Gražutės didysis ir mažasis dviračių takai Valstybinio turizmo departamento organizuotame konkurse ,,Sėkmingiausias 2008 metų turizmo projektas“ tarp daugelio šalyje garsių įgyvendintų projektų buvo paskelbti nugalėtoju kategorijoje ,,Sėkmingiausias 2008 metų turizmo infrastruktūros objektas“: Tai garbingiausias ir vertingiausias turizmo sektoriaus pasiekimų įvertinimas Lietuvoje. ,,Vivattur 2009“ jis paskelbtas įdomiausia VIVATTUR 2009 kelione Lietuvoje.

                      Gražutės regioninio parko dviračio  trasa nėra lengva, kadangi vyraujanti jos danga – miškų keliukai, o reljefas įspūdingai kalvotas – išvykai nepakaks vien tik žemėlapio ir didelio noro: šiai trasai reikia pasirūpinti ir tinkamu dviračiu, geriausia – kalnų tipo. Įrengiant dviračių trasas ypač galvota apie atvykstančius į kraštą keliautojus, tad čia įrengta daug nuorodų, informacinių ženklų, gausu nukreipiančių rodyklių, kurios neleis paklysti ir ne tiek patyrusiems dviratininkams. Įrengtuose stenduose – žemėlapiai ir išsami informacija apie Gražutės regioninio parko gamtą bei lankytinus objektus, kurie Zarasų rajono ir Lietuvos istorijos sergėtojai. Įrengtų dviračių trasų aplinka eksponuoja Lietuvos kraštovaizdį, atveria jo gamtinį pamatą ir žmonių galimybes prisidėti prie jo formavimo. Trasos vertingos visais požiūriais, ypač pastangomis pristatyti tolimesnę Zarasų krašto perspektyvą, plečiant jo turizmo infrastruktūrą.

GRAŽUTĖS MAŽASIS DVIRAČIŲ TRASOS ŽIEDAS (37 KM)

  Ši trasos dalis eina pro Apiričio, Ilžikio, Asavėlio, Asavo, Tūmiškio ežerus ir aplink Samavo ežerą. Ji prasideda Zarasų mieste, prie kempingo ,,Zarasai“. Dalis trasos jungiasi su Didžiuoju žiedu, todėl turėsite galimybę savo ištvėrmę išbandyti abiejose trasose.

Apkartų pilkapynų  forma ir sampilai būdingi IX – XII a.Gulbinės liepos – saugomas gamtos paminklas. Tokių Lietuvoje tėra tik 38. Senovėje tokias liepas ne tik garbino, bet ir laikė stiprių antgamtinių ir gydomųjų galių turinčiais medžiais. Manyta, kad liepų karnos ir lazdos apsaugo nuo piktų dvasių, į jas netrenkia perkūnas, jose yra likimo deivės Laimos ir meilės deivės Mildos buveinės, o vėliau pradėta tikėti, kad liepose apsigyvena mirusių moterų vėlės.

Bielkaučiznos piliakalnis dar vadinamas Batarėja, datuojamas I tūkst. pradžia. Šiaurrytinėje jo pusėje yra išlikę du gynybiniai pylimai ir trys grioviai.

Smaližiams ir smalsuoliams siūlome būtinai užsukti į Pagrundų kaime esantį J. Milašienės ekologinį bitininkystės ūkį. Bitininkė jau daugiau nei keturiasdešimt metų draugiškai sugyvena su laukų darbštuolėmis: būsite mielai priimti, skaniai pavaišinti ir pamokyti, kaip gražiai sugyventi su kartais skaudžiai geliančiais vabzdžiais...

GRAŽUTĖS DIDYSIS DVIRAČIŲ TRASOS ŽIEDAS (45 KM)

 Ši maršruto dalis jungia įdomiausius parko kultūros ir gamtos objektus bei įsimintinus kraštovaizdžius. Trasa vaizdingomis vietovėmis vingiuoja miško keliukais ir paežerėmis. Geriausia kelione Didžiuoju žiedu pradėti Salake – vienoje gražiausių Zarasų krašto gyvenamų teritorijų.

Gražutės regioninio parko lankytojų centre Laisvoji a. 14 teikiama profesionali ir išsami informacija apie lankytinas parko vietas. Čia pat įrengta Salako krašto etnografinė ir parko informacinė ekspozicijos bei garsi krašte ir už jo ribų V. Žilinskienės individuali kolekcija ,,Jūrų muziejus“. Salako miestelis garsėja ir čia vykstančiais Šv. Apaštalų Petro ir Povilo atlaidais bei unikalia neogotikinio ir neromaninio stilių turinčia tašytų lauko akmenų Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia.

Į pietus nuo Salako miestelio – totorių kapinės – vienintelės Aukštaitijoje veikiančios musulmoniškos kapinės, o šalia kelio į Degučius – 1930 metais pastatyta dviaukštė Šv. Nepamuko koplytėlė, kurios autorius P. Ivanauskas.

Nepravažiuokite ir Kunigokalnio - netoli Salako miestelio esančio didelio kalno, (dar vadinamas Kunigų kalnu). Pasakojama, kad ant šio kalno kadaise stovėjo Benedektinų vienuolynas ir bažnyčia. Čia pat, pastatų rūsiuose, buvo laidojami mirę kunigai ir vienuoliai. Bet žmonės pamiršo šio vienuolyno ir bažnyčios praeitį ir sugalvojo pasakojimą, kuriame teigiama, kad baudžiavos laikais Salako apylinkėse gyveno kunigas, turėjęs labai daug žemės. Su darbininkais, kurie dirbo jo žemę, kunigas buvo žiaurus: versdavo sunkiai dirbti, dažnai mušdavo ir kitaip bausdavo. Jo laukuose ir buvo šis didelis kalnas – užlipdavo kunigas ant jo ir žiūrėdavo kaip darbininkai dirba. Nuo to laiko ir gavo kalnas Kunigokalnio vardą. Alkakalnis yra 1,3 km į šiaurės rytus nuo Salako (Kurganų) pilkapyno, Salako girios 39 kvartalo šiaurinėje dalyje.

                      Trasoje esančių Čepeliškiųpilkapynų forma ir sampilai būdingi IX – XII a., o Kiemionių brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalnis naudotas I - ojo tūkstantmečio pirmojoje pusėje.

Apie Antalieptės marias sakoma, kad tai - šimto salų marios!.. Tikėtina, kad suabejojote, kad taip gali būti – vargu, ar pati motinėlė Baltija sugebėjo susirinti tokį solidų archipelagą. Zarasų krašte tokios gausios ir per 50 jų priskaičiuojančios yra – Salako pašonėje. Vaizdingos jos ir, tiesa, visai nepanašios į savo tolimas natūralias giminaites…Nors akis sunkiai aprėps jų vandens plotą, valtelių, it skiedrų, neblaško jose devynbalės vilnys: čia, rodos, sala glaudžiasi prie salos, o krantas su krantu gali susišaukti! Marios tai pasislepia girių žalumoje, tai slapukauja už kalvų nugarų, tai viliote vilioja žvejus ir entuziastus vandens turistus. Savo grožiu jos tarnauja tik žmogui ir yra pavyzdys to, ką gali padaryti žmogus: jų juk nebuvo ir kadaise šiose vietose savo guoliuose ramiai gulėjo net 27 ežerai.

                      Keliaudami skubančiu trasos keliu, nepraleiskite progos užsukti į įdomų Energetikos muziejų, esantį Tiltiškių kaime. Jame pamatysite Zarasų krašto, praeityje garsėjusio vandens malūnais, nuotraukas ir sužinosite kaip atrodė Antalieptės, Kiemionių, Kavoliškių, Šlininkos ir kiti vandens malūnai. Ekspozicijoje pristatomos paprasčiausios, rankomis sukurtos grūdų malimo akmeninės girnos – nesunku pastebėti, kad mūsų protėviai sugebėjo gyventi, naudodami paprasčiausius darbo ir buities įrankius ir gausybė kitų, dabar jau daugumai nežinomų, daiktų.

Neskubėkite ir pro unikalias ir gamtos paminklu paskelbtas egles seses  – išlakius, į 32 metrų aukštį besistiebiančius ir stebinančius savo keistai 3,5 metrų aukštyje suaugusiais kamienais medžius, Samaukospilkapyną, kurio pilkapių forma ir sampilai būdingi I - ojo tūkstantmečio antrajai pusei, Rusteikių kaimo sentikių cerkvę bei Rusteikių pilkapius.

Neabejojame, kad poilsiui tiks įspūdingas Švento ežeras – lietuviškuoju ,,Baikalu“ vadinamas bei labai saugomas: kad akį malonintų ir sielą ramintų...

Žagarinės kaimo senosios kapinėse  atgulė senojo kaimo gyventojai. Jose galite apžiūrėti senųjų kryždirbių nukaltus kryžius ar bandyti perskaityti seniai iškaltas antkapyje epitafijas: būdami čia tikrai pajusite laiko tėkmę ir atminties galią.

Iš tilto per Šventąją  iki mūsų dienų išliko mažai – tik keturkampis iš rąstų suręstas ir akmenimis sutvirtintas polis. O seniau Žagarinės kaimo gyventojai drąsiai važiavo juo net dvikinkiais vežimais!..

Salako pušis – įvykius menantis medis: prie jos Luodžių dvaro grafas J. Žiunienas įteikė žemės nuosavybės dokumentus keletui jo dvarui priklausiusių valstiečių. Įvykiui atminti pušyje pakabintas kryžius su data. Istoriją saugo ir senosios žydų kapinės, kuriose paskutinį kartą laidota 1941 metais.

Dviračių trasose įrengtos:

•  3 atokvėpio aikštelės: prie Gulbinės liepų, Šiurpelio ir Gėlinio ežerų. Jos skirtos trumpalaikiam poilsiui be nakvynės ir laužaviečių.

•  2 poilsiavietės: prieIlžikio ežero ir Pagrundų kaime, prie J. Milašienės ekologinio bitininkystės ūkio. Jos skirtos jūsų poilsiui be nakvynės. Čia galima kurti laužus įrengtose laužavietėse.

•  3 stovyklavietės: prie Asavo ir Luodžio ežerų, kuriose galima apsistoti nakvynei su palapinėmis, kūrenti laužus įrengtose laužavietėse, yra miško baldų ir kitos įrangos, reikalingos poilsiui.

Dviračių maršrutą įrengė Gražutės regioninio parko direkcija (lėšos iš dalies finansuojant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas ir priežiūras 2“ BPD2004-ERPF-1.3.0-04-05/003) ir Zarasų rajono savivaldybė.