Gamtos objektai, piliakalniai
Zaraso ežero Didžioji sala
44 ha ploto sala – antroji pagal dydį sala Lietuvoje, Zarasų miesto lopšys, poilsio, kultūrinių ir sportinių renginių vieta visais metų laikais.
Velikuškių II (Sala) piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Sartų ežero Bradesių (kitaip – Stintinės) įlankos rytinio galo krante, tarp Zalvės ežero ir Zalvės upelio kairiajame krante. Iš trijų pusių piliakalnį supa vanduo, iš ketvirtos – drėgna tarpukalvė, todėl piliakalnis dar žinomas Salos pavadinimu. Piliakalnio aikštelėje išliko kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta lipdytinės lygiosios keramikos fragmentų, geležies š
Sartų ežeras
Ežeras tyvuliuoja 1332 ha plote, yra unikalus hidrografiniu požiūriu: sudarytas iš kelių atšakų. Savo ilgumu Sartai nusileidžia gal tik Dubingiams. Užtai nė vienas Lietuvos ežerų negali su Sartais susilyginti atšakų gausumu. Dusetose, šio ežero pakrantėje, sukurta patraukli erdvė poilsiui ir gražiam kraštovaizdžiui pažinti: įrengtos pavėsinės, takai, sūpuoklės, informatyvus stendas, tiltelis, prie
Antalieptės marios
Antalieptės marios telkšo Zarasų rajone, abipus plento Kaunas-Zarasai, Gražutės regioniniame parke. Suformuotas 1959 m. patvenkus Šventąją 211 km nuo žiočių (45 km nuo ištakų) Antalieptės hidroelektrinės reikmėms. Antalieptės tvenkinys yra antras pagal dydį Lietuvoje tvenkinys po Kauno marių. Tai vienas gražiausių ir švariausių vandens telkinių Zarasų rajone.  
Stelmužės ąžuolas
Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas iš seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias medis. Spėjama, kad jo amžius yra apie 1000-1500 ar net 2000 metų. Ąžuolas yra 23 m. aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties prie žemės (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų). Stelmužės ąžuolas – medis, matęs nemažai. Čia užklysdavo Lietuvos kunigaikščiai, kryžiuočių ir kalav
Verslavos piliakalnis
Vienas įspūdingiausių rajono piliakalnių yra apie 2 km nuo Antalieptės, 80 m į šiaurę nuo Šventosios upės ir Sėlupio upelio santakos. Pietinėje ir pietrytinėje piliakalnio papėdėse rastos senovės gyvenvietės žymės.
Pakačinės (Dembų) piliakalnis
Pakačinių piliakalnis, dar žinomas ir Dembų vardu, yra Antazavės šile. 1933 m. P. Tarasenka aikštelės V pakraštyje ištyrė kelias perkasas (30 m2 plotą), aptiko iki 1,5 m storio kultūrinį sluoksnį. Brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalnis naudotas nuo I-ojo tūkstantmečio prieš Kristų iki I-ojo tūkstantmečio vidurio po Kristaus.
Pakalniškių piliakalnis
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Ramio ežero šiaurės vakariniame krante. Jis datuojamas I tūkst. per. Kr. – I tūkst. pradžia.
Drūkšių ežeras
Drūkšių ežeras – Europinės svarbos gamtinė teritorija. Ežeras ir jo pakrantės driekiasi pačiame Lietuvos pakraštyje, jos šiaurės rytų dalyje, Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino savivaldybės sandūroje ir šliejasi prie valstybinės šalies sienos. Ežeras yra tarpvalstybinis vandens telkinys, kurį kerta valstybinė Lietuvos – Baltarusijos siena. Apie 700 ha jo teritorijos priklauso Balt
Luodžio ežeras
Luodis – vienas didžiausių ežerų Lietuvoje. Jo Žvėrinčiaus rago iškyšulys – didžiausias ir ilgiausias pusiasalis jame, unikali per 200 m ilgio į jo akvatoriją įsiterpusi „Nerija“, ilgėjanti ties smaigaliu atabrade.
© 2014-2015 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas