Marimontas ilgą laiką priklausė Antazavės dvarui, tiksliau grafams Pliateriams, vėliau grafams Ledochovskiams, XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje – Ropams. Paskutinioji Ropų palikuonė Elžbieta Franciška fon Ropp ištekėjo už bajoro Mikalojaus Voinarovskio ir abu Voinarovskiai tapo paskutiniais Antazavės dvaro, o tuo pačiu ir Marimonto, savininkais. Aplinkiniai žmonės šią vietą ir jos apylinkes vadino Marimonto palivarku. Antazavės dvarą valdant grafams Ledochovskiams XIX amžiaus II-oje pusėje ant Zalvės upelio buvo įrengta užtvanka bei pastatyti malūnas su pikliumi bei lentpjūvė. Tai buvo tvirtas statinys, sumūrytas iš akmenų ir plytų, kuriame buvo karšiamos vilnos, verpiami siūlai, veliami milai. Samdomiems darbininkams buvo pastatytas ilgas namas, panašus į kumetyną. Malūnas, lentpjūvė, karšykla veikė net ir pokario metais, tačiau 1946 ar 1947 m. kilus gaisrui viskas sudegė ir iki mūsų dienų išliko tik akmeninio mūro likučiai bei akmenimis grįsto senkelio (bruko) atkarpa.