LANKYTINOS VIETOS
Įvairus ir įsimintinas Zarasų rajonas visus atvykusius pasitinka nepatirto grožio gamtos kampeliais, garsiais kultūriniais renginiais, įspūdingomis turistinėmis vietovėmis. Nenustebkite išgirdę žodžius ,,didžiausias Lietuvoje Drukšių ežeras“, ,,seniausias Pabaltijyje Stelmužės ąžuolas“, ,,analogo Lietuvoje neturintis apžvalgos ratas virš Zaraso ežero“, ,,išskirtinis 300 m. menantis Šlyninkos vandens malūnas“, ,,menininkų rezidencija vadinamas Kultūros centras Dusetų dailės galerija“ ir dar daugiau. Apie šią vietovę negalima išgirsti, ją reikia pamatyti, pajusti, paragauti, pažinti ir, be abejo, pamilti...
Antalieptės kraštotyros muziejus
Antalieptės krašto muziejaus įkūrėjas – Algimantas Žilėnas. Muziejus įkurtas Antalieptės vidurinės mokyklos labai kukliose patalpose. Kambarėlis, kuriame buvo pradėtos kaupti kraštotyrinės vertybės, buvo labai mažas – vos 18 kvadratinių metrų. Už labai kuklų atlyginimą muziejui vadovavo istorijos mokytojai. Ilgiausiai – Jonas Vitkauskas. 1976 metais likvidavus Antalieptės žemė
Antazavės dvaro parkas
Antazavės dvaro parkas įkurtas XVIII a. pabaigoje. Jis išsidėstęs nuo rūmų ežero link besileidžiančiose terasose, užima 5,5 ha plotą. Priešais rūmus yra iki šių dienų išlikęs parteris su geometriniam planui būdingais  takais ir želdiniais. Parką puošia keturi tvenkiniai, apatinėje terasoje esantis Žalvės ežeras. Pokario metais parko teritorijoje įsikūrė Antazavės vaikų globos namai ir vidurin
Apžvalgos ratas ir Zaraso ežero pakrantė
2011 m. atidarytas apžvalgos ratas – analogo Lietuvoje neturintis architektūros statinys. Praeinantiems 17 m. aukščio ratu atsiveria Zaraso ežero panorama. Nusileidus laipteliais žemyn galima keliauti Zaraso ežero pakrantę juosiančiu taku arba patogiai įsitaisyti ant suolelių ir mėgautis vandens telkinio kraštovaizdžiu. Statinio architektas Š. Kiaunė. 1,4 km. ilgio Zaraso ežero pakrantė j
Ievos žvėrynas
„Ievos žvėrynas“, kurį Irena Sakalauskienė pavadino savo dukters vardu, įkurtas 2001 metais. Jo aptvare gyvena apie 30 įdomių žvėrelių: taurieji elniai, kurių žinoma net 20 porūšių, dėmėtieji elniai (Tolimuosiuose Rytuose jie dar vadinami „elniais-eglemis“), Viduržemio jūros kraštų elniai danieliai ir kalnų avinai muflonai. Susitikimas su žvėryno gyventojais tikrai palieka
Obeliskas Sankt Peterburgo - Varšuvos traktui atminti
1845 m. Sankt Peterburgo-Varšuvos plento nutiesimui įamžinti buvo pastatytas 11,1 metro aukščio ketaus obeliskas su  masyviu Rusijos imperijos herbu ir  užrašu „Po velenijem gosudaria imperatora Nikolaja I sooruženana sipnaja doroga ot Kovno do Dinaburga 193 versti. 1836 g.“ Autorius – Petr Šteinkeller. Pirmosios Nepriklausomos Respublikos metais, nuėmus herbą, obeliska
Šaltupės koplytėlė
Šaltupės koplytėlė stovėjo šiaurinėje Zarasų miesto dalyje, prie Šaltupės gatvės. Koplytėlę 1824 m. pastatė Antanas Zarenbergas. Ji buvo iš plytų, tinkuota ir baltai nudažyta. Viršuje, po stogeliu, buvo nedidelė arkos formos anga, kurioje stovėjo Kristaus statulėlė. Žmonės šią statulėlę laikė stebuklinga. Apie koplytėlės atsiradimą sklando įvairių pasakojimų. Pasakojama, kad vieną audringą dieną ž
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Neobarokinio stiliaus bažnyčia pastatyta ant vienos iš aukščiausių vietų mieste. Statinys stačiakampio plano, vienanavis. Pagrindiniame fasade tarp plataus banguoto profilio frontono iškilę du bokštai. Keturių tarpsnių bokštų viršutinės dalys aštuoniasienės, su barokinių formų šalmais, rutuliniais antstatais ir ažūriniais kryžiais, fasado ir bokštų angos skirtingų dydžių ir formų. Bažnyčioje yra t
Antazavės krašto visuomeninis muziejus
Grafų Pliaterių dvaro rūmų viename kambaryje įrengtas muziejus, kuriame eksponuojama išsami šio krašto istorija, daug vietos skirta dvaro savininkų, šios giminės atminimo įamžinimui. Muziejaus įkūrėja - šio krašto tyrinėtoja, mokytoja, garbės kraštotyrininkė Stanislava Kirailytė. Jos pastangomis surinkta ir susisteminta dvaro, bažnyčios bei parapijos, mokyklos, vaikų namų istorijos. Muziejuj
Balto ežero parkas
2014 metų pavasarį visuomenei atidarytas “Balto ežero šilas”. Parkas yra vaizdingo kraštovaizdžio 2,5 ha teritorijoje prie Balto ežero ir Laukesos upelio, 4 kilometrai nuo Zarasų centro.“Balto ežero šilas” skirtas lankytojams, mėgstantiems grožėtis tapybiška aplinka, bendrauti, kurti. Jame įrengta 1,1 km medinės dangos takų su 5 pavėsinėmis ir apžvalgos aikštelėmis, 17 skul
Gražutės regioninio parko lankytojų centras
Lankytojų centre yra įrengta Gamtos edukacinė ekspozicija. Čia mokslininkai ir parko specialistai pateikia informacija apie gamtos ir kultūros paveldo objektus, parko kraštovaizdį ir biologinę įvairovę, kuri tikrai nustebins net visko mačiusius keliautojus. Ekspozicijoje pristatomi Lietuvos saugomos teritorijos, ledynmečio suformuotas regiono reljefas, sudėtingas Šventosios upės aukštupys, unikalu
Kalbininko Kazimiero Būgos memorialinis muziejus
Muziejaus ekspozicijose pasakojama apie garsaus kraštiečio mokslo metus, profesinę veiklą, mokslo darbus ir jo atminimo įamžinimą, eksponuojamos šeimyninės nuotraukos ir relikvijos, viename kambarių autentiškais baldais ir daiktais atkurtas K. Būgos gyvento laikmečio interjeras. Pabuvoję taip mylėtoje K. Būgos gimtinėje, įprasminsite savyje kiekvieno mūsų įgimtus dalykus: tėvų žemės, papročių ir k
Kultūros centras Dusetų dailės galerija
Kultūros centras Dusetų dailės galerija - originalus rajono kultūros centras, kuris traukia ne vien smalsuolių žvilgsnius, bet paskatino burtis visus rajone gyvenančius ir kuriančius menininkus. Modernioje galerijoje veikia trimačių projekcijų ekspozicija, eksponuojami žymaus dailininko Šarūno Saukos darbai. 
Medžio drožėjas Erikas Čypas
Medžio drožėjas Erikas Čypas – sertifikuotas tautodailininkas, įkūręs Amatų centrą, kuriame kuria vienetinius medžio drožinius ir organizuoja edukacines programas norintiems išmokti drožti. Erikas Čypas yra žinomas kaip tautodailės mėgėjas, taip pat plačiai žinomi jo drožiniai, ypač populiarios prieverpstės. Eriko Čypo personalinės parodos buvo surengtos Zarasuose, Salake, Kriaunose, Anykšči
Nepriklausomybės paminklas Zarasuose
Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę karių savanorių (1919-1920 m. nepriklausomybės kovų) atminimą pagerbė pavasarininkai, kurie 1924 m. pastatė obeliską. Penkių metrų aukščio iš akmenų sumūrytas obeliskas stovi Zarasų katalikų kapinėse Turmanto gatvėje. Jo viršuje kryžius, o sienoje niša, kurioje už stiklo – medinis kryželis.
Zaraso ežero Didžioji sala
44 ha ploto sala – antroji pagal dydį sala Lietuvoje, Zarasų miesto lopšys, poilsio, kultūrinių ir sportinių renginių vieta visais metų laikais.
Zarasų Sėlių aikštė
Tai urbanistikos paminklas, kurio vertę lemia savitas taisyklingas planas su radialinių – žiedinių gatvių tinklu ir viena, kompoziciniu atžvilgiu ypač pabrėžta, Sėlių aikšte, į kurią sueina visos radialinės gatvės. Tai vienintelis tokios formos miesto planas Lietuvoje tarp XIX a. taip vadinamų rusų miestų pavyzdžiu planuotų vietovių.      
