Ne kuo daugiau pamatyti ar sužinoti, bet kuo daugiau patirti. Toks yra pagrindinis šiuolaikinių turistų poreikis, išsakomas gidams. Todėl Lietuvoje atsiranda gidų vedamų ekskursijų ir po miesto turgavietes, ragaujant prekeivių produkciją, ir po gyvenamuosius rajonus ar apleistus pramoninius pastatus, ir kursuojančiuose traukiniuose, ir po teatrų ar koncertų salių užkulisius. Turistų interesų laukas beribis: troleibusų parkuose jie nori pavairuoti senus troleibusus, pasivaikščioti pelkėse, miškuose ieškoti gyvūnų pėdsakų ar miesto parkuose valyti inkilus, dvaruose persirengti didikų rūbais ir mokytis dvariškų šokių ar etiketo, ieškoti vaiduoklių ar lobio.

 „Gidas – tai žmogus, kuris gali geriausiai perteikti lankomos turistinės vietovės dvasią. Todėl ir vietinius turistus raginame keliaujant po Lietuvą būtinai naudotis gidų paslaugomis. Kartais vieną ar kitą objektą atsimeni labai ilgai ir ryškiai vien dėl  entuziastingų gido pasakojimų – ar tai būtų istorija apie runkelių perdirbimą cukraus fabrike, ar signatarų gimtinę, ar klinčių karjerus. Be to, tradicinių ekskursijų suvokimas kinta – mūsų šalyje populiarėja ekskursijos su šokių, teatro, muzikos elementais, gidai vis dažniau išnaudoja modernias technologijas, stengiasi įtraukti turistus žaidimais, viktorinomis,“- su Tarptautine gido diena sveikina laikina Turizmo departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Šiuo metu Turizmo departamentas yra išdavęs 4377 gido pažymėjimus, tačiau Lietuvos gidų sąjungos duomenimis, sezono metu Lietuvoje aktyviai dirba apie 600 gidų. Dažniausiai Lietuvoje gidų kursus baigia ir pažymėjimus gauna 30-40 metų moterys (81 proc. visų gidų) iš Vilniaus (42 proc.), Kauno (16 proc.), Klaipėdos (10 proc.). Populiariausios kalbos, kuriomis vedamos ekskursijos, yra anglų, rusų, taip pat- lenkų, norvegų, italų, ispanų, vokiečių, prancūzų, kinų, korėjiečių. Gidai Lietuvoje gali vesti ekskursijas ir jidiš ar esperanto kalbomis.

„Įvairesnių kalbų poreikis yra vienas iš gidams tenkančių iššūkių. Sezono metu pritrūksta net anglų ar vokiečių kalbomis kalbančių gidų. Džiugu, kad daugėja gidų, vedančių ekskursijas japoniškai ar kiniškai, tačiau kartais sulaukiame ir užklausų dėl ekskursijų, pavyzdžiui, vietnamiečių kalba. Kita ryškėjanti tendencija – gamtos gidų poreikis, nes turistai iš miestų nori geriau pažinti gamtos procesus, todėl jiems reikalingas gidas ornitologiniams turams ar net grybavimui. Audiogidai, QR kodai, interaktyvūs žemėlapiai niekada nepakeis gido paslaugų, nes taip turistai liktų be gyvo žodžio, galimybės klausti ar diskutuoti, Tačiau gidai turi kuo labiau susidraugauti su moderniomis technologijomis ir jas naudoti ekskursijų metu“, - iššūkius šiuolaikiniams gidams apibūdina Lietuvos gidų sąjungos prezidentas Linas Daubaras.

Gido profesiją Lietuvoje reglamentuoja Turizmo įstatymas, ir gido paslaugas mūsų šalyje gali teikti tik Turizmo departamento išduotą pažymėjimą turintys asmenys. Nuo 2017 m. vasaros Turizmo departamentas išduoda naujos kartos gidų pažymėjimus, primenančius asmens identifikavimo korteles. Juos gavo jau apie 300 gidų.