Arkivyskupo M. Reinio gimtinė
20170909_190819-kristinaivanovaite133678.jpgdsc_0374172426.jpg20170909_191249-kristinaivanovaite422985.jpg20170909_191329-kristinaivanovaite176211.jpg20170909_191524-kristinaivanovaite932322.jpgdsc_0374-kristinaivanovaite235257.jpgikonogr_nr_3-kristinaivanovaite481949581154.jpg
20170909_190819-kristinaivanovaite133678.jpgdsc_0374172426.jpg20170909_191249-kristinaivanovaite422985.jpg20170909_191329-kristinaivanovaite176211.jpg20170909_191524-kristinaivanovaite932322.jpgdsc_0374-kristinaivanovaite235257.jpgikonogr_nr_3-kristinaivanovaite481949581154.jpg

Arkivyskupo M. Reinio sodybos gyvenamasis, statytas 1871-1872 m. Namas pailgo stačiakampio plano, dvigalis, 1 aukšto su mansarda ir priestatais. Namo stogo forma – dvišlaitė (prieangio rytiniame fasade vienšlaitė). Namas dengtas lygia skarda (kiti stogo elementai – tūriniai stoglangiai vakariniame fasade ir du tinkuoti plytų mūro dūmtraukiai). Būdinga medinė, gegninė stogo konstrukcija. Namui būdingas kapitalinių sienų tinklas. Namo sienų angos, nišos – stačiakampės langų ir durų angos, pusapvalės angos – stoglangių bei viršutinių skydų langelių, trikampės angos – šiaurės ir pietų skydų pakraščiuose (sovietmečiu vakarų fasade įrengti du papildomi langai - nevertingi). Namo fasadų architektūrinis sprendimas – tradicinis, liaudiškas. Fasadų architektūrai būdingas priestatas ir prieangis rytų fasade bei mezoninas vakarų fasade. Yra stoginukai fasaduose, skiriantys sienos ir skydų plokštumas. Apdailai ir puošybai būdingas sienų apkalimo lentomis pobūdis (iki palangių vertikaliai, tarp langų ir virš – horizontaliai, šiaurės ir pietų skydų centrinė dalis horizontaliai, kampai įžambiai. Namo langai puošti mediniais apvadais. Namo mezoninui būdingi mediniai įsprūdiniai skydai ir jų tipas. Sodybos gyvenamajam namui būdingas akmenų mūro pamatas. Name esama medinių laiptų į pastogę, dviejų medinių durų. Mezonino skydo langelyje yra data „1930“. Name vyrauja medinių lentų lubos ir grindys. Arkivyskupo Mečislavo Reinio gimtajame name yra 5 kambariai, 2 virtuvės ir sandėlis, mansardoje 3 kambariai. Vidaus sienos tinkuotos ir tapetuotos. 1993 m. ant Arkivyskupo Mečislavo Reinio gimtojo namo iškilmingai atidengta paminklinė lenta su užrašu: „ARKIVYSKUPO, FILOSOFIJOS MOKSLŲ DAKTARO MEČISLOVO REINIO GIMTINĖ 1884-1953“. 1994 m. buvo nustatyta paminklo teritorija ir apsaugos zona, kas sudaro apie 3 ha plotą. Dabar M. Reinio sodyba prižiūri ir joje gyvena tolimi arkivyskupo giminaičiai. Apibendrinant, arkivyskupo Mečislavo Reinio gimtasis namas atskleidžia XIX a. pabaigos – XX a. pradžios gyvenamųjų namų tradicijas. M. Reinio gimtasis namas įamžina namų statymą su dvišlaičiu stačiu stogu, pristatytu įstiklintu prieangiu – veranda (su originaliais langų rėmų piešiniais), virš jos įrengtu mezoninu su dvigubais langais. Matyti, jog name patalpų jungimo sistema derinta su koridorine (koridoriai įterpiami mažinant kambarių erdves). Į namus atkeltos dvi virtuvės. M. Reinio namas, kaip ir būdinga XIX a. pabaigos – XX a. pradžios gyvenamųjų namų statybos tradicijai stačiakampis, dvigalis, vienaukštis, sienų ir stogo santykis 1:1,5. M. Reinio namas taip pat įkūnija liaudiškąją XIX a. namų (ypač esančių kaime) apkalimo tradiciją. Po 59 metų, tik 1930 m. M. Reinio gimtasis namas kapitaliai remontuotas. Remonto darbai atlikti arkivyskupui dar esant gyvam, kai šis atvykdavo atostogauti ir vasaroti. Gimtuosius namus M. Reinys paliko ir į juos grįždavo tik atostogoms pradėjęs mokytis Aleksandro III gimnazijoje Rygoje. Ją baigė aukso medaliu. 1901–1905 m. M. Reinys mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje, Petrapilio Dvasinėje akademijoje, 1907 įšventintas kunigu. 1909 m. M. Reinys gavo teologijos magistro laipsnį, o 1909–1914 m. studijavo Liuveno ir Strasbūro universitetuose. 1916-1922 m. M. Reinys dėstė Vilniaus kunigų seminarijoje filosofiją ir sociologiją. 1922-1940 m. M. Reinys buvo Vytauto Didžiojo universiteto teologijos ir filosofijos fakulteto psichologijos katedros vadovu, dėstė bendrąją, lyginamąją ir pedagoginę psichologiją. 1925 09 25-1926 04 21 M. Reinys buvo ministrų kabineto užsienio reikalų ministras, dalyvavo rengiant nepuolimo sutartį su SSRS. Nuo 1923 metų – prelatas. 1926 m. popiežius Pijus XI paskyrė Mečislovą Reinį tituliniu Tididos vyskupu ir Vilkaviškio vyskupo A. Karoso koadjutoriumi. 1942–1947m. M. Reinys buvo Vilniaus vyskupu, nuo 1942 m. Vilniaus, Minsko ir Mogiliovo apaštališkuoju administratoriumi. M. Reinys parašė apybraižą ,,Tomas Akvinietis“ (1916), studiją ,,Rasizmo problema“ (1939), ir kt. darbus filosofijos, pedagogikos, psichologijos klausimais. Iš rusų kalbos išvertė G. Čelpanovo vadovėlį ,,Psichologija“ (1921). M. Reinys 1947 m. raštu sovietų valdžiai protestavo prieš Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių varžymą, tais pačiais metais suimtas, apkaltintas dalyvavimu antisovietinėje nacionalistinėje organizacijoje ir antisovietine agitacija, nuteistas 8 metams. M. Reinys mirė 1953 m. Vladimiro kalėjime. Sovietmečiu 1941 m. birželio 14 d. M. Reinio artimieji buvo ištremti į Sibirą, todėl karo metu namu rūpinosi brolio Izajošiaus sūnus Antanas. 1948-1971 m. name veikė Gutaučių pradinė mokykla, gyveno ūkio specialistai.

Papildoma informacija:

Arkivyskupo Mečislavo Reinio gimtasis namas pasiekiamas keliaujant Daugailiai – Antalieptė keliu. Namas nuo pagrindinio kelio (178) nutolęs apie 500 metrų.
Kontaktai:

Madagaskaro k., Zarasų r.
GPS: 55.629774, 25.835072 (WGS)
Kita informacija:

Su vaikais, Rajonas, Antalieptės sen.
© 2014-2020 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas