buvo apiplėšta ir suniokota, joje įsikūrė kolūkis, apgyvendinti naujakuriai. Išskyrus pastatų sienas, Kamariškėse nebeliko nieko, kas primintų senuosius laikus.

2019 metais Kamariškių dvarvietę įsigijo ir ėmė prikėlinėti socialinėmis inovacijomis garsėjanti VŠĮ ,,Įnovatorių slėnio” komanda. Laimėjus projektą ir gavus Islandijos, Norvegijos ir Lichtenšteino paramą, su remėjų, specialistų ir savanorių pagalba pavyko aptvarkyti ir padaryti prieinamą daugybe metų apleistą dvaro parką, išvalyti tvenkinius, teritorijas aplink pagrindinius dvaro statinius, sutvarkyti ir apsaugoti dvaro flygelius.

Dvaro sode buvo aptiktas raudonojoje knygoje įrašytas Niūriaspalvis Auksavabalis, Raudonpilvės kūmutės, Skiauterėtieji tritonai, todėl dalis dvaro sodo, sąmoningai palikta nevalyta, su medžiais krituoliais, taip išsaugant nykstančių rūšių buveines.


Informacijos autorius: Šarūnas Subatavičius

Kontaktai:

Kamariškių k., Zarasų r.
GPS: 55.920589, 26.047667 (WGS)
Kita informacija:

Rajonas, Suvieko sen.
© 2014-2024 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas