Kultūros paveldo objektai
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Neobarokinio stiliaus bažnyčia pastatyta ant vienos iš aukščiausių vietų mieste. Statinys stačiakampio plano, vienanavis. Pagrindiniame fasade tarp plataus banguoto profilio frontono iškilę du bokštai. Keturių tarpsnių bokštų viršutinės dalys aštuoniasienės, su barokinių formų šalmais, rutuliniais antstatais ir ažūriniais kryžiais, fasado ir bokštų angos skirtingų dydžių ir formų. Bažnyčioje yra t
Zarasų Sėlių aikštė
Tai urbanistikos paminklas, kurio vertę lemia savitas taisyklingas planas su radialinių – žiedinių gatvių tinklu ir viena, kompoziciniu atžvilgiu ypač pabrėžta, Sėlių aikšte, į kurią sueina visos radialinės gatvės. Tai vienintelis tokios formos miesto planas Lietuvoje tarp XIX a. taip vadinamų rusų miestų pavyzdžiu planuotų vietovių.      
Zarasų Visų Šventųjų stačiatikių cerkvė
1839 m., Zarasų mieste, tuomet vadintame Novoaleksandrovsku, buvo pastatyta stačiatikių cerkvė, pavadinta Gospodnia vardu. Šioje cerkvėje buvo nemažai graikų stiliumi tapytų ikonų, saugotas Dievo Motinos paveikslas, puošęs Suvieko unitų vienuolyną, laikytas stebuklingu ir garbintas ne tik stačiatikių, bet ir katalikų. 1869 m. mieste apsilankius M. Muravjevo įpėdiniui A. Potapovui, buvo nutarta šal
Vasaknų dvaro svirnas
Vasaknų dvaras – buvęs dvaras, kurį 1505 m. įsigijo ir įkūrė LDK Trakų kaštelionas Jonas Radvila I. Vėliau dvarą valdė Lietuvos žemių maršalka Jonas Radvila su broliu Mikalojum Radvila Juoduoju. 1719 m. Vasaknų dvarą perėmė valdyti grafai Pliateriai, o 1828 m. grafas Jonas-Mykolas Tiškevičius. Šalia dvaro buvo parkas su 5 tvenkiniais ir pasivaikščiojimo alėjomis, kuris 1958 m. paskelbtas val
Totorių kapinės
Kada jos įkurtos duomenų nėra, tačiau yra veikiančios ir dabar. Mirusieji laidoti atvežami iš kitų Lietuvos vietovių. Tai vienintelės musulmonų kapinės Aukštaitijoje.
Arkivyskupo M. Reinio gimtinė
Mečislovo Reinio gimtinė – Madagaskaro kaimas (anksčiau vadintas Bykovu), kurį, kaip tvirtinama, yra pavadinęs jis pats. Kaime yra išlikusi sodyba, kurioje gyveno M. Reinys – arkivyskupas, Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras. Pasak liudininkų jo gimtinė buvo gražiai užlaikytas namas, o pačią sodybą sudarė septyni atskiri p
Šlyninkos vandens malūnas
Šlyninkos Vandens Malūnas – 300 metų iki šių dienų veikiantis technikos paveldo statinys su autentiška įranga. Čia gaminami tautinio paveldo miltai, kruopos, sėlenos. Šalia malūno amatų namuose jums pasiūlys čia kepamos tautinio paveldo ruginės, kvietinės duonos, įvairių kepinių, senovinių patiekalų gaminamų iš čia sumaltų miltų. Atsigaivinti galėsite žolelių arbata, duonos gira, lietuviš
Poeto Pauliaus Širvio gimtinė
Poeto Pauliaus Širvio gimtinė – Padustėlio kaimas. Čia yra ir išlikęs jo gimtasis namas. Nors vidun į sodybą užeiti negalima ir ten nėra įrengtų ekspozicinių stendų, atvykę čia galės pamatyti vietą ir pajusti dvasią, kur, pasak paties poeto, prasidėjo jo „kelias su beržynėliais, pušynėliais, su tyliais liūdnais smutkeliais prie upelių-šaltinėlių“ ir „veda giriom pro Sartus
Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia
Šv. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia yra neoromaninio stiliaus bažnyčia, turinti neogotikos bruožų. Jiyra stačiakampio plano, bazilikinė, su pusapskrite apside, dvejomis šoninėmis zakristijomis, vienabokštė. Vidus trijų navų, kuriuos dengia kryžminiai skliautai, yra trys altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Tai nepaprastos statybinės drąsos statinys. Nors bažnyčia ir kuklaus interjero,
Vergų bokštas
Vergų bokštas–tai nedidelis, aukštokas keturkampis pastatas storomis sienomis ir angomis viršutinėje dalyje, pastatytas iš netašytų lauko akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio? esantis Stelmužės parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero. XVII-XIX a. čia buvo dvaras, kurį iš pradžių valdė vokiečiai Folkerzamai, o vėliau caro dvariškiai Valujevai, kurie garsėjo savo žiaurumu. Pastatytame
Dusetų Nepriklausomybės aikštė
Senoji miesto dalis yra vertingas kultūros paveldo objektas – urbanistinis draustinis, kuriam suteiktas savivaldybės reikšmės kultūros vertybės statusas. Dusetų miesto istorinės dalies urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti miesto istorinės dalies urbanistinę (planinę, erdvinę, tūrinę) struktūrą, tradicinį visos teritorijos ir joje esančių atskirų sklypų užstatymo tipus, jame esan
Poeto A. Vienažindžio visuomeninis – memorialinis muziejus
Poeto kunigo Antano Vienažindžio visuomeninis memorialinis muziejus įkurtas 1972 m. senelio name, Gipėnų kaime. Remiantis įvairiais Vienažindžių giminės faktais sprendžiama, kad XIX a. pradžioje statytoje sodyboje bėgo liaudies dainiaus A. Vienažindžio vaikystė. Sodyba Gipėnuose išlikusi beveik nepakitusi. Ilgas senovinis, galu į kelią gyvenamasis namas su erdvia ir šioms vietoms būdinga priemene,
Antalieptės hidroelektrinė
0,5 km nuo Antalieptės yra pirmoji didžiausia Pabaltyje kalnų tipo hidroelektrinė su2620 kilovatų galingumu. Vanduo joje slėgmine derivacija ant turbinų ratų krinta iš didžiausio Lietuvos sąlygomis 35metrų aukščio. Hidroelektrinės rezervai dideli: jos vandens saugyklos-tvenkinio plotas yra 1000 hektarų, tvenkinio naudingas tūris net 23,5 milijonų kubinių metrų vandens. Vandens paviršiaus lygis pak
Antalieptės vandens malūnas
Antalieptės vandens malūnas pastatytas neoromantiniu stiliumi, 1855 metais, imituojant valstiečio trobos architektūrą, iš skaldytų ir apvalių akmenų, raudonų plytų ir kalkių skiedinio. Stačiakampiame vieno aukšto pastate buvo įrengtos trejos girnos bei elektrinė, kuri tiekė elektros energiją miestelio gyventojams ir įstaigoms. 1959–1966 m. malūnas buvo elektrifikuotas, vėliau išardyta užtvan
Antazavės šilas, šilo mūšio vieta
Vytauto apygardos,  Lokio rinktinės, Vyties kuopos partizanų dislokacijos ir mūšio vieta. Mūšio vietoje atstatytos dvi žeminės, į kurias nukreipia kelio ženklas kelyje Antazavė – Dusetos.
Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus filijinė bažnyčia ir varpinė
Bažnyčia pastatyta 1650 m. Ją gabių meistrų rankos surentė naudojant tik kirvį, o durų lentų sutvirtinimui - kaltinius vinis. Bažnyčios interjeras įrengtas 1713 m. Jame gausu vertingų baroko stiliaus puošmenų: bareljefų, horeljefų, skulptūrų, spirališkų kolonų, originalios medinės ornamentikos. Varpinė čia stovi nuo XVII a. vidurio. Nuo 1808 m. bažnyčia priklauso katalikams.
Senosios Zarasų žydų kapinės
Neveikia nuo maždaug 4-o dešimtmečio vidurio. 
Marimonto vandens malūnas
Važiuojant senuoju keliu į vakarus nuo Antazavės, patenkama į Marimontą. Marimontas (Mori Mont lot. klb. - „mirusiųjų kalnas“) pavadintas nuo didelio kalno, nuo kurio žiemą važiuodamas ne vienas užsimušė. Ant dešiniojo Marimo upelio kranto, senovėje stovėję vandens malūnas. Dabar likę malūno mūro likučiai. Malūne buvo prasto malimo girnos, pitlius ir kruopinė. Praeityje malūnas priklau
Antalieptės vienuolyno kompleksas
Manoma, kad basieji karmelitai Antalieptėje pasirodė apie 1700 metus. Jų globėjais buvo Strutynskių giminė ir Rožė Pliaterytė, 1732 – 1734 metais fundavę vienuolyno statybą, o 1760 metais pabaigę ir Šv. Kryžiaus Atradimo statybos darbus. Pastatyta naujoji bažnyčia – dvibokštė, vienanavė, tarsi sunertu iš trijų pailgų tūrių korpusu. Po visu bažnyčios pastatu yra trijų navų rūsys su d
Naujosios Zarasų žydų kapinės
Atidarytos ketvirtajame XX amžiaus dešimtmetyje.
Pirmojo pasaulinio karo vokiečių įtvirtinimai
1914 metais Europoje įsiplieskusio Pirmojo pasaulinio karo veiksmai visą dabartinės Lietuvos teritoriją buvo apėmę jau 1915 metų rudenį. Fronto linija, nusistovėjusi rytinėje dabartinės Lietuvos dalyje, Zarasų krašte beveik palei dabartinę Lietuvos ir Latvijos sieną. Dabartinės Latvijos teritorijoje buvo carinės Rusijos karių pozicijos, o vokiečiai buvo įsitvirtinę dabartinėje Lietuvos teritori
Tiltiškių vandens malūnas
Senasis Tiltiškių vandens malūnas stovėjo 150 metrų toliau nuo dabartinio. Be paprastų dviejų girnų, kruopinės, čia buvo veliamas milas, pjaunamos lentos. Malūne veikė elektrinė, teikusi elektros energiją Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojams. Šiuo metu: Pagrindinis ir originaliausias muziejaus eksponatas – tai pats vandens malūnas išlikusios orginalios girnos,keltuvas,autent
Tradicinių amatų centras Antazavės dvare
Tradicinis Zarasų krašto amatų centras įsikūręs grafų Pliaterių XVIII a. pabaigoje pastatytame dvare Antazavėje. Cokolinėje rūmų dalyje įrengtos medžio drožybos, audimo bei keramikos dirbtuvės – sukurta reikalinga techninė bazė tradicinių amatų produktams gaminti. Vyksta amatų demonstravimas. Amatininkai noriai dalijasi savo sukaupta patirtimi su kiekvienu apsilankiusiu. Amatų centre Antazav
© 2014-2015 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas