1910 metais Dusetose, trijų gatvių sankryžoje, jau buvo nedidelė keturkampė aikštė, suformuota miestelio centre. Tarpukariu ji tapo pagrindine. Aikštė buvo pamėgta kaip Dusetose veikusių organizacijų – ateitininkų, šaulių, skautų, pavasarininkų – susirinkimų vieta, taip pat valstybinių švenčių, pavyzdžiui, Vasario 16-osios minėjimo vieta. Tarpukariu aikštė buvo išgrįsta akmenimis, o 1930–1932 metais jos centre buvo pastatytas Nepriklausomybės paminklas pagal inžinierių K. Kriščiukaitį. Betoninis paminklas susidėjo iš dviejų dalių – laiptuoto pjedestalo ir vėliavą laikančio senovės kario statulos (autorius V. Čižauskas; bendras paminklo aukštis – 7,7 m). 1952 metais valdžioje esant sovietams paminklas buvo nugriautas, statula įmesta į Sartų ežerą, postamentas apdaužytas ir užkastas paminklo stovėjimo vietoje. 1989 metais prasidėjus Tautiniam atgimimui buvo išreikštas dusetiškių noras atkurti senąjį Nepriklausomybės paminklą. 1990 metais paminklo postamentas buvo atkastas, pastatytas į pirmykštę padėtį ir restauruotas slulptorės E. Kirmonienės. Dabartinio Nepriklausomybės aikštėje stovinčio paminklo kompozicijai būdingos architektūrinės formos. Stovi ant plokščios pakilos, paminklo centrinė dalis keturiuose kampuose įrėminta tarp stačiakampių betono stulpelių. Postamento rytinėje ir vakarinėje dalyse yra Vyčio ženklas, šiaurinėje – skydas su Gediminaičių stulpu ir užrašu: ,,Tautos jėga – Vienybė“. Pietinėje paminklo pusėje įbetonuota autentiška, juodo marmuro paminklinė lenta, kurioje įrašyta: ,,Lietuvos Nepriklausomybei 1918–1928 m.” Ji papuošta Vyčio ženklu, Gediminaičių stulpais ir augaliniais ornamentais. Ant postamento – senovės karžygio skulptūros kopija (aut. Vytautas Užpalis), nes tikroji taip ir neatrasta. Kairėje karžygio rankoje vėliava, dešinėje – kardas. 2000 metais Dusetas ištyrus kultūros paveldo požiūriu konstatuota, kad senoji miestelio dalis kartu su kvadratine aikšte yra vertingas urbanistikos paveldo objektas.