Zarasų Visų Šventųjų stačiatikių cerkvė
1839 m., Zarasų mieste, tuomet vadintame Novoaleksandrovsku, buvo pastatyta stačiatikių cerkvė, pavadinta Gospodnia vardu. Šioje cerkvėje buvo nemažai graikų stiliumi tapytų ikonų, saugotas Dievo Motinos paveikslas, puošęs Suvieko unitų vienuolyną, laikytas stebuklingu ir garbintas ne tik stačiatikių, bet ir katalikų. 1869 m. mieste apsilankius M. Muravjevo įpėdiniui A. Potapovui, buvo nutarta šal
Degučių pažintinis takas
Degučių pažintinis takas – puiki vieta susipažinti su vertingu Gražutės regioninio parko gamtos ir kultūros palikimu. Tako ilgis – 3 kilometrai, jame įrengta 13 stotelių, jis pritaikytas pėstiesiems, tačiau galima važiuoti ir dviračiu, o žiemą – slidėmis. Keliaujantys taku galės pamatyti Gražutės miško pušynuose gyvenančią pelėdą lututę ar jos namus – uoksą, sužinoti apie p
Medžio drožėjas Gediminas Kairys
G. Kairys medžio drožyba užsiima nuo seno. Savo dirbinius – įvairaus dydžio šaukštus verdamai uogienei maišyti, sviestui išmaigyti, lenteles daržovėms, duonai, mėsai ir kitiems gaminiams pjaustyti, kočėlus, įvairiausiais raštais išmargintas verpstes ir lazdas, įdomias kaukes tautodailininkas pardavinėja mugėse, turguose, nemažai jo darbų iškeliavo į užsienin.
Ramūno Čižo alaus darykla ir senovinių alaus įrankių ekspozicija
Ramūnas Čižas – ketvirtas aludaris giminėje, gaminantis alų, kurio receptūra šeimoje žinoma nuo 1863 m. R. Čižas - kulinarinio paveldo pradininkas Zarasų krašte. Vasaros metu galima bus paragauti stirnienos, elnienos, šernienos, bebro, ir laukinių paukščių. Jų gamybai naudojami tik lietuviški produktai, maistas ruošiamas pagal tikrus senovinius lietuviškus receptus. Čia taip pat įsteigta sen
Sartų regioninio parko lankytojų centras
Lankytojų centro ekspozicijoje įrengti informaciniai terminalai, filmų peržiūros įranga, interaktyvūs stendai, atkuriami gamtos garsai, kad lankytojai patirtų betarpišką gamtos suvokimo jausmą. Ekspozicinėje sienelėje esančiuose monitoriuose galima pamatyti filmuką apie Sartų ežero atsiradimą, regioninio parko simbolį – ausuotąjį kragą. Surasite išsamią informaciją apie gamtos ir kultūros
Skulptūra ,,Elniažuvė“
Ji skirta Zarasų miesto 500 metų jubiliejui įamžinti, atidengta 2006-aisiais rugpjūčio 13-ąją. Jos autorius – skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys Henrikas Orakauskas. Skulptūra simbolizuoja Zarasų miesto herbą ir ypatingai atspindi jo gamtos išteklius.
Vasaknų dvaro svirnas
Vasaknų dvaras – buvęs dvaras, kurį 1505 m. įsigijo ir įkūrė LDK Trakų kaštelionas Jonas Radvila I. Vėliau dvarą valdė Lietuvos žemių maršalka Jonas Radvila su broliu Mikalojum Radvila Juoduoju. 1719 m. Vasaknų dvarą perėmė valdyti grafai Pliateriai, o 1828 m. grafas Jonas-Mykolas Tiškevičius. Šalia dvaro buvo parkas su 5 tvenkiniais ir pasivaikščiojimo alėjomis, kuris 1958 m. paskelbtas val
Velikuškių II (Sala) piliakalnis
Piliakalnis įrengtas Sartų ežero Bradesių (kitaip – Stintinės) įlankos rytinio galo krante, tarp Zalvės ežero ir Zalvės upelio kairiajame krante. Iš trijų pusių piliakalnį supa vanduo, iš ketvirtos – drėgna tarpukalvė, todėl piliakalnis dar žinomas Salos pavadinimu. Piliakalnio aikštelėje išliko kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta lipdytinės lygiosios keramikos fragmentų, geležies š
Zarasaičio ežero paplūdimys
2014 m. gegužės mėn. atidarytas Zarasaičio ežero paplūdimys pagal architektūrinio kolektyvo „a2sm“ projektą įgavo humanišką šiuolaikišką pavidalą.  Zarasaičio ežero paplūdimys su atviru plaukimo baseinu jau keletą dešimtmečių laikomas Zarasų miesto poilsiautojų traukos centru.  Daugelio kartų žmonėms įsimintinos vasaros Zarasuose asocijuojasi su šuoliais nuo dešimties metrų š
Zarasų sentikių cerkvė
Sentikiai – tai Bažnyčios ir religinės bendruomenės, nepripažįstančios XVII a. rusų Stačiatikių Bažnyčioje patriarcho Nikono (1652-1666 m.) įvykdytos reformos ir saugančios senąsias religines tradicijas ir apeigas. Dabartinė sentikių cerkvė pastatyta ir pašventinta 1992 metų pabaigoje, iš Polivarko perkėlus medinę cerkvę ir ją apmūrijus plytomis. Statant šią cerkvę, dalis medienos buvo pa
Ilgašilio pažintinis takas
Šis takas – viena iš NATURA 2000 teritorijų, kuri įsteigta išsaugoti biologinę įvairovę ir gamtos sukurtas vertybes. Takas yra trumpas – vos 240 metrų ilgio. Įrengtu mediniu taku per pelkę keliaujantys lankytojai gali susipažinti su saugomomis pelkinėmis buveinėmis, čia augančiomis retų augalų rūšimis, vykdomais gamtotvarkos darbais. Besidomintys gamtos palikimu šiame take gali rasti p
Napoleono akmuo
Šalia Salako pilkapių, kairėje kelio pusėje guli akmuo su ženklais – Napoleono akmuo. Padavimas pasakoja, kad žygiuodamas į Maskvą Napoleonas ant šio akmens valgė pietus ir atminimui liepė iškalti jame dubenį ir valgymo įrankius. Iš tiesų Napoleonas šiose vietose niekada nebuvo ir nepietavo, o visa tai tik gražus pasakojimas. Akmuo yra pilkai rausvo granito 120x100 cm. dydžio. Jame iškaltas
Sartų ežeras
Ežeras tyvuliuoja 1332 ha plote, yra unikalus hidrografiniu požiūriu: sudarytas iš kelių atšakų. Savo ilgumu Sartai nusileidžia gal tik Dubingiams. Užtai nė vienas Lietuvos ežerų negali su Sartais susilyginti atšakų gausumu. Dusetose, šio ežero pakrantėje, sukurta patraukli erdvė poilsiui ir gražiam kraštovaizdžiui pažinti: įrengtos pavėsinės, takai, sūpuoklės, informatyvus stendas, tiltelis, prie
Stelmužės bažnytinio meno muziejus Viešpaties Jėzaus kryžiaus bažnyčioje
Bažnyčia pastatyta 1650 m. Ji suręsta naudojant tik kirvį, o durų lentų sutvirtinimui panaudoti tik kaltiniai vinys. Bažnyčios interjeras įrengtas 1713 m. Jame gausu vertingų baroko stiliaus puošmenų: bareljefų, horeljefų, skulptūrų, spirališkų kolonų, originalios medinės ornamentikos. Nuo 1808 m. bažnyčia priklauso katalikams. Muziejus bažnyčioje įkurtas 1997 m.
Stelmužės dvarvietė
Stelmužės dvarvietė žinoma jau nuo XVI amžiaus vidurio. Manoma, kad prieš atsirandant dvarui čia stovėjo pilis. Nors dvaro rūmai šimtmečiams bėgant ir neišliko, viename įdomesnių kaimų Aukštaitijoje vis dar galima aptikti likučių, liudijančių apie kažkada virusį dvaro gyvenimą. Ilgą laiką protestantiškoje aplinkoje klestėjusi dvarvietė ir šiandien vilioja grupes atvykėlių tiek iš Lietuvos, tiek iš
Totorių kapinės
Kada jos įkurtos duomenų nėra, tačiau yra veikiančios ir dabar. Mirusieji laidoti atvežami iš kitų Lietuvos vietovių. Tai vienintelės musulmonų kapinės Aukštaitijoje.
Zaraso ežero Didžiosios salos paplūdimys
Zaraso ežero saloje veikia pagrindinis miesto paplūdimys, kur vasaros sezonu yra didžiausia poilsiautojų koncentracija. Tai yra visiems zarasiečiams svarbi poilsio, pramogų, ramybės, žalumos vieta.
Zarasų krašto muziejus
Apsilankę muziejuje galėsite apžiūrėti ekspozicijose įamžintą krašto istoriją, senus dokumentus, žvejybos ir medžioklės įrankius bei trofėjus, bažnytinę literatūrą, rūbus, kraštiečio dailininko M. Šileikio darbus, sakralines skulptūras, kraštui būdingų senovinių audinių ir lovatiesių pavyzdžius. Muziejuje nuolatos veikia ir įvairios laikinos parodos, vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, valstybin
Antalieptės marios
Antalieptės marios telkšo Zarasų rajone, abipus plento Kaunas-Zarasai, Gražutės regioniniame parke. Suformuotas 1959 m. patvenkus Šventąją 211 km nuo žiočių (45 km nuo ištakų) Antalieptės hidroelektrinės reikmėms. Antalieptės tvenkinys yra antras pagal dydį Lietuvoje tvenkinys po Kauno marių. Tai vienas gražiausių ir švariausių vandens telkinių Zarasų rajone.  
Antalieptės Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia
1732 m. Jonas Mykolas Strutinskas ir jo žmona Rožė Platerytė pradėjo statyti baroko stiliaus dabartinę bažnyčią ir dviejų aukštų mūrinį vienuolyną, kuriame įsikūrė 1734 m. basieji kermelitai. Jis baigtas statyti 1763 m. Pastatyta barokiniame stiliuje. Po bažnyčia ir vienuolyno rūmais yra daug rūsių, kurie net iki šių dienų nėra ištirti. Juose palaidoti vienuoliai ir bažnyčios fundatoriaiStrutinska
Antazavės Dievo apvaizdos bažnyčia, varpinė ir šventorius
Antazavės centre 1794 metais pastatyta medinė, barokinio stiliaus, kryžminė, stačiakampio plano, 33 x 17 m dydžio ir apie 24 m aukščio trinavė Dievo Apvaizdos bažnyčia. Bažnyčia buvo ręsta iš sienojų, apkalta skeltinėmis, o paskui tašytomis lentomis, kurios pritvirtintos kalvių darbo vinimis. Bažnyčios išorė – sudėtingų formų: centriniame fasade keturių medinių kolonų portekas, antras aukšta
Arkivyskupo M. Reinio gimtinė
Mečislovo Reinio gimtinė – Madagaskaro kaimas (anksčiau vadintas Bykovu), kurį, kaip tvirtinama, yra pavadinęs jis pats. Kaime yra išlikusi sodyba, kurioje gyveno M. Reinys – arkivyskupas, Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras. Pasak liudininkų jo gimtinė buvo gražiai užlaikytas namas, o pačią sodybą sudarė septyni atskiri p
Avilių Švenčiausio Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia
Bažnyčia medinė, turi baroko architektūros bruožų, bazilikinė, liaudies architektūros formų, stačiakampio plano su bokšteliu 1875 metais buvusią koplyčią Vencavų dvarininkai Krivičiai atnaujino, išplėtė ir padarė bažnyčia. Medinė Avilių kaimo bažnyčia yra tradicinės formos – pailgas stačiakampis su kukliu fasadu be portiko. Trikampis frontonas papuoštas puslankiu langu su spindulių padalo
Jaskoniškių pažintinis takas
Takas vingiuoja per smėlėtą pušyną, kuris nuo seno vadinamas Smalinyčia. Jame galite pamatyti meletos iškaltą uoksą, stebėti miško „sanitarų“ genių nuveiktus darbus, o jeigu atidžiai klausysitės jus lydinčių paukščių čiulbesio – galbūt išgirsite jums negirdėtų giesmių. Pažintinio tako stendai padės Jums atkreipti dėmesį į kai kuriuos gamtos objektus. Sužinosite, kaip atsiranda ša
Nepriklausomybės paminklas Salako miestelyje
Pastatytas ir iškilmingai atidengtas 1930 metais rugsėjo 28 d., minint Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto 500-ąsias mirties metines. Skulptorius - Mordechajus Farbmannas, jam talkino Petras Jasinavičius, Mykolas Traigys ir kiti Salako gyventojai. Pakylos ir paminklo aukštis – 5,31 m. Pakylos šiaurės, pietų ir vakarų pusėje yra laipteliai, ties kampais – stulpeliai, viduryje
Sartų ežero pakrantė
Sartų ežero pakrantė, esanti netoli Dusetų miestelio centro (apie 700 m.), yra pilnai sutvarkyta, įrengtas pliažas, persirengimo kabinos, sūpuoklės, pakrantė apsėta žole, įrengti suoliukai, pastatyti treniruokliai.
Šlyninkos vandens malūnas
Šlyninkos Vandens Malūnas – 300 metų iki šių dienų veikiantis technikos paveldo statinys su autentiška įranga. Čia gaminami tautinio paveldo miltai, kruopos, sėlenos. Šalia malūno amatų namuose jums pasiūlys čia kepamos tautinio paveldo ruginės, kvietinės duonos, įvairių kepinių, senovinių patiekalų gaminamų iš čia sumaltų miltų. Atsigaivinti galėsite žolelių arbata, duonos gira, lietuviš
Baltriškių kaimo šv. Kazimiero bažnyčia, Tiberiados bendruomenės vienuolynas
Tiberiados bendruomenė – katalikiškos vienuolių brolijos nariai iš Belgijos, kurie čia nuolat gyvena nuo 2001 m. Dabar ją sudaro tik apie 20 vienuolių. Dauguma iš jų gyvena Belgijoje, keli misijose Konge ir Filipinuose. Šios brolijos nariams būdingas dėmesys broliškam gyvenimui, jo kokybei, pasitikėjimas, pranciškoniško gyvenimo būdo populiarinimas. Pasak brolio Marko, Baltriškės čia gyvenan
Dusetų skulptūrų parkas
Skulptūrų parkas pradėtas kurti 2008 m. vasarą. Čia ne tik stūkso garsių šalyje autorių darbai, bet auga ir Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus pasodintas ąžuoliukas.
Pažintinis takas "Ąžuolas"
Tai pirmas Lietuvoje privačioje valdoje įrengtas pažintinis takas Veprio kraštovaizdžio draustinyje. Pažintinio tako "Ąžuolas" tikslas supažindinti lankytojus su pavyzdiniu saugomoje teritorijoje esančio miško tvarkymu, su miškų gamtinėmis vertybėmis ir juose nuolat vykstančiais procesais, sužinosite, kaip naudoti medieną darant kuo mažesnį poveikį miške gyvenančioms įvairių organizmų rū
Poeto Pauliaus Širvio gimtinė
Poeto Pauliaus Širvio gimtinė – Padustėlio kaimas. Čia yra ir išlikęs jo gimtasis namas. Nors vidun į sodybą užeiti negalima ir ten nėra įrengtų ekspozicinių stendų, atvykę čia galės pamatyti vietą ir pajusti dvasią, kur, pasak paties poeto, prasidėjo jo „kelias su beržynėliais, pušynėliais, su tyliais liūdnais smutkeliais prie upelių-šaltinėlių“ ir „veda giriom pro Sartus
Stelmužės ąžuolas
Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas iš seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias medis. Spėjama, kad jo amžius yra apie 1000-1500 ar net 2000 metų. Ąžuolas yra 23 m. aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties prie žemės (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų). Stelmužės ąžuolas – medis, matęs nemažai. Čia užklysdavo Lietuvos kunigaikščiai, kryžiuočių ir kalav
Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo vieta prie Ilgio ežero
1967 metų birželio 30 dieną, apie vidurnaktį, Juozas Kriauklys (15 metų) su pussesere Albina Skvarčinskaite (16 metų) motociklu iš giminaičių važiavo namo. Staiga ant Ilgio ežero jie išvydo šviesą, o važiuodami per tiltelį ant sutrūnijosio polio pamatė jauną nepaprasto grožio mergaitę. Paaugliai išsigando, motociklas užgeso, tad šiek tiek prariedėjo, o paskui nuvažiavo tolyn. Iš išgąsčio nei paaug
Dusetų Šv. Trejybės bažnyčia
Dabartinė, mūrinė bažnyčia – prieš tai Dusetose viena po kitos buvusios medinės bažnyčios – baigta statyti 1888 metais.  Šaltiniai teigia, kad bažnyčia statyta parapijiečių lėšomis ir slaptomis aukomis, rinktomis visoje Žemaičių vyskupijoje. Bažnyčios viduje yra trys altoriai, kuriuose saugoma dalis senųjų L. Gogelio skulptūrų. Dusetų bažnyčioje yra vienas istorinis (vargonai)
© 2014-2015 VisitZarasai. Visos teisės saugomos
sprendimas webmod: Svetainių kūrimas