Lūžų miške, netoli Lūžų piliakalnio,  Šavašos slėnyje XVI–XVII amžiuose buvo pasislėpusi senovės lietuvių šventykla, jos liekana – Lūžų akmuo su dubeniu. Akmuo netaisyklingo cilindro formos, 130x80 cm. dydžio, su iškaltu dubeniu viršuje. Gali būti, kad šventykloje ugnis negeso dar 200 metų po krikščionybės įvedimo. Aplink rusvai pilkos spalvos akmenį iškasus perkasą paaiškėjo, kad jis stovi kadaise iškastos duobės pakraštyje. Duobės dugnas išgrįstas to paties akmens nuoskaldomis, kurių rasta ir po akmeniu. Šis archeologijos paminklas įrašytas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą. Piliakalnio kultūriniame sluoksnyje rasta brūkšniuotos keramikos lipdinių, puodų šukių, kurių paviršius dėl lyginimo žolės gniužulais padengtas įvairiais įbrėžimais – tarsi brūkšneliais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. – I tūkst. pradžia. Piliakalnio teritorijoje, 300 m į pietus yra I tūkst. pilkapynas – senovės baltų laidojimo vieta. 

Nuotr.: © Keliaujantiems lėtai