Verslavos piliakalnis su gyvenviete (2,89 ha) įrengtas atskiroje kalvoje Šventosios dešiniajame krante. Tai žmogaus apdorotas paskutinio ledynmečio traukimosi metu susiformavęs keimas – kalnas iš smėlio, molio ir žvyro horizontalių sluoksnių. Piliakalnio aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės – vakarų kryptimi, 45x24 m dydžio. Joje rasta brūkšniuotos keramikos, geležies gargažių (šlako). Šlaitai statūs, 15-24 m aukščio. Pietrytinėje papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. – I tūkst. po Kr. pr. Tai nustatyta 1949, 1958 ir 1972 m. archeologinių žvalgymų metu. Šiuo metu piliakalnis yra tvarkomas ekologiškai, leidžiant ganytis smulkiakanopiniams gyvuliams – avims. Jos nenumindo piliakalnio šlaitų. Avys neišrankios pašarui – graužia krūmus ir peraugusią žolę. Be to, tokiu būdu tradiciniams ūkininkams yra padedamos išsaugoti stepinės pievos nuo apaugimo menkaverčiais krūmais.