Zarasų rajono vandens telkiniai
Zarasų rajonas - vienas ežeringiausių Lietuvoje. Jame yra 296 įvairaus dydžio ežerai, kurių bendras plotas - 13381,1 ha. Per rajoną teka 8 upės, iš kurių vien tik Šventosios ilgis 44,7 km. Krašte yra 19 dirbtinių vandens telkinių - tvenkinių ir viena vandens talpykla - Antalieptės marios. Beveik visi vandens telkiniai tinka poilsiui. Nors Zarasų rajone vyrauja maži, iki 10 ha ploto ežerai, keletas jų garsūs visoje Lietuvoje - didžiausi šalyje 4479 ha Drūkščiai (apie 1000 ha priklauso Baltarusijai), didžiausių ežerų dešimtuke esantys net trys rajono vandens telkiniai: 1320 ha Luodis, 1350 ha Sartai ir 1258 ha Avilys. Didesnių kaip 500 ha ežerų tarpe paminėtini Čičirys ir Samavas. Pagal kilmę vyrauja ledyninės kilmės rininiai, patvenktiniai, mišrūs ir termokarstiniai ežerai. Zarasų rajono vandens telkiniai apima Šventosios bei Dysnos ir mažųjų Dauguvos intakų baseinus. Per šiuos ežerus praeina dviejų didelių upių - Nemuno (Šventoji) ir Dauguvos (Laucė) baseinų takoskyra. Vertinant hidrografinio tinklo būklę, kaip teigiamą bruožą, reikia pažymėti, kad didesnę dalį nei kituose Lietuvos rajonuose, sudaro natūralios upių ir upelių atkarpos. Apie 100 rajono vandens telkinių yra saugomose teritorijose. Lietuvos Aplinkos ministerija yra nustačiusi kai kuriuos apribojimus, taikomus vandens telkinių naudojimui. Motorinėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama plaukioti tik Drūkščių ežere visą navigacijos sezoną šviesiu paros metu ir Laukesos ežere visą navigacijos sezoną ,suderinus su Pasienio policija. Rajone yra 3 ežerai, kuriuose draudžiama naudotis mažaisiais laivais bei juos registruoti be specialaus Aplinkos ministerijos leidimo. Tai Gražutės regioninio parko teritorijoje esantys vandens telkiniai: Šiurpis ir Šiurpelis (juose peri reti paukščiai) ir paslaptingasis Švento ežeras. Visos mažos rajono upės - Indraja, Kumpuolė, Šavaša ir t.t. yra įdomios ir svarbios žvejams - mėgėjams. Rajono vandens telkiniuose veisiasi 28 rūšių žuvys, įskaitant ir introduktuotas žuvų rūšis. Atskirų rūšių paplitimas nevienodas: gausiausiai ir labiausiai paplitę ešeriai, kuojos, lydekos, lynai, aukšlės, paprastieji karosai. Viena iš vertingiausių verslinių žuvų - karšis, gyvenantis 2/3 rajono ežerų. Svarbiausi ornitologiniu požiūriu yra šie vandens telkiniai: Avilys, Čičirys, Drūkščiai, Luodis, Samavas, Smalvas, Šventas, Vencavas ir Zarasas. Rajono ežeruose ir upėse auga 5 rūšių saugotini ir 2 rūšių reti augalai. Šiuo metu yra išnuomota per 60 rajono vandens telkinių, kuriuose vykdoma verslinė žvejyba. Mėgėjiškai žūklei išnuomota per 40 ežerų. Medžiotojų ir žvejų draugijos Zarasų skyrius nuomoja šiuos vandens telkinius: Antalieptės marias, Asavą, Bebrinį, Galinį, Ilgelį, Ilgį (2 ežerai), Imbradą, Kietį, Kuolį, Kumpuolį, Laukesą, Lūkštą, Luodykštį, Paneikiškį, PažemėlįDydįjį, Pažemėlį Mažąjį, Saločių, Samanį, Samavą, Stelmužę, Šiurpį, Šventąją, Vencavą, Vencavėlį, Zalvį, Zalvą, Zarasą ir Zarasaitį.
ASAVAS
Ežeras yra 6 km į šiaurės rytus nuo Salako miestelio, Gražutės regioninio parko teritorijoje. Jo krantai statūs, siekiantys 10 m aukštį, pietuose ir pietvakariuose pakrantė pelkėta. Asavo plotas – 198,7 ha, giliausia vieta – 6,9 m, vidutinis gylis – 4,22 m, kranto linijos ilgis – 8,8 km. Ežero dubuo – buvusi ledo lūkstavietė. Didžioji palyginti lygaus telkinio dugno d
LIGAJAI
Rininis ežeras yra 6 km į vakarus nuo Salako miestelio, Gražutės regioninio parko teritorijoje. Krantai aukšti, statūs, apaugę medžiais ir krūmais. Ligajų plotas – 136 ha, giliausia vieta – 25,6 m, vidutinis gylis – 7 m, kranto linija labai vingiuota ir yra per 13 km. Ežeras ilgas ir siauras, nusidriekęs iš pietvakarių į šiaurės rytus beveik 5 km. Dugnas išraižytas duobių ir sėkl
LUODIS
Ežeras yra į rytus nuo Salako, Gražutės regioninio parko teritorijoje. Jo krantai neaukšti ir apaugę miškais, įlankoje – žemi ir pelkėti. Luodžio plotas – 1287, 6 ha, giliausia vieta – 18,4 m, vidutinis gylis – 6,7 m, vingiuotos kranto linijos ilgis – 28,5 km. Giliausi ežero duburiai yra plačiausioje rytinėje jo dalyje. Luodžio atabradas platus ir smėlingas. Spiningau
SAMAVAS
Ežeras yra 12 km į pietus nuo Zarasų miesto, Gražutės regioninio parko teritorijoje. Krantai aukšti, statūs ir išraižyti, rytuose ir vakaruose yra žemų, vietomis pelkėtų krantų, jame daug įlankų, iškyšulių ir net 6 salos. Samavo plotas – 545,3 ha, giliausia vieta – 12,7 m, vidutinis gylis – 5,9 m, vingiuotos kranto linijos ilgis – 19,8 km. Atabradas platus ir smėlingas. Did
SARTAI
Ežeras yra Zarasų ir Rokiškio rajonuose, Sartų regioninio parko teritorijoje. Tai penktas pagal dydį Lietuvoje ežeras, kuris yra labai šakotas, siaurokas, rininės kilmės (susikerta 6 rinos), sudėtingos konfigūracijos. Krantai kyla iki 30 m. Sartų plotas – 1350 ha, giliausia vieta – 22 m, vidutinis gylis – 5,72 m, labai vingiuotos kranto linijos ilgis – 80 km. Dugne vyrauja
SMALVAS
Ežeras yra pietrytinėje rajono dalyje, 2 km į pietryčius nuo Smalvų kaimo. Krantai šiaurėje aukšti, statūs, pietų pusėje – dažniausiai žemi ir pelkėti. Smalvo plotas 336,0 ha, giliausia vieta pačiame telkinio viduryje – 26,9 m, vidutinis gylis – 8,2 m, vingiuotas, daug įlankų, pusiasalių ir kyšulių turinčios kranto linijos ilgis – 15,5 km. Dubuo gan sudėtingas, ežero pietų
SMALVYKŠTIS
Ežeras yra netoli Smalvų kaimo ir Smalvo ežero, su kuriuo jis jungiasi mažu upeliu. Jo krantai žemi ir pelkėti. Smalvykščio plotas – 94,5 ha, giliausia vieta – 4,8 m, vidutinis gylis – 2,87 m, kranto linijos ilgis-5 km. Ežero dubuo išgulėtas ledo luito, jis negilus ir dumblingas, atabraduose vyrauja smėlis, pietinė dalis uždumblėjusi. Smalvykščio dugno reljefas lygus, nėra dideli
ŠVENTOJI
Ši upė – Neries dešinysis intakas. Išteka iš Samanio ežero, esančio Ignalinos rajone. Jos ilgis – 250 km, vidutinis metinis nuotėkis žiotyse – 55,1 m3/s, vidutinis nuolydis – 0,51 m/km. Giliausios upės vietos – 1-2 m, atskiruose jos ruožuose yra ir gilesnių gelmių – iki 2,5-3 m, ir seklių – 0,5-0,7 m su rėvomis sraunumų. Vasarą upės vaga stipriai užželia v
VENCAVAS
Ežeras yra 8 km į pietryčius nuo Dusetų. Jo krantai statūs, aukštoki, ypač šiaurės rytuose ir pietuose, vietomis molėti arba akmenuoti. Jo plotas – 226,6 ha, giliausia vieta ežero šiaurės dalyje – 48 m, vidutinis gylis – 13,5 m, kranto linijos ilgis – 7,4 km. Pagrindinis ežero dubuo smėlėtas, molingas, atabraduose vyrauja smėlis ir žvyras, vanduo gana skaidrus. Ežeras žuvin
ZARASAS
Ežeras yra Zarasų miesto vakarų pakraštyje. Zaraso plotas – 326,2 ha, giliausia vieta – 36,6 m, labai vingiuotos kranto linijos ilgis – 11,4 km. Krantai aukšti, pakrantės smėlėtos, dugnas turi sudėtingą reljefą. Zaraso ežere – didelė žuvų įvairovė: čia galima sugautilydekų, ešerių, karšių, plakių, kuojų, raudžių, aukšlių, gružlių, pūgžlių, meknių, šapalų, karosų, vėgėlių, l
© 2014-2015 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas